Vasaros atostogos. Mažas miestelis. Tarp medžių ir žydinčių akacijų tyliai rymo pasislėpę vokiški mūriniai nameliai, akmenimis išgrįstos siauros gatvelės raitosi link upės.
Pora bučiuojasi.
© Corbis
Suskamba kibirai, sumykia karvės. Pašoku iš lovos – švinta. Pasiimu meškerę ir basas bėgu rasota žole prie upės. Tyliai teka Minija. Virš vandens tyvuliuoja ūkas. Jos krantus jungia beždžionių tiltas. Užmaunu slieką, užmetu meškerę ir atsisėdu.

Čiulba lakštingala. Man čia gera. Aš atostogauju pas savo dėdę.

Nuo kanopų sudreba žemė, sužvengia žirgai. Nuo nebalnotų žirgų tiesiai į upę sušoka vaikinai ir merginos. Jie rėčkutėmis semia vandenį ir pila ant garuojančių arklių nugarų, trina juos šepečiais. Tyška vandens purslai, blizga bėri, sarti ir širvi kailiai. Prunkščia arkliai, jie daužo kanopomis vandenį. Aplink juos švysčioja nuogi jaunuolių kūnai.

Įsmeigiu meškerę, nusimetu drabužius ir šoku į vandenį. Gaivi vandens vėsa apgaubia mane. Lėta srovė neša pasroviui per baltą ūką. Pagaliau mano kojos paliečia žvirgždą. Aš atsistoju ir priešais mane iš ūko išnyra ji. Stovime vienas prieš kitą. Ji nuoga, nuogas ir aš. Aš žiūriu į ją, ji žiūri į mane. Ji tokia graži… Aš noriu ją paliesti, tiesiu ranką - ji nusijuokia ir dingsta ūke.

Staiga ūkas ištirpsta. Virš medžių pakyla saulė. Nutyla lakštingala.

- Algimantai, - girdžiu tetos balsą. Ji šaukia pusryčių.

Aš brendu į krantą.

Trise sėdime prie stalo: aš, teta ir dėdė. Valgome kiaušinienę, geriame šiltą, ką tik pamelžtą pieną.

- Ar patinka žirgai? - apie pirštą suka juodą ūsą mano dėdė.

- Jie gražūs… Nieko gyvenime gražesnio nesu regėjęs… - matau grakščius žirgus, matau ją nuogą.

- Šiandieną Vingio parke ristūnų varžybos. Ar esi?

- Ristūnų varžybos! – apsidžiaugiu. - Būtinai eisiu.

Dėdė nusišluosto nuo juodų ūsų baltą pieno putą, pakyla nuo stalo ir išeina į kiemą.

- Dėkui, - išgeriu pieno likutį ir išbėgu į kiemą.

Dėdė daro valtį. Prieinu. Žiūriu.

- Graži, - jo akys blizga.

- Graži, - valtis išties buvo nuostabi: lengva, grakšti. Ji priminė kanoją, arba didelę baidarę. Dėdė su meile žiūri į valtį, gruoblėtu delnu švelniai glosto jos lygius šonus.

- Tu man padėsi ją poliruoti. Jis paduoda flanelinį skudurėlį ir aiškina: - Suvilgyk politūroje ir trink, kol įšils, tik tada medis gers politūrą.

Poliruojame abu: mano ūsuotas dėdė ir aš – jaunas vaikinas. Mums nuo kaktos laša prakaitas ir kartu su politūra įsigeria į valtį. Įkaitęs medis degina pirštus. Kvepia kanifolija ir medumi.

- Šiandien gana, - dėdė išsitiesia. Aš, kaip ir jis, ranka braukiu poliruotu valties paviršiumi, mano pirštai švelniai slysta nuostabiu medžio raštu. Pajaučiu valties šilumą.

- Dar reikės ilgai poliruoti…- dėdė žiūri į savo valtį.

- Dėde, kam jums šita valtis? Su ja nežvejosi.

- Nejau valtis reikalinga tik žvejybai, - jis švelniai glosto valtį. -Aš su ja plauksiu į jūrą, - jis meiliai žiūri į ją…

Pasigirsta muzikos garsai, mašinų pipsėjimas, žmonių balsai. Pro šalį link upės klega žmonių voros.

- Vyrai, renkitės! Laikas eiti! - teta stovi su rankšluosčiais verandoje.

Semiame vandenį iš šulinio. Pilame vienas kitam ant galvų. Šluostomės lininiais rankšluosčiais.

Leidžiamės ir mes žemyn link upės. Dėdė apsirengęs juodu kostiumu, teta pasipuošusi gintariniais karoliais, ant pečių užsimetusi margą skarelę.

Minijos vingyje žalias žolės kilimas, medinės tribūnos ir dideli medžiai. Priekulės miestelio Vingio parkas labai panašus į Vilniaus Vingio parką.

Susėdame medinėje tribūnoje. Stebime žirgų varžybas. Žirgai šoka pagal muziką, žirgai bėga, šokinėja per barjerus ir įveikia kitas kliūtis.

Nieko pasaulyje nėra gražesnio už bėgantį žirgą, plaukiantį burlaivį ir šokančią moterį – prisiminiau aforizmą. Matau šuoliuojančius žirgus, matau jūroje plaukiančią dėdės poliruota valtį, matau ją nuogą ūke...

Pakeliu akis: Ji čia! Ji eina viena. Žiūriu į ją.

- Eik, - šypsosi dėdė.

Aš pašoku ir braunuosi žemyn.

Pasiveju. Einu šalia jos. Ji sustoja.

- Tai tu!

- Tai aš.

Žiūrime vienas į kitą.

Baigėsi žirgų varžybos. Svajingai groja dūdų orkestras.

- Einame, - ji paima mano ranką.

Nusileidžiame prie upės. Einame smėlėta pakrante. Nusileidžia saulė. Virš upės pakyla ūkas. Mes sustojame. Tylime. Čiulba lakštingala. Jaučiu jos karštą alsavimą. Mano lūpos paliečia jos lūpų kamputį… Ji švelniai pastumia mane, nubėga beždžionių tiltu ir ištirpsta baltame ūke…

Perbraukiu liežuvį per lūpas – saldžios. Paliečiu pirštais - karštos.

Iki šiol jaučiu jos lūpų prisilietimą…

Pitas Burgas

Atsiųskite savo meilės istoriją konkursui ir laimėkite šaunių prizų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Trimečio mama nebeištvėrė: tai kam aš moku sveikatos draudimą? (20)

Prireikė gydytojo oftalmologo konsultacijos? Geriau iš anksto apsilankykite Valstybinės ligonių...

Tėvai – priblokšti: Vilniaus vaikų darželio direktorė elgėsi lyg monstrė (37)

Vaikų darželio direktorė, smurtavusi prieš penkiametį auklėtinį, sulaukė atpildo – Vilniaus...

Gyvai / Eurolygos mūšis Bamberge: „Brose“ – „Žalgiris“ (42)

Kauno „Žalgirio“ (11/6) krepšininkai Eurolygos 18 ture antradienio vakarą antrą kartą šiame...

R.I.T.A. Už lėšas skurdo kaime mažinimui – odiniai diržai ir piniginės (110)

Absoliuti dauguma Seimo narių išlaidas viešosios informacijos rengėjams galėtų pakeisti...

Nemalonumų sulaukęs buvęs garsios advokatės žentas: jeigu lemta, nuo kalėjimo nepabėgsi (62)

Dėl baisios avarijos išgarsėjęs buvęs garsios sostinės advokatės žentas Arnas Tumėnas vėl...

Dažniausiai užsienio žiniasklaidoje minimas Lietuvos miestas – iš arti (13)

Atvykus JAV ir kituose žemynuose garsiai Ballų šeimynai, viso pasaulio dėmesys krypsta į...

Aplinkinių nurašyta panevėžiečio idėja virto pragyvenimo šaltiniu: man sakydavo, kad mirsiu badu (17)

„Jeigu tavo namuose nėra katino, tai ką tu myli?“ –rašoma ant Mariaus Dijoko sukurto...

Gyvai / Dešimtasis Dakaro etapas: greičio ruože lietuviai žengia koja kojon (120)

Po neplanuotos pertraukos, kai dėl prasto oro buvo atšauktas devintasis etapas, jubiliejiniame...

Siaubinga tragedija Kazlų Rūdoje (482)

Kazlų Rūdoje - siaubinga tragedija. Pirmadienį nusižudė mergina, o kitą dieną - ir jos mama.

Siaubinga parduotuvės klaida: pardavė nuodingą žuvį, galinčią sukelti skausmingą mirtį (8)

Gamagoryje (Japonija) per garsiakalbius skamba įspėjimas nevalgyti nuodingos žuvies, kurios penkias...