aA
Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tokį pat principą galime taikyti ir klaidoms, kurias darome bendraudamos su savo išrinktaisiais: daugybę jų padarome tik todėl, kad... visiškai nelaikome klaidomis. Remdamosi savo gyvenimo patirtimi, draugių išpažintimis ir psichologų patarimais, žvilgtelėkime į teiginius, kurie, regis, nekelia abejonių, bet pasirodo esą visiškai klaidingi.
Pora
Pora
© Corbis
Ideali santuoka — kaip ir ideali visuomenė: abi egzistuoja tik filosofų utopistų fantazijose. Tikrovėje konstruoti santykius pagal idealų santuokos modelį lygu pražūčiai.

Na, taip, mes puikiai prisimename, ką mums kalė tėvai, mokame 10 Dievo įsakymų ir matėme daugybę melodramų, todėl žinome, kad tobuli santykiai — tai tie, kur nėra vietos melui, neištikimybei, pykčiui, viskas grįsta atvirumu, pagarba, išsikalbėjimu, bendrais interesais ir nuolat gaubiama tankaus romantikos šydo.

Bet teorija ir praktika neretai vaikšto skirtingais keliais: kaip sakoma, teoriškai — arklys, praktiškai — neatsikelia.

Klaidinga tiesa nr. 1

Melo kojos trumpos

Nepūskim į akis miglos — pradėkim nuo esmės: sulaužei ištikimybę. Savaime suprantama, to nutikti negalėjo — tavo santuoka juk ideali. Bet, kaip dainuoja Mia (sprendžiant iš nesenų skyrybų fakto — remdamasi savo patirtimi), “yra kaip yra, tavo gera mergaitė suklydo…” Ir netgi du kartus: pirmąjį kartą — tai padariusi, antrąjį — tai prisipažinusi. Kol nuodėmė spaudžia tik tavo širdį, dar turi šansą nepadaryti antrosios klaidos.

Sakyti ar nesakyti — ši dilema kankina daugybę žmonių. Netgi šeimos santykių psichologus. Vieni tvirtina, kad geriau skaudi tiesa nei saldus melas, kiti nėra tokie kategoriški. Man artimiausia psichoterapeuto Tomo Lagūnavičiaus pozicija.

Ji skamba maždaug taip: “Jeigu jau ryžaisi pirmajam žingsniui — pasakyti tiesą, būk pasiryžusi ir antrajam — neišvengiamiems pokyčiams”. Naivu tikėtis, kad tokią nuodėmę prisipažinus gyvenimas tebetekės senąja vaga. Turi būti pasiruošusi net pačiam blogiausiam — išsiskyrimo scenarijui.

Net jeigu mylimasis tavęs ir nepaliktų — įtarumo, nepasitikėjimo, nusivylimo daigai jau pasėti. Vyrai gali atleisti vienkartinį neištikimybės faktą, bet niekada jo nepamiršta. Kaip tame anekdote apie šimtamečius dieduką ir bobutę. Srebia diedukas putrą ir staiga kad trenks šaukštu bobutei į kaktą! Paklaustas, už ką, atsidūsta: “Vos tik prisimenu, kad ne skaisčią tave ėmiau, iškart kraujas užverda!”

“Savo nuklydimų neprisipažinčiau, net jei po nagais man kištų įkaitintas adatas”, — tvirtina mano geriausioji draugė. Ji žino, ką sako. Kartą pati prirėmė prie sienos vyrą ir išpešė iš jo tiesą.

“Pakliuvau į tokią mėšlo duobę, kad nė priešui nelinkėčiau. Visi mūsų ginčai nuo tol baigiasi ta pačia tema — jo neištikimybe. Knaisiojuosi po smulkmenas: kaip jis tai darė, ką ji darė, ar jam patiko, kaip ji atrodė, kiek kartų, kur... Suprantu, kaip visa tai šlykštu, bet negaliu sustoti.

Nuo to įvykio jau praėjo 10 metų, bet jis vis dar išlenda mūsų pokalbiuose ir neapleidžia mano minčių. Kai vyras užtrunka darbe, kaskart mano vaizduotė piešia patį šlykščiausią scenarijų. Koks jis kvailys, tas mano vyras! Na, kodėl? Kodėl jam reikėjo prisipažinti?!”

Nors iš pirmo žvilgsnio toks sąžiningumas atrodo drąsus ir sveikintinas, iš tiesų tai palyginti egoistiškas žingsnis — siekdama palengvinti savo sielos kančias, atimi ramybę iš mylimojo. Priverti jį kankintis dėl to, ko nepadarė. Prasminga taip elgtis nebent tada, jei santykius ištinka rimta krizė — šis įvykis gali tapti lūžio tašku, pakreipsiančiu juos į vieną arba kitą pusę. Taip pat jei nori jam atkeršyti arba jei tai yra ne vienkartinis nuotykis, o rimtas ilgas romanas, grįstas stipriais jausmais.

Klaidinga tiesa nr. 2

Reikia kuo daugiau kalbėtis

Dauguma mūsų problemų kyla tik dėl to, kad mažai kalbamės, ar ne? Tuo įsitikinusios mes pačios, taip tikina ne vienas psichologas. “Pasikalbėkite apie tai”, — ši auksinė frazė segama kone prie kiekvienos problemos komentaro. Niekas neginčija — kalbėtis reikia. Bet persistengti tikrai nebūtina.

Amerikiečių psichologai, ištyrę begalę porų, nustatė netikėtą dėsningumą: geriausiai sutaria tos poros, kurios kalbasi maždaug pusę valandos per parą. “Amerikoje net posakis yra: jei šeimoje prasideda diskusijos apie santykius, vadinasi, artėja skyrybos, — taikliai pastebi Lyčių studijų centro direktorė Dalia Marcinkevičienė. — Mes, lietuviai, tiesiog sergame psichologine priklausomybe kapstytis po kito žmogaus vidinį pasaulį. Nuo to tik pavargstame.”

Nuolat slepiami jausmai ir emocijos nuodija santykius. Vargu ar galime jaustis visaverčiai gyvenimo partneriai, jei nesikalbame apie tai, kaip jaučiamės, dėl ko nerimaujame, nesidalijame savo džiaugsmais bei rūpesčiais. Tačiau tikrai ne kiekviena emocija ir ne kiekviena mintis nusipelno transliacijos.

Ypač svarbu sukąsti dantis ir suskaičiuoti bent iki dešimties įsiūčio akimirką. Nors tuo metu tau norisi pasakyti viską, ką manai, atlėgus pykčiui supranti: nieko panašaus tu iš tiesų nemanai. O to, ką išsakei, jau nebesusigrąžinsi — viskas nugulė giliai tavo gyvenimo draugo sieloje. Todėl pasistenk, kad tokie epitetai ir pareiškimai kaip “nevykėlis”, “apgailėtinas”, “gailiuosi, kad tave sutikau”, “niekada tavęs nemylėjau”, “skiriamės” ir kt. neištrūktų iš tavo lūpų net didžiausio pykčio akimirką. Dar blogiau, jei toks išsikalbėjimas vyksta kitų akivaizdoje.

Ginčus akis į akį vyrai gali nurašyti įgimtam moteriškam isteriškumui, tačiau viešo pažeminimo jie neatleis niekada. Erzina jo elgesys? Tiesiog užsirauk — jokių viešų moralų! Kitaip apgailėtinai atrodys ne tik jis, bet ir tu pati.

Beje, nepersūdyti derėtų ne tik aiškinantis santykius, bet ir šiaip plepant. Užgniaužk pagundą kaskart grįžusi iš darbo detaliai raportuoti, kaip praėjo tavo darbo diena. Vyrai pratę kalbėti tik tada, kai nori ką nors pasakyti, tuo tarpu mes dažnai tiesiog plepame. Iš to bereikšmių žodžių srauto jiems sunku atsirinkti, kas yra svarbu, o kas — ne, ir galop jie išvis nustoja klausytis.

Tokią situaciją geriausiai atspindi anekdotas, kuriame ką tik vedęs vyras draugui pasakoja: “Nepatikėsi, kaip tai nuostabu... Pareinu namo, viskas blizga, stalas padengtas, žmona pasipuošusi, neša garuojančius patiekalus vieną po kito ir čiulba, čiulba, čiulba... Užmuščiau tą kvaišą!”

Klaidinga tiesa nr. 3

Seksas — geriausias moterų ginklas

Įsimylėjėliai bučiuojasi
© Corbis

Tuo tikėjo dar romėnės, seksualine abstinencija protestavusios prieš karą. Kalbama, kad jos pasiekė, ko norėjusios. Tos sėkmės įkvėpta, mūsų Seimo narė Birutė Vėsaitė šitaip mums siūlė protestuoti ir dėl karo Irake. Nereikia mūsų mokyti. Kas jau kas, o mes tai tikrai nutuokiame, koks galingas mūsų ginklas yra vyrų seksualinis potraukis. Ypač tų, ką tik susituokusių.

Daugumai jų žodis “santykiai” neišvengiamai siejasi su žodžiu “lytiniai”, o santuoka — su garantuotu seksu kiekvieną naktį. Būtent geras seksas jiems yra laimingo bendro gyvenimo rodiklis, o visa kita — ne taip reikšminga arba lengvai sutvarkoma. Ir moterys, tikros Ievos dukros, naudojasi šiuo vyrų Achilo kulnu.

Seksas — kaip bausmė: “Neparnešei gėlių mūsų pirmojo bučinio sukaktuvių proga? Savaitė abstinencijos!” “Užtrukai su draugais? Dar savaitė”. Seksas — kaip paskatinimas: “Jei pakabinsi lentynas, vakare tavęs laukia staigmena”, — sakai raitydamasi jam prieš akis. Seksas — kaip būdas išpešti dovanų: “Neseniai “Vilniaus vartuose” mačiau tooooookią fantastišką suknelę...”

Sekso pritaikymo būdų tiek daug, kad ilgainiui pamiršti: galima mylėtis tiesiog šiaip sau. Kad seksas — fizinė abipusės meilės išraiška. Ir šitas užmaršumas vieną dieną atsirūgsta. Nes vyrai nėra tokie primityvūs, kaip kai kurios mūsų linkusios manyti. Jiems reikia ne tik kūno.

Jie nori matyti, kaip mylimą moterį užvaldo aistra, jausti, kad ji mėgaujasi seksu lygiai taip pat kaip ir jie. O tu šaltai dozuoji pasimylėjimus kaip vaistininkė vaistus. Paprastesni vaikinai, geismą tiesiogiai siejantys su meile, pasijunta tiesiog nemylimi. Sudėtingesni — dar ir išnaudojami, žeminami kaip asmenybės. Taigi vieną rytą atsikėlusi staiga gali suvokti, jog ginklai, kuriais taip drąsiai mojavai, visiškai atšipo. Na, ir kas, kad tavo kūnas vis toks pat dailus, o sekso technika — dar tobulesnė? Tai — tik tuščias kevalas, kurį vyrai kada nors vis tiek perkanda.

Klaidinga tiesa nr. 4

Meilė — tai žiūrėjimas viena kryptimi

“Meilė — tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu, ta pačia kryptimi”, — kartą pasakė rašytojas Antoine’as de Saint Exupery, ir mes choru tai kartojame kaip neginčytiną aksiomą. Be abejo, “Mažojo princo” kūrėjas daugybei merginų atrodo kaip dievas. Jo frazes apie prijaukintas lapes, rožes ir avis jos cituoja net pažadintos vidury nakties. Nesiginčysiu, gražios tos mintys. Tačiau nebūtinai teisingos.

Juk dar gerokai prieš Exupery gimė legenda apie Dievo sukurtas tobulas dvilytes būtybes, vienų vadinamas androginais, kitų — hermafroditais... Galop ne taip svarbu, kaip pavadinsi. Esmė ta, kad šis harmoningas žmogus, vėliau skilęs į dvi dalis, iš tiesų žiūrėjo skirtingomis kryptimis. Ir kentėjo anaiptol ne todėl, kad abi jo poros akių negalėjo žiūrėti viena kryptimi, priešingai — dėl to, kad negalėjo žiūrėti vienos į kitas.

Įdomu, kodėl Dievui šovė į galvą, kad jo kuriamas tobulas žmogus turi žiūrėti priešingomis kryptimis? Gal todėl, kad nebuvo skaitęs Exupery? O gal todėl, kad toks žmogus gali aprėpti pasaulį 360 laipsnių kampu, kitaip tariant, mato jį visą. Tuo tarpu žiūrėdami viena kryptimi matome jo tik pusę.

Be abejonės, svarbu, kad sutuoktiniai būtų panašaus išsilavinimo, vertybių, kad juos sietų bendri tikslai, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad jie privalo būti kaip dvi to paties obuolio puselės. Kartą kamantinėjau psichologę Aušrą Griškonytę, ką daryti, jei mano ir vyro nuomonės vaikų auklėjimo klausimais nesutampa. “Džiaugtis”, — netikėtai atsakė ji. Ir paaiškino: tėvas ir motina atspindi du skirtingus pasaulio modelius.

Tėvas — išorinį pasaulį, todėl jis turi būti griežtesnis, parodyti, kad privalu laikytis taisyklių, kad tai ne visada lengva ir kad teisybė, deja, ne visada nugali. Tuo tarpu mama — tai namai. Todėl ji turėtų būti švelnesnė, dažniau priglausti ir atleisti, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas besąlygiškai. Panašių pavyzdžių rastume ne vieną.

Kūrybingą padebesiais skrajojančią menininkę puikiai papildo ir atsveria pragmatiškesnis, santūresnis ir skeptiškesnis partneris. Švaistūnei į porą tinka toks, kuris moka skaičiuoti pinigus. Literatūros mėgėjos pasaulį praplėsti gali fizikas ar matematikas. Svarbiausia, kad partnerio pasaulėžiūros kitoniškumą suvoktume ne kaip trūkumą, o kaip pranašumą.

Klaidinga tiesa nr. 5

Romantikos nebūna per daug

Pora bučiuojasi
© Corbis

Pro duris netelpančios puokštės gėlių, degančios žvakės, pasivaikščiojimas saulėlydžio nutvieksta jūros pakrante... Būtent tokie paveikslėliai išnyra mūsų galvose, kai įsisvajojame apie idealią meilę. Kodėl ne laiku išnešamas šiukšlių kibiras ar nuvalyti mašinos langai, kurie, objektyviai žiūrint, nė kiek ne mažiau byloja apie jo jausmus? Fe, labai jau buitiška.

Iš tiesų mes esame literatūrinių ir režisūrinių stereotipų aukos. Meilės romanuose ir muilo operose galioja savos taisyklės — tiesiog vyras, deklamuojantis eiles, kadre atrodo kur kas geriau nei vyras, plaunantis grindis.

Šitos išorinės romantikos apraiškos iš tiesų tėra forma, kuri atspindi (tavo nuomone) giliai paslėptą turinį — tai yra tu tikiesi, kad toji gigantiška rožių puokštė yra tiesiog proporcinga jo meilei. Deja, ne visada į tobulo grožio ąsotį supiltas vynas yra skanus. Įmantria forma mes dažnai ne demonstruojame, o kaip tik maskuojame (!) prastoką turinį. Pagauni?

Gali būti, kad kuo labiau jis abejoja savo jausmais tau, tuo atkakliau stengiasi padaryti įspūdį. Atitinkamai gali įvertinti ir save. Jei nuolat reikalauji nesibaigiančių meilės įrodymų, matyt, abejoji jo jausmais. Argi prašytume įrodymų, jei ir be jų viskas būtų aišku?

Banalios romantikos apraiškos mane tik juokina, tuo tarpu itin įspūdingos — gąsdina. Kai mano sesers išrinktasis atmynė pas ją 300 kilometrų taksi, kad atvežtų jai gėlių, ji svaigo, o mano širdis nujautė kažką negera. Po mėnesio jis atmynė tuos pačius 300 kilometrų, kad suspardytų savo varžovą (mat kalbėdamasis su ja telefonu išgirdo fone vyrišką balsą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo jos pusbrolio).

Skambiausiu baigiamuoju akordu tapo jo SMS, gauta, kai ji užtruko su draugėmis kavinėje: “Nekaltink savęs dėl mano mirties. Širdžiai neįsakysi. Tu buvai visas mano gyvenimas”. Ir dingo. Ji kraustėsi iš proto, siuntė jam šimtus žinučių, kasdien žiūrėjo kriminalinę kroniką, o paskui netikėtai pamatė jį perkantį cigaretes. Didelė meilė? Veikiau didelis egoizmas.

Klaidinga tiesa nr. 6

Suaugę vyrai nežaidžia

Sukūrusios šeimą moterys palyginti lengvai keičia savo įpročius leisti laisvalaikį. Daugumą jo jos linkusios skirti šeimai, tik retkarčiais pasivagia laiko sau. Tuo tarpu vyrai nemano, kad šeima ir hobis yra nesuderinami. Juk hobis — ne meilužė, tai ko čia pykti? Štai maniškis pamišęs dėl automobilių.

Pastatyti ant kojų kokią nors griuveną — jam gyvenimo prasmė ir esmė. Maža to, kad visus vakarus kuičiasi garaže, užuot leidęs laiką su šeima, kad sukiša į tą griuveną krūvą pinigų, kad nuolat vaikšto tepaluotomis rankomis, — jis dar nori, kad aš tuo žavėčiausi. “Pažiūrėk, kokį žvėrį padariau!” — pareiškia spindinčiomis akimis. Ir labai nusimena, kad neimu šūkčioti kaip jo draugeliai: “Ohoho! Čia tai bent! Tu — genijus!”

Guodžiuosi tik tuo, kad mano kaimynei dar blogiau — jos vyras lenktynininkas. O tai reiškia, kad be visko, ką minėjau, jis dar nuolat rizikuoja savo gyvybe. Užbėgdamas galimoms diskusijoms už akių, prieš vedybas neginčijamai pareiškė: “Tos, kurioms nepatinka lenktynininkai, tegul už manęs neteka”.

Nesvarbu, kas tai būtų — medžioklė, žvejyba, motociklai ar pašto ženklų kolekcionavimas, jo hobis yra tikras jūsų bendro laiko ir biudžeto vagis. Galima trepsėti kojele, galima skelbti ultimatumus, racionaliai įtikinėti, galima gundyti didžkukuliais ir seksu, bet jo akys vis tiek kaip to vilko — žiūrės į mišką. Viename anekdote draugas moko ką tik iškeptą šeimos galvą pasprukti į žvejybą: “Atsibundi, nukloji žmonos antklodę ir sakai: “Vaje, kokios kreivos tavo kojos...” — ir ji kaipmat tave išspiria lauk, tik spėk meškeres vynioti”.

Kitą rytą jaunavedys žvejyboje nepasirodė. “Viską dariau, kaip sakei, — teisinosi vėliau draugui. — Atsibudau, nuklojau antklodę, jau norėjau sakyti... Bet pažiūrėjau ir pagalvojau: “Ai, velniop tą žvejybą...” Gal bendro gyvenimo pradžioje, kai užimi 99 proc. jo minčių, taip ir iš tiesų būna, tačiau ilgainiui viskas grįžta į vietas.

Nebent tau pavyktų jį išdresuoti kaip paklusnų šunytį — tik sunku būtų tokį gerbti ir mylėti, ar ne? Netekęs savo hobio, mylimasis bus nelaimingas, o tu dėl to visą likusį gyvenimą jausiesi kalta. Geriau paieškok šiame dideliame minuse mažų pliusiukų. Vienas jų — kuo labiau vyras pasinėręs į savo hobį, tuo mažiau turi laiko kontroliuoti tave. Taigi užuot bandžiusi keisti jo įpročius, geriau pakoreguok savuosius.

Žodyno klaidos

Bendraujant su vyrais kai kuriuos žodžius ir sakinius apskritai vertėtų išbraukti iš savo žodyno. Arba pernelyg jais nepiktnaudžiauti.

Visada, niekada, amžinai...”

Porelė valgo makaroną
© Corbis

Mums jie labai patinka, nes sustiprina kiekvieno argumento įspūdį. Palygink: “Tu amžinai išmėtai savo daiktus!”, “Tu niekada nieko nepadedi į vietą!” ir “Eidamas į darbą tu palikai numestus savo džinsus ir marškinėlius. Gal gali susidėti juos į spintą?” Nepaisant pirmųjų sakinių jėgos, siūlome vis dėlto naudotis antruoju variantu. Ne tik todėl, kad jis gerokai arčiau tiesos, — ir todėl, kad yra veiksmingesnis. Pirmosios frazės skamba kaip nuosprendis, į kurį nebėra prasmės reaguoti. Tuo tarpu antroji — prašymas, kuris yra visiškai konkretus ir įvykdomas.

Katinėli, zuikuti, saulute...”

Gali būti, kad tavo “zuikučiui” labai patinka, kai taip jį vadini. Bet tik tada, kai kalbatės akis į akį. Jei taip kreipiesi į jį viešumoje, jam turėtų būti mažų mažiausiai nepatogu, gal net ir baisiai gėda. Nes tokie mažybiniai maloniniai vardai stipriai menkina jo vyriškumą ir gali akimirksniu jį paversti draugų patyčių objektu. Netiki?

Paklausk garsiausio Lietuvos katino Viliaus Tarasovo. Antra vertus, tai puiki priemonė itin valdingiems ir arogantiškiems ereliams nuraminti. Tiesiog tark globėjišku atlaidžiu tonu: “Ką sakei, mažuti?”, ir jis subliūkš it oro balionas.

Mes, mes, mes...”

Iš pradžių šį įvardį norisi kartoti be galo, be krašto. Tai natūralu, kai pasakoji apie judviejų bendrą veiklą ar planus. Bet kai paklausta, kaip sekasi tavo vyrui, atsakai “mes užsirašėm pas gydytoją”, o matuodamasi naują suknelę, atsidūsti “mums nepatinka žalia spalva” — laikas skelbti aliarmą. Nes tai reiškia, kad tavo asmenybė baigia ištirpti. Na, tavo kaip tavo, gali daryti su ja, ką nori, bet netirpdyk jo. Nes su asmenybe ištirpsta ir atsakomybė. Jeigu jis išėjo iš darbo, klausk ne “Ką mes darysim toliau?”, o “Ką tu ketini daryti toliau?”.

Žurnalas
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Užmojis steigti virtualias oro linijas kainuos beveik 37 mln. eurų: įvardytos prioritetinės skrydžių kryptys (36)

Lietuvoje dar nepasibaigus pirmajam karantinui, Susisiekimo ministerija paskelbė apie planus steigti...

Veryga: trečiadienį bus keičiamos ekstremalios situacijos sąlygos, įsigalios nauji draudimai viešiems renginiams kaukes nuo trečiadienio teks dėvėti ir lauke (631)

Lietuvoje sparčiai auga naujų susirgimų COVID-19 liga skaičius, o nuo pirmadienio į raudonąją...

Dešinieji pradeda derybas dėl naujos koalicijos: svarbiausios partijų pozicijos (339)

Seimo rinkimus laimėję opoziciniai konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija...

Pasakė, ar šiemet galima nukelti žieminių padangų sezono pradžią į gruodį (5)

Kol kas apie artėjančias šalnas ir žiemą primena tik kalendorius, o ne termometrų stulpeliai,...

Karantinas įvedamas dar 8 šalies savivaldybėse: tarp jų – ir didieji miestai kaukės įvedamos visose viešose vietose (317)

Vyriausybė pirmadienį netikėtai surengė posėdį, kuriame buvo apsispręsta lokalų karantiną...

Iš stalčiaus vėl ištrauktas pieno įstatymas: perdirbėjai atviri – jis rinkai tik trukdo

Prieš naujus Seimo rinkimus suskubta vėl suskubta sugrąžinti taip vadinamą vadinamąjį Pieno...

Smidrų ir braškių augintojas: tai komfortiškas verslas, atostogauju rugpjūtį (6)

40 proc. derliaus praradęs šparagų augintojas neliūdi – nuostolius atpirko braškės, kurios...

Naujas rekordas – 766 nauji koronaviruso atvejai: iš jų neištirti net 468 atvejai, mirusieji – jaunesnės amžiaus grupės masiniai protrūkiai gydymo įstaigose (728)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) spalio 26 d., 12 val., duomenimis, per vakar...

|Maža didelių žinių kaina