„Daugybė žmonių mano, kad turėti lytinių santykių su sutuoktiniais atsisako būtent moterys“, – pastebi ji. „Žinoma, kam gi nekelia šypsenos sena gera klišė: „Ne šiandien, mielasis“? Patikėkite, jei atsidurtumėte mano situacijoje, tai jums neatrodytų juokinga.“ – guodėsi D. White-Prince. „Esu kupina užuojautos, stipriai dirbame dėl mūsų santuokos, bet negaliu patikinti, kad lengva gyventi be sekso nuo 2008 m.“, – pripažįsta moteris.
Rašytoja Dawn White-Prince su jūrų mokslininku Philipu susipažino, kai jiems buvo po dvidešimt kelerius metus, rašo „Daily Mail“. Kaip pasakoja pati rašytoja, tuo metu jie abu buvo dar labai jauni ir mėgavosi santykiais su įvairiais sekso partneriais. Viskas pasikeitė 2000 m., kai jie suprato norintys vienas kitam būti daugiau nei tik geri draugai.
„Jis buvo protingas, juokingas ir neįtikėtinai giliai mąstantis, – prisiminimais dalijasi D. White-Prince. – Kai tapome pora, gyvenimas buvo fantastiškas, nes šauni buvo ne tik mūsų draugystė, bet ir neįtikėtinai puikus seksualinis gyvenimas. Supratome, kad norime būti kartu, todėl 2003 m. susituokėme“, – pasakojimą tęsė ji.
Deja, po 2006 m. persileidimu pasibaigusio neplanuoto nėštumo sutuoktinių pora nusprendė, kad nenori turėti vaikų. Philipas ryžosi vazektomijai ir abu sutuoktiniai pasinėrė į darbus.
„Gyvenimas buvo kupinas streso, dirbau laisvai samdoma konsultante, o Philipas dirbo duomenų išgavimo srityje, neilgai trukus 70 valandų darbo savaitė tapo norma, – savo istoriją pasakojo ji. -2008 m. smogė krizė, Philipą atleido, mes netekome pensijų ir visų santaupų“.
„Patyrėme daug streso dėl finansinės ateities, todėl seksas buvo nustumtas į šalį. Nesupraskite manęs neteisingai – vis dar vienas kitam buvome patrauklūs, bet labiau nerimavome dėl namo, kurį galėjome prarasti, nei dėl romantikos.“ – pasakojo ji.
2010 m. Plimute gyvenanti pora sužinojo, kad namo jie nepraras. Philipas nusprendė kibti į magistro studijas universitete.
„Kai gyvenimas grįžo į įprastas vėžes, maniau, kad susitvarkys ir seksualiniai santykiai, tačiau taip nenutiko. Mano seksualinis potraukis sugrįžo, tačiau Philipo – ne, – guodėsi moteris. – Išmėginau visas savo dažniausiai taikytas gundymo taktikas, tačiau Philipui nepavykdavo išlaikyti erekcijos ir jo visiškai nedomino seksas. Laimei, mums visada pavykdavo apie viską pasikalbėti, todėl leidomės į ilgas diskusijas šia tema. Tiesa, nedaug ką buvo galima pasakyti. Jis tikino, kad jo jausmai man vis dar tokie pat, kad jis nori sekso su manimi, tik fiziškai jam nepavyksta tai padaryti“.
Ironiška, tačiau visi kiti jųdviejų santuokinio gyvenimo aspektai buvo idealūs. „Philipas visada buvo tikras romantikas, – tikino moteris. – Jis man perka gėlių kiekvieną savaitę, parneša dovanų.“
Philipas jau baigė magistro studijas, turi naują darbą jūrų mokslų srityje, jam tenka leisti laiką toli nuo namų. Vis dėlto Philipui nebuvo neįprasta dirbti toli nuo gimtųjų krantų po mėnesį, kai pamaina trunka net 16 valandų.
„Kiekvieną kartą, kai jis grįždavo, vildavausi, kad pulsime vienas kitam į glėbį, tačiau realybėje Philipas būdavo pavargęs, mums prireikdavo laiko, kad ir vėl priprastume vienas prie kito po ilgų išsiskyrimų“, – apgailestavo ji.
Po kurio laiko pora ryžosi kreiptis į medikus, kad išsiaiškintų, ar Philipas turi fiziologinių problemų.
„Mūsų apsilankymas pas šeimos gydytoją buvo juokingas, – aiškina moteris. – Norėjome išsiaiškinti, ar jis neturi sveikatos sutrikimų, ar nėra kilę problemų, susijusių su vėžiu ar prostata. Sužinoję, kad sveikatos sutrikimų nėra, pajutome didelį palengvėjimą. Kai gydytojas patvirtino, kad Philipas yra sveikas, jis išjuokė mūsų problemas atsisakydamas tai vertinti rimtai.“
Vis dėlto sutuoktiniai nenustojo aiškintis. Pastaruosius ketverius metus lytinių santykių jie buvo turėję vos kelis kartus ir neabejotinai norėjo, kad viskas ir vėl būtų taip, kaip buvo anksčiau – porai buvo įprasta mylėtis du kartus per savaitę. Jie kreipėsi į kitą gydytoją, kad išgirstų dar vieno specialisto nuomonę. Šis žvelgė į poros problemas rimčiau. Atliko tyrimus, skirtus hormono testosterono lygiui Philipo organizme nustatyti, rodikliai buvo normalūs. Vis tik situacija netapo nė kiek geresnė.
„Ką turėtumėme daryti toliau? Internete galima rasti daugybę siūlomų neva problemą išspręsti padėsiančių priemonių, kurioms galima išleisti tūkstančius, tačiau galiausiai nepasiekti jokių rezultatų“, – nuogąstavo moteris.
Pastaruosius aštuonerius metus pora ir toliau džiaugėsi santykiais kaip ir dauguma kitų porų, vienintelis skirtumas – jų gyvenime nebuvo sekso.
„Intymumą puoselėjome kitais būdais, – teigė D. White-Prince. – Džiugindavome vienas kitą paruošdami vonią, ruošdavome romantiškas vakarienes su puikiu maistu ir geru vynu. Vis tiek noriu susigrąžinti mūsų seksualinį gyvenimą, juk tai yra svarbi kiekvienų santykių dalis, kurios mes nenorime išsižadėti. Nepaisant visų šių nesklandumų nė karto nesvarsčiau galimybės palikti Philipą, vis dar jį myliu, jis yra geriausias mano draugas, to pakeisti negali niekas. Mes kartu vis dar ieškome atsakymo, ketiname apsilankyti pas urologą, kad šis mums atsakytų, ar Philipui kadaise atlikta vazektomija galėjo turėti tam įtakos“, – artimiausiais planais dalijosi D. White-Prince.
„Kol kas galime tik būti atviri ir nuoširdūs vienas su kitu ir tikėtis, kad vieną dieną ir vėl galėsime džiaugtis puikiu seksualiniu gyvenimu“, – vilties nepraranda ji.
Apie savo problemą atvirai nebijo kalbėti ir pats Philipas.
„Norėčiau, kad tai būtų dalykas, apie kurį aš galėčiau kalbėti juokais, bet taip nėra. Man kelia nuostabą gydytojai, pas kuriuos lankiausi ir kurie mane paprasčiausiai išjuokė. Ieškodamas patarimo kreipiausi į du skirtingus medicinos specialistus, bet jaučiausi taip, lyg būčiau paliktas spręsti šią problemą vienas, – guodėsi vyras. – Esu jiems dėkingas, nes jie atmetė prostatos vėžio, testosterono disbalanso ir psichologinių problemų tikimybę, tačiau nepasiūlė man jokių išeičių. Žmona surado urologą, kurio specializacija – vyrų seksualinės problemos. Nors mums teks mokėti už privačias gydymo paslaugas, jos to vertos. Myliu savo žmoną ir noriu išspręsti problemą. Šiandien jaučiuosi taip, lyg medicinos pramonė būtų sutelkusi visas pajėgas tam, kad padėtų moterims, susiduriančioms su menopauzės ir vaisingumo problemomis. Kai tenka padėti vyrams, jie paprasčiausiai paliekami likimo valiai.“
