„Healthy Woman“ svetainėje randu įrašą: „Retkarčiais kone kiekviena moteris pastebi kraujavimą po sueities. Statistiškai 9 procentams moterų kažkuriuo gyvenimo etapu po sekso iš makšties pasirodo kraujo (neskaičiuojant pirmojo karto). Dažniausiai tai nieko nereiškia ir praeina savaime. Tačiau retais atvejais kraujavimas po sekso gali būti rimtesnių bėdų simptomas.“ RIMTESNIŲ BĖDŲ SIMPTOMAS?
Nuostabu. Aš jau kelis kartus sirgau ūmine mieloidine leukemija, o dabar, kai gyvenimas ėmė šviesėti, staiga perskaitau, kad šis naujas simptomas gali būti dėl nusileidusių dubens organų (kai dubens organai, pavyzdžiui, šlapimo pūslė ar gimda, išsikiša už makšties sienelių).
„Svarbiausias dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra kraujavimo pobūdis ir kraujo kiekis, – rašoma straipsnyje. – Dažniausiai kraujuojama gana negausiai. Jei kraujavimas gausus – kai higieninį įklotą reikia keisti kas valandą – būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.“
Pastebėjau, jog įklotą reikia keisti maždaug kas dvi valandas, tad pažadinau savo draugą ir mes išskubėjome į pavasario naktį, kuri iš pradžių atrodė tokia daug žadanti. Protu aš suvokiau, kad tai – ne mano kaltė, tačiau jaučiau didesnę gėdą, nei būčiau jautusi paauglystėje, mėnesinių kraujui išryškėjus ant baltų šortų.
Supratau, kad šis incidentas kilo dar ir dėl to, kad praktiškai nieko nežinojau apie seksą po vėžio gydymo. Niekas man nepasakė, kad nuo chemoterapijos, kuri man buvo taikyta po diagnozės 2003 m., ir vėliau, po atkryčių 2007 bei 2008 m., mano kiaušidės staigiai liausis gaminusios estrogeną ir kad tai gali sukelti menopauzės simptomus, tokius kaip makšties sienelių išplonėjimas ir makšties sausumas. (Tiesą sakant, po pirmosios chemoterapijos man prasidėjo ankstyva menopauzė – tuomet man buvo 48 m.). Niekas nepasakė, kad, išsausėjus makščiai, jausiu skausmą sueities metu, iš makšties kraujuos.
Tačiau duomenys rodo, kad vėžį įveikusioms moterims gana dažnai pasireiškia seksualinės disfunkcijos. Dažniausiai pasitaikantis šalutinis vėžio gydymo poveikis yra sumažėjęs energijos kiekis kalbant apie seksualinę veiklą, sumažėjęs lytinis potraukis, sunkiai jaučiamas orgazmas, makšties susitraukimas ir skausmas įsiskverbimo metu.
Aš lytinių santykių neturėjau dešimt metų. Žinoma, niekas neprivalo teisintis dėl to, kad jo (arba jos) gyvenime nėra sekso, tačiau mano priežastys gana rimtos: 2009 m. sugrįžusios leukemijos gydymas, po kamieninių ląstelių transplantacijos kilusių infekcijų, kurios sukėlė pavojų gyvybei, gydymas, koma, keturių mėnesių hospitalizacija ir dar vieni metai, kol atsistojau ant kojų.
Mano santuoka truko 13 metų. Dešimt iš jų buvo laimingi, o paskutiniai treji – tarsi riedėjimas nuokalnėn, pakeliui vis sprogstant minoms.
Paskui buvo santykiai su anglų kalbos profesoriumi, jie truko ketverius metus ir baigėsi dramatiškai – tuo metu, kai aš gedėjau savo mirusio tėvo, į jo gyvenimą sugrįžo vaikystės meilė. Glostydamas savo ilgus žilus plaukus, jis man pasakė: „Mudu su ja tarsi Hitklifas ir Keitė. Ją aš myliu labiau nei tave!“ Teko dar kartą perskaityti „Vėtrų kalną“, kad suprasčiau, ką jis turi omeny. Taigi, pasirodo, kad Hitklifas ir Keitė buvo sielos dvyniai.
O man vis niekaip nepavyko rasti savo sielos dvynio. Tai nebuvo tas vyras, kuris įėjo į restoraną visas išblyškęs ir papurtęs, – visiškai nepanašus į sportiško sudėjimo vyruką profilio nuotraukoje. Tenorėjau apsisukti ir pabėgti. Tai nebuvo ir vyrukas, su kuriuo susipažinau per žydų vienišių pokylį, į kuriuos jie renkasi lyg aštuntokai į mokyklos šokius. Mudu draugavome apie pusmetį, kol galiausiai jis pasiskundė, kad man svarbesni mano trys vaikai negu jis. Maniau, kad pagaliau sutikau savo sielos dvynį, kai vienas tenisininkas prisipažino, kad pradeda mane įsimylėti. Tačiau jis kaip atsirado mano gyvenime, taip ir dingo.
Nusprendžiau paklausyti draugų patarimo – jiems nusibodo klausytis mano skundų dėl nenusisekusių istorijų ir mane guosti, tad patarė tiesiog mėgautis viengungės gyvenimu. Atsisakiau mokamos narystės internetinių pažinčių svetainėse, bet palikau savo paskyrą nemokamoje svetainėje.
Kaip sakoma, nustok ieškojusi, ko labai trokšti, ir, jei tau pasiseks, rasi ir taip, arba tai, ko trokšti, suras tave. Ką gi, man pasisekė – vienas malonus vyriškis parašė, kad jam patinka mano paskyra ir kad jis mano, jog turime daug bendrų dalykų bei pomėgių (bėgiojimas, vaikai, knygos, panašios politinės pažiūros). Taigi, jis pasiūlė mudviem susitikti ir pabendrauti. Galbūt nuskambės banaliai, bet, kai išvydome vienas kitą šalia restorano, kuriame susitarėme susitikti, iškart pajutome abipusę trauką. O gal tai buvo tiesiog palengvėjimas, kad jis iš pažiūros atrodė normalus ir buvo panašus į savo profilio nuotrauką.
Sėdėjome prie baro ir rodėme vienas kitam nuotraukas telefonuose: jis man – iš savo kelionių, o aš jam – vaikus ir šunis. Susitarėme susitikti kitą dieną. Išėjome pasivaikščioti ir jis išlaikė svarbų egzaminą – susipažino su mano šokoladiniu Labradoro retriveriu. Šuniui vyriškis iškart patiko. Greičiausiai dėl malonaus balso – jis ir man labai patinka.
Iki tol du kartus per savaitę naudojau makšties kremą su estrogenais, kad sumažinčiau menopauzės simptomus, tokius kaip makšties sausumas, deginimas ir niežulys. Nors nerimą kėlė šalutinis estrogenų naudojimo poveikis, gydytoja mane nuramino – kremo tepama nedaug, todėl jis nenukeliauja toliau makšties, nepatenka į kraują, kaip taikant pakaitinę hormonų terapiją. Taigi, ji man nurodė kartą per savaitę naudoti kremą su estrogenais, o likusį laiką – nehormoninį drėkiklį (jei yra poreikis).
Pamenu, ji man dar pasakė, kad, jei kada vėl norėsiu užsiimti seksu, dozę reikės didinti. Užsirašiau pas ginekologą pasikonsultuoti, ką dar reikėtų padaryti ruošiantis intymiam gyvenimui. Gydytoja man rekomendavo apsilankyti „žaisliukų parduotuvėje“. Sutrikau. Mano vaikai jau dideli, kam gi man žaislų parduotuvės? Pasirodo, ji turėjo omenyje sekso žaisliukų parduotuvę. Įsigijau šešių rožinių makšties plėtiklių rinkinį – nuo mažojo piršto dydžio iki bauginančiai didžiulio.
Instrukcijoje nebuvo parašyta, kiek laiko laikyti kiekvieną jų. Mažasis puikiausiai tilpo, palaikiau jį viduje kelias minutes, tada įsikišau didesnį, tada – dar didesnį, kol man nusibodo gulėti nieko neveikiant (nedaug ką gali nuveikti su į makštį įkištu dirbtiniu peniu).
Kai galiausiai atėjo laikas tikram seksui, man patiko. Po kurio laiko ėmė skaudėti, tad mes liovėmės, bet maniau, jog tai normalu. Tada pajutau lipnų skystį ant šlaunų. Tai buvo kraujas. Kraujas ant paklodės, kraujas ant mūsų kojų. Nuėjome į dušą, pakeitėme paklodę ir vėl atsigulėme į lovą. Visa romantika buvo išgaravusi.
Priėmimo skyriuje romantikos buvo dar mažiau – nešvaru, blausus apšvietimas. Jis sėdėjo su manim, laikė mano ranką ir atrodė toks pat nusiminęs kaip ir aš, kol galiausiai seselė pakvietė mane vidun, o jis nuėjo miegoti į automobilį.
„Prašau, pasakykite, kad esate matę ir blogesnių dalykų“, – maldavau seselės gulėdama ant apžiūros stalo ir jausdamasi be galo pažeidžiama – ir fiziškai, ir emociškai. Ji patikino mane, kad tikrai būna ir blogiau. Gydytojas nuodugniai mane apžiūrėjo ir pasakė, kad kraujavimą greičiausiai sukėlė įbrėžimai nuo brūžinimo.
Kai galiausiai iš ten ištrūkome, jau švito. Iškart nuėjome pusryčiauti. Užsisakiusi savo įprastų pusryčių blynų su mėlynėmis ir kiaušinienės, pajutau, kad į mano gyvenimą grįžta normalumas, ir kuriam laikui netgi pamiršau nemalonų nuotykį.
Kitą savaitę vėl apsilankiau pas gydytoją. „Pradėkime nuo mažų žingsnelių“, – pasakė ji. Patarė plėtiklį makštyje laikyti nuo 15 min. iki pusvalandžio ir kvėpuoti diafragma. Dar ji man parekomendavo dubens dugno terapiją, kad išmokčiau atsipalaidavimo pratimų.
Makšties kremą su estrogenais naudojau dvi savaites iš eilės. Kai vėl mylėjomės, man nebeskaudėjo, tačiau dar ilgai po sekso kaskart tikrindavau paklodes.
Tas pirmasis kartas buvo mūsų santykių išbandymas – supratau, kad, jei sugebėjome išgyventi apsilankymą priėmimo skyriuje po pirmos sueities, vadinasi, sugebėsime įveikti viską.
Aš neturėjau daug informacijos apie seksą po onkologinės ligos, tačiau, laimei, kuo toliau, tuo šia tema kalbama daugiau.
Faktas, kad vėžys susilpnina moters seksualinę funkciją, daug metų buvo tiesiog nuolankiai priimamas, tačiau pastaruoju metu moters seksualinė sveikata laikoma svarbiu veiksniu, apibrėžiančiu išgyvenamumą ir kokybišką gyvenimą įveikus onkologinę ligą.
Ekspertas, iš kurio ėmiau interviu straipsniui apie seksą po onkologinės ligos, tokio pobūdžio informacijos trūkumą vertina kaip „nelygybės problemą sveikatos apsaugos srityje“.
Nemažai onkologinių ligų gydymo centrų, tarp jų ir tas, kuriame gydausi aš, pradėjo inicijuoti seksualinės sveikatos programas. „Mes prasilenkėme kokiais metais“, – pasakė man centro direktorius.
Laimei, ši tema man vis dar aktuali – aš vis dar gyvenu su draugu. Du kartus per savaitę naudoju makšties kremą su estrogenais, o sekso metu – lubrikantą. Gydytojų teigimu, vienas iš veiksmingiausių būdų, padedančių įveikti makšties sausumą, – daugiau mylėtis, nes suaktyvėjusi kraujotaka stimuliuoja makšties gleivinės drėkinimą. Nuo anos nevykusios nakties praėjo jau treji metai ir nuo to laiko nė karto nereikėjo važiuoti į priėmimo skyrių, tad šis patarimas man atrodo visai veiksmingas.
