Vieni linkę atleisti „kaltajam“ ir tęsti santykius, kiti toleruoja net pasikartojančią neištikimybę ir gyvena nuolatinėje kančioje bei tikėjime, kad daugiau tai nesikartos. Treti priima neištikimybės faktorių, kaip santykių pabaigą. Kaip tokiais atvejais vertėtų elgtis, straipsnių cikle „Ekspertas pataria" pasakoja santykių ekspertė, asmenybės ugdymo trenerė Daiva Dūdėnaitė.

Ar neištikimybė – nuosprendis skirtis?

Dažniausiai neištikimybė neigiamai paveikia arba net sugriauna didelę dalį santykių. Statistika rodo, jog išsiskiria apie 50 % neištikimybę patyrusių porų. Tačiau tai tik faktų konstatavimas, neatspindintis tolimesnės santykių eigos. Neaišku, kaip sekėsi tiems, kurie išliko drauge ir tiems, kurie išsiskyrė.

Deja, bet tik maža dalis porų neištikimybės sukeltą krizę išnaudoja, kaip perėjimą į kitą santykių lygį ir aukštesnę kokybę su tuo pačiu partneriu. Žinoma, ne visada tai įmanoma, nes šis procesas nėra paprastas, tam reikia suprasti gilumines neištikimybės priežastis ir jas spręsti tiek abiem partneriams, tiek kiekvienam atskirai. Būtina neapsiriboti paviršinėmis priežastimis ir neužstrigti vienas kito kaltinimuose. Šiuo atveju reikalingas supratimas, kad poros santykiuose yra du veikėjai. Tad neištikimybės atveju, savo „indėlį“ į šią krizę reikėtų suvokti ir pokyčių imtis abiem.

Kokie galimi tarpusavio ryšio pokyčiai poroje patyrus neištikimybę

Neištikimybė supurto santykių pamatus iš pagrindų, tarsi patikrindama jų tvirtumą. Tarsi nelieka stabilumo. Abu partnerius apninka neišvengiamo pokyčio grėsmė. Kodėl grėsmė? Nes didžioji dalis žmonių pokyčių vengia ar net bijo. Taip funkcionuoja smegenys tausodamos mūsų energiją. Jeigu mes jų sąmoningai netreniruojame, nuolat inicijuodami įvairiausius pokyčius visose gyvenimo srityse, jos kiek įmanoma vengs bet kokių pokyčių.

Patyrus neištikimybę, tarp partnerių nebelieka vientisumo, atsiranda atotrūkis. Pažeidžiamas abiejų asmeninis orumas: išduotajam – patyrus netikėtą išdavystę, neištikimajam – kai tenka pripažinti savo „paslaptį“.

Daiva Dūdėnaitė

Iškart atsiranda pasiskirstymas rolėmis: auka ir skriaudikas. Ilgainiui šiomis rolėmis pradedama keistis. Žinoma, kad taip kuriasi daug papildomos įtampos santykiuose, kuri trukdo priimti adekvačius sprendimus ir atlikti tinkamus veiksmus. Kai sakau adekvačius, galvoje turiu būseną, kai loginis protas yra subalansuotas su jausmais. Kai sprendimai nėra tik emocijų išdava, lygiai taip pat, kaip ir nėra vien loginio proto sudėlioti. Svarbūs abu šie žmogaus resursai – tiek protas, tiek jausmai. Tik juos subalansavus galimas adekvatumas.

Nutraukti santykius, ar tęsti? Kada tolimesni santykiai neturi prasmės?

Yra situacijų, kai tolimesni santykiai neturi prasmės. Vienas iš tokių atvejų, kai neištikimybė tarsi gyvenimo būdas, kurio neketinama keisti ir atvirai deklaruojama, kad taip bus elgiamasi ir toliau. Jeigu kitam partneriui tai nepriimtina, būtina rasti būdą nutraukti tokius santykius, kad nebūtų žalojama pastarojo psichika. O tada pačiam išduotajam suprasti ir spręsti gilumines priežastis savyje, užduodant sau klausimą: „kodėl sukūriau santykį būtent su tokiu žmogumi, kas manyje „nori“ kančios?“. Tai būtina išspręsti tam, kad vėl ateityje tarsi „atsitiktinai“ neatsidurtų panašiuose santykiuose, nes giluminiame lygmenyje neišspręsta situacija linkusi kartotis.

Dar viena situacija, kada abejotini tolimesni santykiai ir neištikimybė pasirenkami sąmoningai, kaip „lengvesnis“ ar „greitesnis“ kelias išsivaduoti iš santykių. Atrodytų keistas būdas, tačiau esu mačiusi tokių atvejų. Juos lemia pakitusios žmogaus vertybės ir giluminiai asmenybės pokyčiai. Tai gali būti subrandintas sprendimas nebeinvestuoti nei savo laiko, nei savęs paties į stabilios poros, ar šeimos santykius.

Kada santykiai turi perspektyvą netgi patyrus neištikimybę?


Išskirčiau keletą atvejų:

  • kai abu partneriai nori išspręsti šią situaciją, abu ryžtasi augti ir keistis santykiuose drauge;
  • kai abu ar bent vienas iš partnerių nori suprasti giliąsias situacijos priežastis ir to imasi;
  • kai pora supranta, kad teks ne „remontuoti“, o kurti santykius naujai;
  • kai bent vienas išdrįsta atsiverti ne tik išsisakydamas, bet ir nuoširdžiai išgirsdamas kitą žmogų.


Tai gali būti pradžia link kito santykių lygmens ir netgi tvirtesnio ryšio.

Neištikimybės priežastys dažnai būna paviršinės. Kas neveikia sprendžiant situaciją poroje patyrus neištikimybę?

Žmonės, susidūrę su neištikimybe, dažnai daro labai daug, bet ne tai, ką reikia ir kas efektyvu. Vienas tokių atvejų, kai patyręs neištikimybę besąlygiškai prisiima primestą kaltę, plaka save, prisitaiko, pataikauja, kad tik partneris vėl nenuklystų.

Kita situacija, kai neištikimasis jaučia gniuždančią kaltę ir tolimesnis jo elgesys santykiuose bei daromi veiksmai yra tarsi iš kaltės. Reikia suprasti, kad vien tik savęs arba kito kaltinimas ir bet kurio iš partnerių užstrigimas toje kaltėje, niekur neveda.

Santykiams progresuoti trukdo ir nuolatiniai, pasikartojantys priekaištai partneriui arba sau. Kartais pora įsitraukia į nesąmoningą žaidimą – kovą, kuris iš jų yra didesnė auka patiriamoje neištikimybės situacijoje. Spėkite, ar būna tokioje kovoje nugalėtojų? Be abejonės, nebūna.

Dar viena neveiksminga strategija: įvairūs griežti susitarimai dėl partnerio apribojimų, ataskaitų ir kita kontrolė. Ši strategija gali suveikti tik trumpuoju periodu, tačiau ilgainiui tai kuria įtampą abiem pusėms, tiek kontroliuojamam, tiek kontrolieriui. Tai tampa nebepanašu į nuoširdžius santykius.

Kaip efektyviai spręsti padėtį santykiuose po neištikimybės, ką daryti?

Pora, moteris

Ištikus santykių krizei, natūralu, jog pagrindas tarsi išlysta iš po kojų. Patiriamos skausmingos, nemalonios emocijos, beprasmybės jausmas. Krizė visuomet yra lūžio momentas. Atrodo sunkiai suvokiama, tačiau yra galimybė pereiti į visiškai kitą santykių lygį.

Svarbiausia suvokti giliąsias neištikimybės priežastis ir šalinti jas, o ne pasekmes. Bet kokią kaltę abiem partneriams būtina transformuoti į atsakomybę. Vidinės atsakomybės prisiėmimas veda į progresą ir nežlugdo asmenybių taip, kaip žlugdo kaltės jausmas.

Neištikimasis turėtų ieškoti atsakymo, kokį savo vidinį trūkumą kompensuoja neištikimybe. Ką iš tiesų sprendžia? Čia galimi įvairūs pirminiai atsakymai, kurie atspindi paviršines, paties „herojaus“ deklaruojamas priežastis: fizinio artumo trūkumas, emocinio ryšio stoka, fizinės traukos susilpnėjimas savam partneriui, būdo ypatumai, kerštas už kokią nors skriaudą ir panašiai. Šios priežastys vardinamos, tarsi norint argumentuotai pateisinti savo elgesį. Ne retai sakoma, jog „tiesiog taip nutiko“, „nesuprantu, kaip taip nutiko“, tarsi žmogus būtų nešamas pasroviui.

Visais atvejais yra gilesnės priežastys, kurios ir sudaro prielaidas neištikimybei. Su savo klientais ieškodama giluminių priežasčių, labai dažnai aptinku savivertės trūkumą. Būtent ši vidinė priežastis nesąmoningai provokuoja „pasitikrinti savo vertę“ su kitu partneriu. Dėl pažeidžiamumo baimės, vengiama būti atviram ir betarpiškai spręsti iškilusius nesklandumus. Tikriausiai nustebtumėte sužinoję, jog netgi tie žmonės, kurie akivaizdžiai demonstruoja pasitikėjimą savimi yra labiausiai nepasitikintys savo viduje. Todėl geba „išsireikalauti“ dėmesio, kolekcionuoti partnerius lyg trofėjus ir gauti nors trumpalaikę kompensaciją savo vidiniam nevertumui pridengti nuo paties savęs.

Paradoksas, tačiau patyrusiam partnerio neištikimybę irgi būtina pažvelgti į savivertę, asmenines ribas, peržiūrėti savo elgesio modelius. Kaip minėjau, svarbu suprasti, kokią asmeninę pamoką pateikia susidariusi situacija ir iš jos mokytis.

Suprantu, kad nėra patogu stoti į akistatą su savimi ir be jokių filtrų pamatyti tai, ką matome. Žmonės tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai to vengia, tačiau išsilaisvinti iš iliuzijų, išeiti iš melo sau galima pamažu, po žingsnelį.

Linkiu kuo nuoširdesnio santykio su savimi ir tai taps pagrindu sukurti darnų, tikrą ir gyvą ryšį santykiuose. Netgi po krizių.

***

Šis straipsnis yra ciklo „Ekspertas pataria" dalis.

Norėdami užduoti klausimus santykių ekspertei, asmenybės ugdymo trenerei Daivai Dūdėnaitei, rašykite Delfi redakcijai el. paštu gyvenimas@delfi.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją