„Ar tiki meile? Ji nebūtinai turi pasiglemžti tavo laisvę...“ Žmogus, kuris tai atsiuntė, nepasirašė. Vyras ar moteris? Suaugęs ar mažas? Geras ar blogas? Kokiu tikslu? Pati atsakiau į visus kilusius klausimus. Bent jau norėjau, kad tai būtų vyras, suaugęs, geras ir romantiškai nusiteikęs. Padėjau kortelę į stačių, įdomu, kas jis?
Pora
© Corbis
Esu gavusi įvairių vizitinių, kortelių su gražias žodžiais, pakvietimų, bet šis kažkoks ypatingas. Intriguojantis. Tokie dalykai mane visą laiką sudomindavo ir sužadindavo smalsumą.

Būdama išties veikli mergina, nelieku nepastebėta. Apie mane daugiau mažiau žino ir domisi. Šita kortelė liko gulėti ant telefono staliuko. Kažkaip nujaučiau, kad tai turės tęsinį. Taip ir buvo. Po keleto dienų skambutis į duris. Žinodama, kad mama namie, aš nė nekrustelėjau, toliau sau rašiau žurnalistikos darbą.

Šiandien mano gimtadienis. Po penkių minučių mama atnešė puokštę baltų rožių. Aš kilstelėjau antakius, paėmiau pasakiškas gėles ir ištraukiau rausvą kortelę.

Visas mūsų gyvenimas susideda iš smulkmenų. Išmok kiekvienoje dienoje atrasti ką nors gražaus. Tada gyvenimas įgaus prasmę. Linkiu džiaugsmo, kuris pabūna truputį ilgiau nei paprastai.

- Mama, kas jas atnešė? - Kažkoks vaikinas, ką tik išėjo. Kviečiau vidun, bet jis mandagiai atsisakė.

Aš klupdama nulėkiau prie durų. Atplėšiau lauko duris ir išlėkiau į kiemo vidurį. Apsisukau ratu, tačiau kiemas buvo tuščias. Žmogaus, kuris atnešė gėles jau nebebuvo.

Mano širdis smarkai plakė ir aš bandžiau suvokti, kas vyksta. Kodėl jis slepiasi?

Pasiėmiau rankinę ir megztuką, lauke truputį vėsoka. Išėjau į gatvę ir patenkinta patraukiau link degalinės, prieš grįždama nusipirksiu mineralinio vandens.

Miestas tuščias, kapų tyla. Iš priekio parvažiuojanti mašina ėmė lėtinti greitį ir aš paspartinau žingsnį. Juodas BMW pravažiavo pro šalį, tačiau be reikalo nusiraminau. Jis apsisuko ir privažiavo prie manęs. Vaikinas, sėdėjęs už vairo, atidarė keleivio dureles ir paklausė:

- Patiko rožės? Tikiuosi, tu joms nesi alergiška ar panašiai?

- Tu? - nutirpo kojos ir rankos, sustojau kaip įbesta. Tai tas žmogus, kuris siuntė rožines korteles. Gražus. Dvelkia prabanga. Ramus, kaip šis vakaras.

- Deividas. Lipk, pavešiu iki namų, vėsoka.

Aš vis dar šoko būsenoje įlipau į mašiną, uždariau dureles ir atsisukau į jį:

- Į Gandrališkes.

- Žinau. Tu šiandien be galo graži. Sveikinu su gimtadieniu. Atleisk, kad neužėjau, kai tavo mama kvietė. Turėjau reikalų.

Jis kalbėjo taip, tarsi mes būtume labai senai pažįstami. Pasijutau labai nejaukiai, šio žmogaus nė nepažįstu... O slapta jaučiau keistą artumo jausmą.

- Mudu pažįstami?

- Ne. Na, porą kartų esi mane mačiusi. Pirmą kartą tave pamačiau sporto klube. Iš administratorės sužinojau tavo vardą ir pavardę. Paskui ir visa kita. Galiausiai nebegalėjau ištverti žinodamas, kad tu apie mane negalvoji, nes nežinai, kad esu.

Sustojome mano kieme. Aš atidariau dureles ir padėkojusi išlipau iš mašinos. Deividas nieko nesuprasdamas taip pat išlipo ir stebėjo, kaip aš nueinu. Aš įėjau į laiptinę ir uždariau duris. Paskui išgirdau nuvažiuojančios BMW garsą.

Negalėjau nuraminti savo sumišimo, užbėgau į antrą aukštą ir užrakinau duris, tarsi norėdama už jų palikti savo staiga sujauktus jausmus ir mintis.

Ryte sulaukiau jo skambučio ir kvietimo papusryčiauti. Sudvejojau, tačiau sutikau. Gal visai ir išeitų kas nors.

Ir išėjo. Pusryčiai pas jį tapo ritmu, trečiadienio kinai - tradicija, pasivaikščiojimai parkuose, paplūdimyje, parduotuvėse, mieste – natūralia kasdienybe. Mudu tapom vienu gražiu vienetu. Tik štai žinojimas, kad jis gyvena ne Klaipėdoje, o Ispanijoje, pamažu niaukė mūsų nuotaikas.

Aš pajutau kaip pamažu pamilstu jo jautrumą, tylą, žaizdas ir visas keistenybes. Pamilau jį tokį, koks yra, neišskirdama, kas man nepatinka. Taip jis pamilo ir mane.

Jis išvyko dar praėjusią savaitę.

Tai žmogus, kurį noriu tyliai išsaugoti savo atmintyje, jis visuomet užims dalelę mano širdies. Nenoriu jo įvardinti, kaip vieno iš daugelio, nes jis vienintelis. Tiesiog JIS.

Pamenu, jis paima mane už rankos, susiranda mažučius ryškai raudonus vokelius ir palengva ištaria:

„Žinok, aš tave myliu ir mylėsiu tol, kol plaks mano širdis. Mūsų gyvenimas yra neteisingai sudėtingas, juk mudu paprasti mirtingi žmonės. Aš žinau jausmų galią, bet kartais pareigos yra svarbiau už teises ir troškimus.

Mano pareiga - tave apsaugoti, nes tokių moterų maža pasaulyje. Negaliu sau leisti sunaikinti tavo vidinio, tokio trapaus, grožio.

Štai, čia du vokeliai, juose aš uždarysiu mūsų jausmus. Kai tu suprasi, kad esi jau pasirengusi, išmesk voką į pašto dėžutę, o aš padarysiu tą patį. Paleisk savo jausmus, nes tik taip aš suvokiu meilę.

Patikėk manimi, mūsų meilė yra gražiausia, ką aš patyriau per visą savo gyvenimą. O vyras, kuris ateityje galės žiūrėti į tavo akis, nuolat girdėti tavo jausmingai tobulą balsą, stebėti kiekvieną tavo judesį ir tave turėti, bus laimingiausias vyras pasaulyje, toks koks buvau ir vis dar esu aš.

Mylimoji, neliūdėk. Niekada negali žinoti, kas nutiks rytoj."

Aš visada jaučiau, kad mums neišvengiamai teks išsiskirti. Visada bijojau, kad vieną dieną jis man jau nebepaskambins, nebegausiu laiškų. Pabudusi negalėsiu kelias minutes pažiūrėti, kaip jis miega, o paskui vos pramerkęs akis man nusišypso.

Tačiau kokius žodžius reikia ištarti atsisveikinant su mylimu žmogumi?

Aš negalėjau pasakyti nieko. Tylėdama paėmiau vokelį, prisiliečiau prie jo stiprios rankos ir pabučiavau. Tai pat tylai atsitraukiau ir, draskoma išsiskyrimo sargų, tvirtu žingsniu nuėjau gatve.

Tvirtai spaudžiau prie širdies jausmų vokelį, verkiau taip, kaip moka tik moteris. Nei vienas veido raumenėlis nejuda, jokio garso, tik matai, kaip skruostais ritasi ašaros.

Mintyse skambėjo tik viena mintis: „Kodėl viskas turi būti taip sudėtinga? Už ką turiu mokėti tokią didelę meilės kainą?"

Bėgdama nuo troškimo likti, jaučiau, kaip nakties tylą praskrodžia mano skubūs žingsniai, jaučiu nugaroje įsmeigtas jo skausmo kupinas akis, stebinčias mane nueinant ir jo norą manęs nepaleisti...

Negalėjau apsigręžti, tiesiog nebebūčiau galėjusi atsisveikinti antrą kartą. Nebebūčiau pajėgusi paleisti to, kas man labai brangu ir to, aplink kurį sukasi visas mano pasaulis.

Kristina

Atsiųskite savo meilės istoriją konkursui ir laimėkite šaunių prizų

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (25)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Šiaurės Korėjos piliečiai dirba Rusijoje – juos lygina su vergais (25)

Šalia dumblėto kelio viename iš Sankt Peterburgo rajonų iškilo visas palaikių gyvenamųjų...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (85)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai (20)

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (358)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Penktąjį Dakaro ralį įveikęs Vanagas: paskutiniame greičio ruože viskas galėjo baigtis liūdnai (20)

Pakilimus ir nuosmukius 40-ajame Dakaro ralyje išgyvenęs Benedikto Vanago ir Sebastiano...

Prieš mačą su „Lietuvos rytu“ rimtų nuostolių patyręs Butautas: apie tai sužinojau paskutinę dieną (2)

Ketvirtadienį su Adu Juškevičiumi atsisveikinęs „Lietkabelio“ strategas Ramūnas Butautas...

Eurovizinė karštinė tęsiasi: ar scenos vilkai nurungs naujokus? (8)

Šeštadienio vakarą LRT eteryje jau antroji eurovizinių atrankų laida. Laikas tiksi – iki...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (92)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (123)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...