aA
Susipažinom visai ne romantiškai. Kokia dar galėjo būti romantika, jei mūsų susipažinimas sukėlė daugiau streso bei nerimo nei džiaugsmo. Ir visai ne todėl, kad jis būtų buvęs chamas, ar koks egoistiškas kazanova, kuriam reikia... Na, suprantat, tik vieno.
Bučinys
© Corbis
Ilgą laiką susitikinėjau su žmogumi, kurį maniau mylinti. Tiesą pasakius, mūsų nesiejo visiškai niekas, bet kažkodėl nuolat įtikinėjau save, kad viskas normalu. Vis tik atėjo metas, kai įvyko lūžis ir prasidėjo gilūs svarstymai bei apmąstymai, ko aš noriu toliau. Jau vien tas AŠ, o ne MES sako, kad tuomet turbūt visiškai taip pat kaip mano buvęs, mąsčiau daugiau apie save. Abu buvom šiek tiek egoistai, kartu ir geri aktoriai prieš kitus. Iki šiol ne visi suvokia, kodėl palikau jį ir pasirinkau kitą... Jo draugą.

Jau sakiau, kad susipažinome visiškai ne romantiškai. Nesvarbu, kad buvo graži saulėta diena. Beprotiškai graži vasaros diena. Susitikome prieš metus ir iš karto pametėme vienas dėl kito galvas. Nereikėjo žodžių, užteko vien žvilgsnių.

Jei konkrečiau - susipažinome dideliame renginyje. Susirinko nemažai draugų bei pažįstamų, tarp kurių buvo ir jis. Kažkodėl niekad nebuvau jo mačiusi. Tiesa, žinojau, kad toks yra. Kad jis mano tuometinio žmogaus draugas, su kuriuo jie neretai bendrauja. Mus tris siejo didelė pažįstamų kompanija.

Taigi susipažinome baigiantis tai nuostabiai vasaros dienai. Vakarop, kuomet visi traukė į didelį vakarėlį. Maniškis, kažkodėl nusprendęs, kad man visai linksma ir vienai, keletui valandų dingo, apsireikšdamas vos kelioms minutėms. Kartais jo pasitikėjimas (o gal tiesiog abejingumas?) manimi vedė iš proto.

Jis labai ramiai žiūrėjo į tai, jog laiką leidau su naujuoju pažįstamu - jo draugu. Lygiai taip pat ramiai reagavo sužinojęs, kad mes ėmėme bendrauti ir vėliau. O bendravome iš tiesų tik draugiškai. Nesilaidėme jokiomis užuominomis, įsivaizdavome, kad esame geri draugai. Ir bendravome iš viso neasmeniškomis temomis.

Iš šono viskas buvo būtent taip, bet... Kas kartą pamąsčius apie jį, mane tarsi nupurtydavo elektra. Nuo pirmos akimirkos, kuomet susipažinome, žinojau, kad jaučiu jam visai ne tą patį, ką jaučiau iki tol. Sunku paaiškinti tą jausmą. Negalėjau jo išmesti iš galvos, negalėjau nustoti su juo bendrauti, negalėjau jam nieko apie tai sakyti. Niekam negalėjau to sakyti.

Guodžiau save, kad tai tik susižavėjimas. Dabar tik šypsausi... Nors ir žinojau, kad jis jaučia tą patį. Iš kur žinojau? Sunku paaiškinti, bet buvau tuo visiškai tikra. Iš jo žvilgsnio, iš to kaip kalba su manim... Iš to, kaip įsitempdavo, kai pradėdavau šnekėti, kai prieidavau arčiau, kai netyčia priliesdavau. Iš to, kaip reaguodavo, kai imdavau kalbėti apie tuometinį žmogų, jo draugą.

Įsitikinau tuo, kai vieną kartą netikėtai susitikom lengvai apgirtę. Vos kelios vyno taurės, o ryte nubudusi negalėjau suvokti to, ką jis man sakė. Negalėjau suvokt to, ką jam sakiau pati. Miriau iš gėdos, negalėjau žiūrėti į akis tuometiniam savo žmogui. Jis to nepastebėjo...

Kenčiau siaubingą sąžinės graužatį ir kartu tokią palaimą, tokį džiaugsmą, jog maniau, kad išprotėsiu. Keletą naktų pasislėpusi verkiau, dienomis vaikščiodavau buku veidu.

Tie keli vasaros mėnesiai buvo sunkūs. Milijonus kartų kaltinau save dėl visko, kas vyksta. Jaučiau tam žmogui nepaaiškinamą trauką. Drebėdavau vien nuo minties apie jį. Bijojau prisipažinti sau, kad tai ne susižavėjimas, o kažkas daug daugiau.

Kalbėjomės apie tai, paskui sekdavo tylos dienos. Abu suvokėme, kad elgiamės negerai. ABU. Tik tada, kai sutikau jį, išmokau sakyti ne AŠ, o MES.

Po kelių savaičių tylos, ilgo pokalbio su buvusiuoju, kuris prisiekinėjo, kad padarys viską, jog neišeičiau, po draugų ir artimųjų atkalbinėjimų, aš pasirinkau naująjį žmogų.

Mūsų vasaros romanas tęsiasi iki šiol. Jau daugiau nei metus aš apsupta begalinės šilumos ir pačių nuostabiausių akimirkų. Jiedu nebe draugai, bet svarbiausia, kad tarp mūsų visų bent jau didelė pagarba. Nežinia, kaip bus toliau, gyvenu ir mėgaujuosi šia diena. Nežinia, kas gali nutikti. Žinau tik tiek, kad be proto jį myliu.

D.

Atsiųskite savo meilės istoriją konkursui ir laimėkite šaunių prizų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (26)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (25)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (72)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (256)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (44)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (39)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (124)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (32)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...