aA
Mus suvedė vasara. Padūkėlis birželis, svaiginantį karštį akimirksniu pakeičiantis pašėlusiomis, žaibais besisvaidančiomis liūtimis. Ir... arbūzas.
© Shutterstock nuotr.

Mus suvedė vasara. Padūkėlis birželis, svaiginantį karštį akimirksniu pakeičiantis pašėlusiomis, žaibais besisvaidančiomis liūtimis. Ir... arbūzas.

Kartu su artimiausiais draugais poilsiavome Palangoje. Išleipę nuo karščio visi sudribo valandėlę pamiegoti popiečio, o man krito burtas kulniuoti į parduotuvę parnešti vandens ir arbūzo.

Net neįtariau, kad už gatvės kampo mane užklups liūtis, o kartu su ja ir nauja, daug žadanti pažintis.

Kol niekaip negalėjau apsispręsti, kurį arbūzą išsirinkti, kilnojau, apžiūrinėjau ir beldžiausi į dailiai dryžuotą „jo sąžinę“ krumpliu, lauke staiga, lyg mostelėjus burtų lazdele, prapliupo lietus. Išėjusi pro prekybos centro duris sustojau po stogeliu, nedrįsdama žengti nė žingsnio daugiau. Dangus nežadėjo nieko gero: nė viename krašte, kiek buvo galima užmatyti, nesimatė nė menkiausios prošvaistės, kad liūtis galėtų liautis. Jau ketinau grįžti atgal į parduotuvę nusipirkti skėtį, kai staiga greta manęs išdygo nepažįstamas vaikinukas. Mačiau, kad jis labai nori, bet nedrįsta mane užkalbinti. Vis dėlto įsidrąsinęs paklausė:

– Gal mums pakeliui? Priglausčiau po savo skėčiu...

Nusikvatojau. Kaip gi aš galėjau žinoti, ar mums pakeliui, neturėdama žalio supratimo, į kurią pusę veda jo kelias. Matyt, supratęs, kad nelabai vykusiai suformulavo klausimą, jis pasitaisė:

– Palydėčiau tave su visu tuo arbūzu, jei tik žinočiau, kur tau reikia jį partempti...

Arbūzas iš tiesų buvo sunkus. Naujasis pažįstamas, prisistatęs Luku, nelengvai iki mano namų jį tempė glėbyje, kita ranka stengdamasis kuo atidžiau virš mano galvos laikyti skėtį, kurį vėjas vis taikėsi išversti į išvirkščią pusę. Aš, stengdamasi išvengti balų ir sunkiai tramdydama juoką, ant pirštų galiukų tipenau greta. Pamaniau, kad būtų skanaus juoko, jei mano draugai pamatytų, su kokia puikia palyda ir arbūzu aš parvykstu, ir net beveik gailėjausi, kad visi jie iškritę miega.

Štai taip ir susipažinome. O manieji draugai, vėjui pradėjus klebinti atdarus langus, pašoko jų uždarinėti, ir vis dėlto pamatė mano įspūdingąjį sugrįžimą.

Su Luku susitarėme tą patį vakarą susitikti. Jis laukė manęs sutartoje vietoje gerokai iš anksto, o ir aš, smalsumo vedina, neleidau sau pavėluoti. Vakaras buvo iš tiesų puikus: prašniokštus liūčiai oras buvo vėsus, gaiviai kvepėjo pušynu ir jūra. Net nepajutome, kaip atsidūrėme Nemirsetoje. Miškelyje raudonavo žemuogės, ir mudu, dalindamiesi vaikystės prisiminimais, jas skynėme ir vėrėme ant smilgų. Grįžtant pastebėjome po pievelę laigančius žirgus, ir kitą dieną nutarėme ateiti pajodinėti. Trečią dieną jau ir pietavome, ir vakarieniavome drauge.

Supažindinau Luką su savo daugais. Visiems, išskyrus tylenį Giedrių, kuris nedrąsiai rėžė aplink mane sparną, jis labai patiko. Nuo tada Lukas kartu su mūsų kompanija eidavo į paplūdimį, žaisdavo tinklinį, pramogaudavo vakarais. Tačiau abu jautėme, kad kasdien vis labiau ir labiau mudviem norisi būti dviese, todėl pradėjome atsiskirti nuo bičiulių ir tik mudu du išvažiuodavome dviračiais į Šventąją arba eidavome palydėti saulės.

Vieną vakarą nutarėme negrįžti į namus, o per naktį klajoti pajūriu, klausytis bangų ošimo, o ryte pasitikti tekančią saulę. Tą naktį, apkvaitę nuo nakties svaigumo, kūnų artumo ir bučinių, nuogi maudėmės jūroje ir pirmą kartą priklausėme vienas kitam. Net nesuabejojau, kad darau klaidą, kad nevertėtų skubėti... Buvau tokia laiminga, tokia mylima, tokia geidžiama, kad nė kiek nedvejodama pasidaviau akimirkos svaiguliui ir džiaugsmui. Tai buvo mano pirmasis meilės nuotykis, kurio, esu tikra, niekada gyvenime neužmiršiu.

Tačiau laimingos dienos ir naktys ėjo į pabaigą. Man kartu su draugais reikėjo grįžti į sostinę ir vėl kibti į darbus, o Lukas pasiliko iki vasaros pabaigos Palangoje pas savo senelius. Apskaičiavome, kad mus skiria 336 kilometrai, tačiau tai – ne kliūtis, kai širdys kupinos ilgesio ir meilės. Kas rytą susiskambindavome telefonu ir kalbėdami apie savo jausmus bei dienos planus kartu gerdavome kavą, kas vakarą susitikdavome žvelgdami į mėnulį – mūsų pirmosios meilės nakties kopose liudininką – ir linkėdavome vienas kitam pačių saldžiausių sapnų, kuriuose abu trokšdavome paskęsti vienas kito glėbyje.

Kai retkarčiais savaitgaliais pasiilgusi jūros ir Luko nuvažiuodavau į Palangą, jis pasitikdavo mane autobusų stotyje su arbūzu rankose. Net ir be žodžių aišku, kad arbūzas tapo mudviejų meilės simboliu.

Dabar jau kitas birželis, ir mudu dviese renkamės arbūzus: barbename ir spėliojame, kuris bus saldžiausias, o kartą Lukas, sugriebęs už pažastų, net ir mane pačią parduotuvėje įlaipino į arbūzų kupiną vežimėlį.

Toji vasara greitai prabėgo, tačiau mes su Luku iki šiol esame kartu ir tikime, kad mūsų jausmų, užgimusių per pašėlusią birželio liūtį, niekas nesunaikins, o bučiniai visada bus tokie pat saldūs kaip tą pirmąjį vakarą, kai sėdėdami ant jūros tilto valgėme arbūzą ir bučiavomės saldžiomis nuo jo sulčių lūpomis.

Violeta

Kviečiame dalyvauti konkurse „Mano vasaros meilė“ ir aprašyti savo meilės nuotykį, likusį tik prisiminimuose ar pavirtusį gražiais santykiais.

Savo istorijas, parašytas taisyklinga lietuvių kalba, siųskite el. paštu gyvenimas@delfi.lt iki liepos 6 dienos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Savaitės orai: pirmadienį gresia rekordas, vėliau bus blogiau (6)

Pirmadienį Lietuva pateks į galingo ciklono pietvakarinę šiltąją dalį. Dangumi plaukiantys...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (112)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (33)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (12)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...

Derbis, kurio galėjo ir nebūti: LKL lyderių galvose kirba kitokie klausimai (8)

Kalbant juokais, Kauno „Žalgirio“ tritaškių pataikymo procentas nemeluoja. Žvelgiant į jį,...

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi (27)

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Kaip geriau nepakuoti dovanų, jei nenorite nuvilti (1)

Kuklios dovanos, supakuotos į prašmatnias, daug žadančias pakuotes, sukuria apgaulingų...

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (268)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus, bet...