Kas yra ultimatumas?
Ultimatumas iš esmės yra grasinimas, kurį keliate, kai kam nors sakote, kad jei žmogus nesiims konkrečių veiksmų, susidurs su pasekmėmis. Papildant šią sąvoką reiktų paminėti, kad tai ne tas pats, kas nustatyti ribas.
„Kai nustatote ribas, nustatote standartus, jog santykiai būtų sėkmingi, – aiškina terapeutas Josiah Teng. – Kai pateikiate ultimatumą, jūs iš tikrųjų sakote, kad tie standartai buvo pažeisti ir ką nors reikia keisti.“
Ir ribų nustatymas iš tiesų gali būti svarbus santykiuose: pasakote partneriui, kokie yra jūsų poreikiai ir apribojimai, kad galėtumėte geriau sutarti ir turėti aiškių lūkesčių dėl bendravimo. Tai jūs pateikiate negrasindami kerštu ar ko nors prašydami mainais.
„Skirtumas tarp ultimatumo ir ribų nustatymo panašus į skirtumą tarp sprendimo priėmimo, kai į tave nutaikytas ginklas ir kai kas nors paprašo laikytis įstatymo“, – pavyzdį pateikia psichikos sveikatos patarėja Michaela Dalsing.
Partnerio kontroliavimas
„Normalus būdas galvoti apie ultimatumus – tai paskutinės galimybės perdavimas partneriui, kol dar ne vėlu, – teigia psichologas Adam Haynes-LaMotte. – Tai paskutinė pastanga perteikti jam savo poreikius.“
„Ultimatumai tampa žalingi, jei jie naudojami santykiuose siekiant kontroliuoti partnerio elgesio ribas, – perspėja psichologas Adam Haynes-LaMotte. – Tai gali smarkiai pakenkti partnerio saugumo jausmui santykiuose.“
Pavyzdžiui, jei jūsų mylimas žmogus susiduria su priklausomybėmis, kurios neigiamai veikia jūsų santykius ir jūsų psichinę bei fizinę sveikatą, gali būti tikslinga pasakyti jam, kad metas pradėti gydytis, jei norima išlaikyti santykius. Tačiau iš kitos pusės ultimatumai gali greitai tapti nesveiku įpročiu, todėl terapeutai pataria jų atsisakyti.
„Ultimatumai tampa žalingi, jei jie naudojami santykiuose siekiant kontroliuoti partnerio elgesio ribas, – perspėja A.Haynes-LaMotte. – Tai gali smarkiai pakenkti partnerio saugumo jausmui santykiuose.“
M. Dalsing pateikia pavyzdį, kad dažnai ultimatumai naudojami kaip emocinio manipuliavimo forma tiems, kurie linkę į nacistinius poelgius.
„Paprastas posakis: „jei mane mylėtum, padarytum dėl manęs tai“ verčia žmones jaustis taip, kad jie neturi kito pasirinkimo. Tai gali greitai sukurti toksišką, izoliuojančią aplinką, nes sumažina savarankiškumo jausmą, kurį kas nors jaučia priimdamas sprendimus“, – nurodo ji.
Tai taip pat nėra geriausias būdas pasiekti reikšmingų pokyčių santykiuose, nes jie dažnai kyla iš nevilties. „Iš prigimties ekstremalūs ultimatumai rodo santykių perdegimą. Jie keliami, kai išnaudoti visi kiti bandymai sušvelninti ar išspręsti problemą“, – J. Teng papildo M. Dalsing ir priduria, kad nesant vietos kompromisams, žmonės griebiasi „viskas arba nieko“ technikos.
Kaip elgtis?
Pirmas žingsnis gavus ultimatumą – žengti vieną atgal ir pabandyti išsiaiškinti, iš kur jis ateina. „Jo atpažinimas, suvokimas, iš kur jis kyla ir kodėl partneris pateikia tai kaip taisyklę, atveria jūsų santykių pasaulį, kurį galite tyrinėti individualių poreikių lygmeniu“, – konstatuoja J. Teng.
Tada galite pradėti galvoti apie tai, ką jums reiškia šie santykiai ir ar norite juose likti. Apsvarstykite ultimatumo poreikį – ar jis realus, pasiekiamas ir pagrįstas? Ar šis ultimatumas kyla dėl susirūpinimo jūsų sveikata? Kas pasikeis jūsų santykiuose, jei nuspręsite laikytis ultimatumo?
M. Dalsing teigia, kad jei pas ją ateina klientai, kuriems iškeltas ultimatumas, ji paprašo apsvarstyti santykių istoriją ir ankstesnius bendravimo modelius, kurie ir galėjo tai paskatinti. „Jei reikalavimas susijęs su savęs, savo norų, poreikių, ribų ir vertybių negerbimu, verta apsvarstyti, ar tai tinkami santykiai“, – rėžia ji.
