aA
Neseniai laikraštyje perskaičiau, kad susitikimai su buvusiais bendraklasiais sukėlė ištisą virtinę šeimos tragedijų - sutuoktiniai ir vėl užmegzdavo romanus su buvusiomis pirmomis meilėmis. Aišku, prisiminiau savo jaunystės meilę. Po neilgo susirašinėjimo susitikome...
Pora
© Corbis/Scanpix
Priešistorė

Su Ženia susipažinau, kai man buvo keturiolika. Su juo mano prisiminimuose buvo susijęs pirmasis „tikras“ bučinys, pasivaikščiojimai griežiant žiogams, ilgesingi laukimai, kol jis atvažiuos (jis buvo vyresnis septyneriais metais ir mokėsi kitame mieste) ir nuolatinis vienas kito nesupratimas, rašo myjane.ru.

Ženia – tas vyriškis, dėl kurio verkiau labiausiai savo gyvenime. Tai buvo mano pirmoji, toji tikroji meilė. Dabar, pragyvenus daugiau metų, suprantu, kad problema buvo amžius. Tie keturiolika metų buvo ne dabartinių paauglių keturiolika – tų, kurie pažintį pradeda nuo sekso.

Mano keturiolika ir jo dvidešimt vieneri. Tai tikrai buvo milžiniškas amžiaus skirtumas. Užbaigusi mokyklą, į kitą miestą išvažiavau ir aš. Tiesa, kur kas toliau nei Ženia. Po dvejų metų ištekėjau. Taip mūsų bendravimas nutrūko...

Alikas buvo mano bendraamžis. Mokėmės paralelinėse klasėse. Vakarais vaikščiojome šalia mano namų, naktimis kalbėdavomės telefonu. Aliką mylėjau mažiau. Tiesą sakant, iš pradžių jo visai negalėjau pakęsti. O paskui jis mane sudomino. Sudomino... Viskuo. Mus išskyrė tas pats mano išvažiavimas ir santuoka.

Sugrįžimas

Savo senus bičiulius prisiminiau tada, kai išsiskyriau. Tiesa, bičiuliai tuo laiku jau buvo susituokę. Ženia augino dukterį. Asmeniškai aš naiviai maniau, kad mano eksvaikinai nebus sužavėti idėja susitikti. Pasirodė, viskas atvirkščiai. Mano buvę visai nieko prieš susitikti. Ir ne tik susitikti...

Šeima

Ženia

Po pasipasakojimo apie pastaruosius dešimt metų išėjau į žvalgybą. Prabilau apie šeimynines temas. Papasakojau, kad išsiskyriau. Ėmiau klausinėti apie šeimyninį gyvenimą savo jau buvusio, dabar jau trisdešimt ketverių metų kavalieriaus.

„Žinai, Marina, - numykė jis, - Šeima – tik papildomos išlaidos. Žinau, kad ji kažkur yra, kad yra žmona, auga dukra, bet šeimą matau retai dėl nuolatinių komandiruočių. Ir vedžiau todėl, kad atėjo laikas vesti. Žinai, kaip būna...“

Alikas

Apie savo statusą Alikas pranešė man gan originaliai.

„Štai, neseniai vedžiau, - pasakė jis. – Bet tu nesijaudink, tai nieko nereiškia. Mums. Mes galime susitikėti bet kokiu tau patogiu metu. Beje, tu viena gyveni ar kaip?“

Supratau, kad „šeimos galvos“ statusas mano buvusiems vaikinams jokiu būdu nebuvo kliūtis atnaujinti buvusius santykius su manimi naujame lygyje.

Mano jaudulys dėl per kelerius metus priaugtų dešimties kilogramų, dėl galimos reakcijos į pasiūlymą susitikti, panašios kaip „ką tu, aš juk vedęs“, kaip mat išsisklaidė. Buvusiems tai visiškai nieko nereiškė.

Jiems trylikos ir dešimties metų senumo romanai neturėjo senaties termino. Jie elgėsi taip, lyg paskutinį kartą vienas kitą glėbyje spaudėme tik vakar. Jie abu elgėsi su manimi taip, lyg mes būtume buvę meilužiai pastaruosius kelerius metus.

Sudėtingas moters pasaulis

Pora
© Corbis/Scanpix

Vyriška psichologija išties labai skiriasi nuo moteriškos.

Svetimi. Iš savo pusės galėjau pasakyti, kad žvelgiau į juos ir nemačiau nieko, kaip sakoma, artimo, pažįstamo. Vyrai, dėl kurių kažkada ėjau iš proto, nemiegojau naktimis, raudojau į pagalvę ir prirašiau pilnus dienoraščio puslapius, tapo man visiškai svetimi.

Net bučinys su jais (bučiniu užsibaigė abu pasimatymai) buvo lyg su visiškai svetimais žmonėmis. Jau nekalbu apie seksą, kuriam reikia bent jau pageidavimo iš mano pusės. Apskritai tokio pageidavimo nebuvo. Ir puikiai suvokiau, kodėl. Nes nebuvo įsimylėjimo, nes nieko nejutau.

Romantiką – į šiukšlyną? Teoriškai galima daryti prielaidą, kad įsimylėjimą galima sugrąžinti. Pavyzdžiui, tradiciniais romantiškais būdais. Išvažiuoti kur nors į gamtą, nueiti į restoraną, parodyti kelis dėmesio ženklus. Vis dėlto pradėjau suprasti, kad „šis numeris neišdegs“.

Grįžtant namo po susitikimo su Ženia, su kuriuo atsisakiau suartėti, mūsų pokalbis vis dėlto pasisuko prie jo neišsipildžiusių lūkesčių dėl sekso.

„Supranti, Ženia, aš taip negaliu, - tvirtai pasakiau. – Nemačiau tavęs dešimt metų“.

„Suprantu, - patikino. – Tiesiog dabar žmonės neturi laiko romantikai. Viskas pasikeitė. Iš pradžių žmonės pasimyli, o paskui nusprendžia, ar jiems verta susitikinėti. Kad veltui negaištų laiko. O romantika bus... Vėliau...

Žinai, dabar Amerikoje yra tokia samprata „quick“ (angl. greitas). Ji atsirado dėl beprotiško gyvenimo ritmo, kuriame nėra laiko „meilei seilei“. Pavyzdžiui, gatve eina visiškai nepažįstami vyras ir moteris.

Vienas jų gali prieiti prie kito ir pasakyti vieną žodį: „Quick?“ Tai reiškia spontaniško sekso pasiūlymą. Antras arba sutinka, arba ne. Po sekso žmonės nusprendžia, ar jiems susitikinėti, ar ne“.

Jaučiau, kad Ženia iš dalies teisus. Žvelgiant iš racionalaus požiūrio taško. Tačiau širdimi to priimti negalėjau. Tai neteisinga, taip neturi būti.

Alikas taip pat elgėsi taip, sakytum „preliudija“ jau buvo. Buvo prieš daug metų, o dabar – tik jos tęsinys. Išvažiavęs už miesto, jis sustojo, atlošė atgal sėdynę ir pasakė: „Na ką? Servetėlę tau duoti, kad lūpdažius nusivalytum?“

Ką galėjau atsakyti? Tik viena: „Geriau parvežk mane namo.“

O kaip yra iš tikrųjų?

Šeima – atskirai, asmeninis gyvenimas – atskirai? Svarstymai apie šeimą, kuri nieko nekeičia asmeniniame gyvenime, mane apstulbino. Tiesa, jais nepatikėjau. Man pasirodė, kad meilė yra, tik ji paslėpta po cinizmo kauke.

Supratau iš to, kaip Ženia kalbėjo apie savo vaiką. Kaip Alikas, pasiūlęs važiuoti pas jį namo, paskui kažkaip suprato „šventvagystę“, susidrovėjo ir pasakė: „Ką čia aš... Namo, žinoma, nevažiuosime“

Kaip pasakojo, kad savo žmonos siekė ketverius metus. Kaip prasitarė, kad vienos ilsėtis nieku gyvu neišleis.

„Vadinasi, myli, - pamaniau aš. – Žmonas jie vis dėlto myli“.

Meilė praėjo. Ji visam laikui liko praeityje. Tos tyros, švelnios, nekaltos, nesulyginsi su tuo, ką siūlo dabartis. Nesulyginsi – ir nereikia. Tegu praeitis visam laikui lieka praeityje, juk jos vis tiek nesugrąžinsi. Gyvenimas – puikus virėjas. Jis nuolat verda mums vis naujus desertus. Taigi aš palauksiu...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Navickas prarastus atlyginimus mokytojams žada kompensuoti per kelerius metus (279)

Mokytojai streikuoja jau nuo lapkričio 12 dienos, nuo lapkričio 28 dalis mokytojų budi ir derybų...

Sulaukus baltų Kalėdų suspaus šaltis – laukia dviženklis minusas (58)

Paskutinė savaitė iki Kalėdų bus žiemiškai šalta ir balta. Šalčio netruks ir per šventes...

Lietuvos miestų žaliaskarių kova: išrinkite mieliausią balsuokite (33)

Sakoma, kad žolė kitur žaliasnė. O kaip su kalėdinėmis eglutėmis? Šį kartą DELFI ragina...

Netikėčiausi apdrausti kroviniai – delfinai, šaldyti graužikai ir istorinės relikvijos (1)

Mūsų šalies draudimo bendrovėse apdraudžiami ne tik įprasti kroviniai , bet ir transportuojami...

Meilutytei vaikų linkėjęs Juozaitis: sidabras 25 metrų baseine? Ne kažin kas (331)

Monrealio olimpinėse žaidynėse 1976-aisiais bronzos medalį 100 m krūtine plaukime iškovojusį...

Jaunoms pasipuošti lengva, o ką daryti vyresnėms? Patarė, kaip dabintis senjorėms (11)

Artėjant šventiniam laikotarpiui, daugelis nejučia ima galvoti ne tik apie tai, kuo bus puošiamos...

Naujo „Volvo S60“ testas: kokybė švediška, bet pagaminta JAV (4)

Po visai neseniai įvykusio naujojo „ Volvo V60 “ pristatymo sulaukiau kvietimo apsilankyti ir...

Lietuvio bityno svečiai – briedžiai, vilkai, lūšis

Giedrius Mulevičius, Ukmergės raj. stebėdamas bityno saugos kamerą renka savotišką kolekciją,...

Sniegas sukaustė Vilnių – miestas dūsta spūstyse, pasipylė eismo įvykiai (108)

Kone visą parą besitęsiantis snygis vairuotojams tapo rimtu išbandymu. Spūstys miesto gatvėse...

Burnoje tirpstantys Beatos Nicholson pyragėliai su kopūstais: ilgai vargti nereiks (16)

Naminiams pyragėliams puikiai tiks sluoksniuota tešla , kurios nesunku įsigyti kiekvienoje...