“Alkoholi, mano broli, leisk man padaryti šuolį” – maldauja poetas. “Spiritus”- reiškia “dvasia”. Ir tame žodyje jaučiama alkoholio jėga. Su alkoholiu priimta elgtis kaip su dvasia. Su juo koketuojama, nuo jo priklausoma, jis gerbiamas ir juo šlykštimasi, juo mėgaujamasi ir jo nekenčiama…
Alkoholis
Aš jau vien dėl to negaliu rašyti antialkoholinio straipsnio, kad žinau: alkoholis yra tampriai įsipainiojęs į mūsų kasdienybę.

Mes specialiai neminėsime snobų, kurie maudosi šampano voniose. Ir apeisime tylėjimu tuos kavalierius, kurie vaišina savo damas gundymo tikslais: staliukas, šampanas, rožė, muzika…

Prisiminkime, kad kai kurie žmonės į alkoholį žiūri gan paktiškai. “Be pusės litro nesusitarsime”- sako jie ir dalykiškai atidaro butelį per svarbų susitikimą. “Duokite jam išgerti” – sako , nors ir nelabai užtikrintai, žmonės, sužinoję, kad kas nors žiemą labai sušalo. “Nusipirk šampano, baltos ir kelis vyno,- duoda žmona vyrui nurodymus prieš šventes, - reikia svečiams kažką ant stalo pastatyti”.

O apie alų ir kalbėti nėra ko: tai tiesiog neatsiejamas jaunimo gyvenimo palydovas. Klausimą, kaip praleisi laisvalaikį, jaunimas sprendžia paprastai: ”eime pasėdėti prie alaus“. Visais šiais atvejais alkoholis savaime nėra joks tikslas . Žmonės tiesiog naudoja jį kaip vaistą - sušilti, ir kaip atpalaiduojantį prieskonį – laisviau pabendrauti. Na, jau nekalbant apie tai, kad alkoholis kai kam yra tiesiog skanu.

Labai sunku pasakyti, kaip taip atsitiko, jog alkoholis tapo maisto produktu. Na, neturėjo to būti. Dešrelės, pyragai ir pienukas turėjo, o alkoholis - ne. Nes jis juk netgi ne toks ir skanus - ypač kai pirmą kartą paragauji degtinės. O žmogui nebūdinga kišti į burną tai, kas neskanu. Jūs gi nevalgote visokių ten kakų, tiesa? O alkoholį valgote. Nors ir neskanu. Bet tai veikia mūsų nervų sistemą. Alkoholį reikėtų pardavinėti vasitinėse. Kur čia rasti blaivų, pragmatišką požiūrį?

Alkoholis

Pragmatiškiausiai į alkoholį žiūri medikai. Alkoholis buvo sukurtas kaip vaistas. Šiuo metu jis yra netgi ne kulinarinių, o farmakologinių medžiagų sąraše ir vadinasi taip: ”tipiška narkotinė medžiaga, turinti bendrą slopinantį poveikį centrinei nervų sistemai“. Dar apie alkoholį rašo, kad mažomis dozėmis jis jaudina, vidutinėmis slopina, o didelėmis - žudo.

O taip pat tai vietinis antiseptikas - medžiaga, naikinanti mikrobus.

Tai ką? Galbūt žmonija nuo pat pradžių ir naudoja alkoholį operacijoms daryti ir žaidoms dezinfekuoti? Kad neskaudėtų? Galbūt. O ką su juo darome mes?

O mes tikriausiai nuolat esame tokiame skausmo stovyje ir taip bijome mikrobų… Tai, kas su mumis vyksta kasdieniame gyvenime yra tiesiog kažkokia nuolatinė chirurginė operacija . Natūralu, kad mums reika nuolatinės narkozės. Aš, tarkime, nesu didelis megėjas išgerti. Tačiau kai man per tris dienas iš eilės užsikimšo tris kartus kanalizacija, sudužo į šiupulius vaikų miegamojo stiklas, prie durų atsirado šiukšlių krūva, dukra užlipo ant vinies ir patempė kakla, o pakeliui į traumatologinį į mano mašiną trenkėsi kita… Tuomet aš kažkaip nejučiom nusipirkau porą butelių alaus. Gydytojai irgi žmonės.

Tarp kitko, kai alkoholikas skuba į kioską aiškindamas, kad jam reika “pasitaityti sveikatą”, jis yra absoliučiai teisus. Tie dešimt procentų geriančiųjų, kuriems yra alkoholizmas, iš tiesų ne šiaip sau geria. Jie praeina pakaitinę alkoholio terapiją. Na, kaip diabetikas nuolat leidžiasi insulną arba moteris su nusilpusia skydliauke - tireoidiną. Alkoholikui reikalinga nuolat palaikyti savyje senkančias malonumo hormonų atsargas, štai ir jis ir geria. Kasdien ir reguliariai. Kitaip jis suserga: pagiriom, depresija ar baltąja karštine.

Ir be reikalo aplinkui alkoholikus kyla tas moralinis triukšmas: “kaip tau negėda, ir kur tavo valia, ir kiek tu man kartų žadėjai…“ Alkoholizmas nieko bendro su valia neturi ir yra pirmiausiai cheminis reiškinys. Ne moralinis, o cheminis. Todėl čia nėra su kuo kovoti ir nėra ko moralizuoti. Gydytis reikia. O alkoholikas leidžia didelę dalį savo energijos pasichologinei gynybai ir kovai. “Aš tau įrodysiu - sako jis buteliui, kad esu stipresnis už tave”. Ir ką? Chemija lieka chemija. Butelis vis tik nugali.

“Aš tau įrodysiu, kad turiu valią - “šaukia alkoholikas žmonai. Ir ką? Žmona lieka teisi - jis vis vien girtas. Ir dar kažką iš daiktų parduoda, kad tik išgertų. Jį tyliai ar garsiai kaltina, o jis vis tiek. Todėl, kad čia be reikalo buvo švaistomi žodžiai. Reikėjo tiesiog prisipažinti: esu alkoholikas. Patekau į tuos dešimt procentus žmonių. Turiu cheminę problemą. Laikinas vaistas - šimtas gramų. Ilgalaikis vaistas - tegul ekspertai padeda.

Bet juk ne,- prieštarauja patyrusi publika ir specialistai. Alkoholizmas yra socialinė ir psichologinė problema. Alkoholizmas - tai suirusios šeimos ir asmenybės deformacija. Tai neurotiški vaikai ir nelaimingos moterys. Tai pravaikštos ir automobilių avarijos. Tai… Taip, išgėrę žmonės padaro didžiausią kiekį autoavarijų. Taip, girtuoklystė yra viena įš dažniausiai nurodomų skyrybų priežasčių.

Taip. Tačiau klausimas, ar žmonės, kurie nesutardavo savo šeimose, turėjo asmeninių problemų, neurotizavo savo vaikus ir rizikingai vairavo - ar tik jie nevartojo alkoholio kaip vaisto? Ar tik ne tam jie ir imdavo gerti, kad numalšintų savo vidinį dvasinį skausmą ir gyvenimo beprasmiškumą, įvairiausias baimes ir neramią sąžinę? Ar tik nebuvo taip, kad girtuokliavimas ir tiesiog reguliarus išgrinėjimas tik lydėjo jų kelią į skyrybas, avarijas ir vienatvę? Tik lydėjo, kaip narkozė lydi paciento kelią į operaciją.? Tik lydėjo, ir anaiptol nebuvo visų tų nelaimių tiesioginė priežastis?

“Alkoholizmas - bandymas sušildyti save iš vidaus, kai negauni šilumos iš kitur“ ( N. Peseškianas, vokiečių gydytojas).

Prisiminkime. Ne alkoholikai padaro didesnę kiekį avarijų. O išgėrę žmonės. Nes išgėręs žmogus nepraeina pakaitinės terapijos. Jam alkoholis nebuvo insulinas. Jam tiesiog kažkodėl reikėjo narkozės.

O jeigu taip, mes turime kuo skubiausiai reabilituoti gėrimą ir vietoj to pasikviesti atsakomybėn kitą kaltininką. Išgėrimu negalima tesintis prieš pareigūnus. Ką labai intuityviai jaučia policininkai bei teisininkai: girtumas nepateisina, o apsunkina žmogaus padarytą nusikaltimą, pažeidimą ar nusižengimą.

Policininkai neretai patys geria ir geria nemažai. Ir jiems kaltininkas yra ne alkoholis, o pats nusižengęs žmogus. Pareigūnai tokiam priekaištauja daugiau dėl formos: ir kam tu gėrei? Nors atsakyti į šį klausimą ir pačiam jam lengva: norėjo ir gėrė. Gyvenimas toks. Niekas neima juk smulkiai aiškintis, kam tas žmogus gėrė, tiesa? Sumurma: “gerti reikia mokėti”. Arba “užkąsti reikėjo”. Ir viskas atsistoja į savo vietas. Bauda ten ar bausmė. Skyrybos ar neurozės… Viskas, kas taip mums pažįstama, artima ir suprantama.

Juk alkoholikas - reiškinys paprastas, žinomas ir suprantamas. Jis neestetiškas, jis nemalonus. Tačiau artimas. Geriančio kaimyno figūra lydi mus visą gyvenimą. Taip artimai, kad atrodo, jog alkoholis vėl ir vėl kviečia mus dalyvauti seniai pažįstamame spektaklyje. Aš labai linkiu jums, gerbiamos skaitytojos, kad jūs liktumėte tik šio spektaklio žiūrovėmis. Ir visai nelinkiu jums atlikti šiame spektaklyje nei vieno, netgi labai antaraeilio vaidmens.

Problemos su alkoholiu vyksta pagal įtartinai tipiškus scenarijus.

Paprastumo dėlei imkime vyrišką variantą. Moteriškas yra labai panašus, tik greitesnis. Alkoholiniuose spektakliuose dalyvauja visą laiką tie patys veikėjai: senelis alkoholikas, anūkas, kuris jaunystėje mėgo išgerti. Spektaklio eigoje jis tampa geriančiu vyru. Šalia jo atsiranda besiaukojanti motiniško tipo žmona, kuri po truputį tampa užguita namų šeimininke. Dažniausiai atsiranda vienas - kitas vaikas.

Tuo metu pagal scenarijų vyras turi vakarais imti dinginėti iš namų ir gerti su draugais. Draugai - irgi svarbūs personažai. Iš pradžių tai tiesiog linksmi vaikinai prie alaus, po to - alkoholikai “chroniai” prie kiosko. Alkoholizmas tampa keliu į supaprastintą gyvenimo prasmę: ”Kur eini? Į kioską - reikia pasitaisyti sveikatą”. Jokių problemų su tuo, kur nueiti ir ką daryti savaitgaliais. Žmonos užsiėmimas - gelbėti vyrą nuo apiplėšimų, sušalimų. Kartais jos pačios geria už vyrus.

Tiesa, dažni personažai - vaikai, besislapstantys nuo ūmaus girto tėvo su savo motina pas kaimynus. Ryte jų motina tyli ir tyliai kaltina vyrą. Tačiau tai dar ne kulminacija.

Spektaklio esminė dalis - kai žmona ima pagaliau šaukti “tu , bl… , man visą gyvenimo sugriovei!” O jis turi iš ryto kažką murmėti kaltu balsu. Baigiasi spektaklis dažniausiai trejopai:
“senatvėje išgąsdintas gydytojų pats nustojo gerti “,
“užsikodavo ir užsirašė į Anoniminių alkoholikų draugiją”,
“visiškai nusigėrė, susirgo ciroze ar pneumonija ir mirė, žuvo girtas nuo nelaimingo atsitikimo”.

Kaip matote, geriausiu atveju spektaklyje atsiranda naujų veikėjų - įvairių tarnybų darbuotojų. Kai žmona atsisako gelbėti vyrą, jie ima jį gelbėti patys. Spektaklio trukmė - nuo kelerių iki dvidešimties metų.

Pažiūrėkite: tai iš tiesų ne vien chemija. Juk gerimas padeda realizuotis visai grupei žmonių – seneliams, jų anūkams, jų besiaukojančioms žmonoms, o taip pat narkologų, policininkų, psichologų, socialinių darbuotojų ir kunigų armijai. Nebūtų problemų su alkoholiu - ir geriantieji, ir jų gelbėtojai netektų reikšmės, ištirptų masėje, turėtų ieškoti kitokio darbo, kito pašaukimo, kitų ligų ir kitokios gyvenimo prasmės. Jie būtų vieniši, nereikalingi ir mirtų kitaip.

Alkoholizacija suteikia gyvenimui nors ir nemalonią, bet prasmę, daro gyvenimą labiau pažįstamu ir labiau supantamu.

Todėl nustokime pagaliau kaltinti ir garbinti šią paprastą narkotizuojančią medžiagą. Pasižiūrėkime geriau taip: kaip mums gyventi be alkoholio? Kaip pradėti gyventi be narkozės? Jei jūs žinote atsakymą - mano pagarba jums.

Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuva buvo ant gripo pandemijos slenksčio – daliai žmonių komplikacijų išvengti nepavyks (110)

Nors Lietuvoje bendras sergamumas grip u ir peršalimo ligomis pagaliau pradėjo mažėti,...

Prastos naujienos: vaiko pinigų kai kuriems teks laukti iki pavasario (197)

Dėl informacinės sistemos trikdžių, darbuotojų gretas išretinusių ligų ir kai kurių tėvų...

Orai: atšals taip, kad maža nepasirodys (15)

Nors kalendorinės žiemos liko ne tiek ir daug, panašu, kad ji prieš iškeliaudama parodys visą...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis egzotiškuose kraštuose privers susigėsti (108)

Verslininkas bei keliautojas Jokūbas Laukaitis , nuolat keliaujantis po egzotiškiausius pasaulio...

Kokiame amžiuje seksas teikia didžiausią malonumą (66)

Gera žinia: amžius čia visiškai nesvarbus. Amžius tėra tik skaičius, ypač kalbant apie...

Bumblauskas pažėrė kritikos mokytojams: priėjome iki kažkokio akligatvio (205)

Istorikas Alfredas Bumblauskas pažėrė kritikos istorijos mokytojams ir šio dalyko ugdymo...

Su 13 metų vyresniu sportininku laimę atradusi Karolina Liukaitytė prakalbo apie vestuves (217)

Su verslininku Arnu Jurskiu skirtingais keliais pasukusi orų pranešėja Karolina Liukaitytė...

Po paskutinių Čeponio „perlų“ – pastaba iš kolegos: kam peiliu į nugarą durti triuškinamos ekipos gerbėjams? (58)

Karaliaus Mindaugo taurės finale Kauno „Žalgiris“ nepaliko vilčių Vilniaus „Lietuvos...

Anonimiškai paviešinta Blac Chynos sekso vaizdajuostė tapo internautų pašaipų objektu kuria memus ir istorijas (17)

Pirmadienio rytą „Twitter“ tinkle buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota seksu...

Čempionų lyga: titanų mūšyje Londone – Messi džiaugsmas, Bavarijoje – „Bayern“ linksmybės (11)

Šią savaitę UEFA Čempionų lygos aštuntfinalyje žaidžiami likę keturi susitikimai. Antradienį...