Nepriklausomai nuo to, kiek buvote laimingi ar nelaimingi tuose santykiuose, nepriklausomai nuo to, kaip su jumis pasielgė buvusieji, visada yra dėl ko pasakyti jiems „ačiū“. Kalba čia eina daugiau apie patį faktą, kad šie santykiai pas mus buvo, kad toji patirtis bet kokiu atveju naudinga ir vertinga mums kaip asmenybėms.
Taigi, pateikiame kelias priežastis, dėl kurių verta padėkoti buvusiems artimiems žmonėms ir ramiai juos paleisti, jeigu dar nepaleidote.
Atsirado arba prasiplėtė „duomenų bazė“, leidžianti palyginti. Turėdami galvoje anksčiau įgytą patirtį, prisimindami kažkokias situacijas, kuriose buvo gera ar bloga, mes šį kartą, galbūt, priimsime teisingesnius ir sau naudingesnius sprendimus.
Geriau pažinome save. Pasirodo, mumyse yra tiek daug įvairių vidinių resursų, tiek daug įvairių teigiamų bruožų… Ir mes tiek daug galime duoti sau patiems, mes tiek daug galime nuveikti savo labui. Tik išlaikę išbandymą artimo žmogaus išdavyste, nuvertinimu, šaltumu ir t.t., ir nepalūžę, mes suprantame, kad viską mums geriausią mes jau ir taip turime savyje.
Geriau pažinome žmones, jų logiką ir motyvus. Ilgalaikis artumas su kitu žmogumi leidžia kur kas geriau ištirti kitų žmonių pasaulį. Mes prisimename kažkokius buvusiųjų poelgius, analizuojame jų motyvus, logiką ir dar sykį įsitikiname, kaip blogai žinojome ir pažinojome žmones. Dabar būsime lankstesni, dabar esame pasiruošę didesniam variantų skaičiui, kai kuriais atvejais būsime labiau pakantūs ir atlaidūs.
Pasikeitė į gerą požiūris į pačius save. Kaip taisyklė – po sunkų santykių. Po santykių, kai žmogui teko stipriai save laužyti, prie kažko visą laiką derintis. Ir tada ateina savotiškas nušvitimas, jog reikia pradėti nuo savęs – stipriau save mylėti, geriau su savimi elgtis. Kas gali žinoti , jeigu ne tie sunkūs santykiai su buvusiais, galbūt žmogus ir nepajaustų, nesuprastų viso šito.
Aiškiau suvokėme savo ribas. Dabar mes jas žinome. Dabar žinome, ką pasiruošę patirti santykiuose, o ko nepakęsime. Ankstesnių santykių patirtis padeda mums tai aiškiau suprasti. Sekančiuose santykiuose visa tai būtinai pravers.
Supratome, kad viskas praeina. Viskas kada nors baigiasi. Net patys stipriausi jausmai. Kaip tik įgytos patirties dėka mes įsitikinome, kad taip ir yra. Nėra nieko amžino.
Supratome, kad viskas – į gera. Bet kokios permainos – į gera. Kai nustoja slėgti vienatvės baimė, kai su dideliu susidomėjimu atveri naujas duris, tu eilinį kartą įsitikini, koks teisingas šis teiginys.
Ačiū buvusiems už tai, kad jie nuėjo greta mūsų dalį kelio. Tam tikra prasme jie tapo mūsų mokytojais.
Buvusieji tam ir buvusieji. Jie tik dalis mūsų praeities. Dėl to padėkokime ir eikime toliau, nesigręžiodami atgal.
