Galbūt tai kiek stebina, tačiau vestuvės vis tiek įvyko. „Buvau labai šokiruota, bet pagalvojau, kad terapija padės jam atsikratyti šito įpročio“, - sako 42 metų Sue. Po penkiolikos metų ir susilaukus dviejų vaikų pora tebėra kartu, tačiau Davido priklausomybė taip pat niekur nedingo.
„Nemanau, kad mes galėjome įsivaizduoti, jog tai užtruks tiek ilgai ir bus taip sudėtinga“, - pasakojo Sue.
Davidas ir Sue yra sekso psichoterapeutės Paulos Hall klientai. Ji praėjusį mėnesį išleido pirmąją knygą Jungtinėje Karalystėje apie tai, kas yra priklausomybė nuo sekso, kurią ji apibrėžia kaip „reguliarų, nekontroliuojamą seksualinį elgesį, kuris kelia problemų kieno nors gyvenimui“ - ir rašo apie tai, kaip galima padėti nuo to kenčiantiesiems.
Niekas nežino, kiek Didžiojoje Britanijoje yra žmonių, turinčių priklausomybę seksui, tačiau P. Hall nuomone, jų vis daugėja.
„Aš vedu mokymus, kaip suprasti priklausomybę nuo sekso ir prieš 4 m. turėdavau tik šešis pacientus per metus, - pasakojo ji. – Dabar kiekvienais metais atlieku 20 terapijos kursų, kuriuose vidutiniškai dalyvauja po 30 pacientų. O kai jų paklausi, kodėl jie čia yra, visi duoda tą patį atsakymą. Vis daugiau klientų turi priklausomybę nuo sekso ir nori sužinoti, kaip jiems būtų galima padėti.“
Niekas nežino, kodėl didėja šią priklausomybę turinčiųjų skaičius, bet pornografija internete prie to tikrai prisideda. „Pornografija yra tarsi narkotikas. Taip kaip su kanapėmis ar kokainu, vieni žmonės naudosis jais ir niekada netaps priklausomais, bet kiti – pripras. Ir priešingai narkotikų ar alkoholio vartotojams, šie net neįsivaizduoja, kad susiduria su kažkuo, kas gali tapti įpročiu.“
Lengvas priėjimas prie pornografijos padeda daug streso patiriantiems žmonėms susitvarkyti su gyvenime patiriamu spaudimu.
„Mes matome daugiau kareivių, kurie tarnavo Afganistane ir naudojo pornografiją kaip būdą atitrūkti, - sako P. Hall. – Kaip ir alkoholis, pornografija savaime nėra blogas metodas malšinti stresą gyvenime, nebent tai tampa priklausomybe ir vieninteliu būdu pabėgti nuo savo problemų.“
Atlikdama tyrimą savo knygai P. Hall apklausė 350 žmonių, kurie save apibūdina kaip priklausomus nuo sekso, 25 proc. apklaustųjų buvo moterys.
„Moterų priklausomybės proporcija mane nustebino, – pasakojo ji. – O kas nustebino dar labiau, tai skaičius žmonių, žiūrinčių pornografiją. 90 proc. apklaustų vyrų ir 74 proc. moterų pripažino dažnai žiūrintys pornografiją. Mes manydavome, kad moterys yra linkusios užsiiminėti seksu tik būdamos santykiuose, o vyrai – labiau stimuliuojami vizualiai, tačiau šis požiūris pasirodo esantis neteisingas.“
Didžiausia priklausomybę turinčių žmonių problema yra ta, kad į šį reiškinį žiūrima kaip į moralės trūkumą, o ne kaip į psichinį sutrikimą. Taip pat, nepaisant didėjančio skaičiaus žmonių, norinčių gydytis, didžioji dalis kenčiančių bando su tuo susitvarkyti vieni, o to rezultatas gali būti siaubingas.
„Savo apklausoje klausiau, kokios buvo blogiausios jų priklausomybės pasekmės, o atsakymai buvo išties siaubingi, - teigė ji. – Žmonės prarado savo šeimas, namus ir bankrutavo, jie jautėsi depresuoti, netgi linkę į savižudybes ir negalintys pradėti tinkamų santykių.“
Vienas respondentas teigė, kad jis yra skaistus 30-metis, kuris niekada nėra ėjęs į pasimatymą ir neturėjo merginos.
„Pornografija iškraipė mano požiūrį į tikras moteris ir dabar mano natūralus lytinis potraukis nėra toks, koks turėtų būti, - aiškino jis. – Pornografija buvo patogi užuovėja nuo mano rūpesčių, bet tuo pačiu metu juos ir padidino, stabdydama nuo susitaikymo su savo problemomis ir bandymo išnaudoti gyvenimą maksimaliai.“
