Tačiau nepaisant to, žmonės vis tiek linkę poruotis. Regis, šis poreikis slypi giliai mumyse. Ir tyrimai rodo, kad daugelis žmonių tiki, jos gera santuoka – laimingo gyvenimo pagrindas. Vis daugiau ir daugiau kliaujamės santykiais kaip geros dvasios sveikatos pagrindu. Tačiau tuo pat metu tie santykiai vis mažiau tenkina.
„Pozityvių santuokos modelių nedaug, - sako psichologas dr. Davidas Olsenas. - Žmonės mano, kad vien meilės gana.“
Jos negana. Ir kai jų santuokai iškyla grėsmė, „nelaimingos poros vargiai gali prisiminti, kas būtent juos patraukė vieną prie kito.“
Norėdami surasti geros santuokos pavyzdžius, turime atkreipti dėmesį į gyvūnus, teigė jis „Smartmarriages“ konferencijoje, didžiausiame pasaulio santykių ekspertų suvažiavime.
Įdomiausios mintys:
Jei meilės negana, tai ko gi gana? Pradžiai kiekvienai porai reikia pasimokyti asmeninės finansų vadybos. Pinigai – pirmoji porų konfliktų priežastis. Seksas – antroji.
Įtampa tėvų santuokoje veikia vaikus. Tai dažnai tampa paauglių maištavimo priežastimi. Kai tėvai tarpusavyje nesutaria, vaikai atitolsta nuo tėvų.
Per pirmuosius trejus metus po pirmagimio gimimo, 67 procentai porų pasitenkinimas santykiais sumažėja. Pirmiausia tai pasireiškia motinai, vėliau - tėvui.
Sunku išspręsti konfliktą, jei abi pusės nusiteikusios neigiamai. Meilę gelbsti pastangos saugoti santykius. Svarbu nepamiršti stebuklingojo „atsiprašau“.
Patyrus neištikimybę ar po kitokių santuokos krizių atleidimas yra svarbus gydymo procesui. Tačiau kai kurie žmonės atleidžia pernelyg paviršutiniškai. Atleidimas – ne tik nuskriaustosios pusės darbas: tikras atleidimas turi būti užsitarnaujamas. Pernelyg greit atleisdami žmonės nepasinaudoja šia patirtimi dar labiau suartėti. Jie taip pat neprisiima dalies kaltės už susiklosčiusią situaciją.
Atsisakymas atleisti yra nesveikas tiek fiziškai, tiek emociškai.
„Nenoras atleisti – nuodas tiesiogine prasme“, - pažymi psichologė dr. Janis Abrahms Spring.
Po neištikimybės kaltininkas turi atkreipti dėmesį į partnerio skausmą, jei nori jam padėti judėti toliau.
„Fizinė prievarta yra ne santykių problema, tai asmenybės problema, - sako dr. Steven Stosny. - Suaugę tampame tada, kai instinktas mylėti tampa didesnis nei noras būti mylimam“.
„Meilę nužudome elgesiu su savo partneriais, nemokėjimu suvaldyti neigiamų emocijų“, - sako dr. Howard Markman.
Įsipareigojimo nebuvimas taip pat neigiamai veikia santykius. Poros aiškiai nepareiškia, kad jos renkasi vienas kitą ir atsisako visų kitų galimybių. Tuomet iškilus problemoms atrodo, kad „aš juk nenusprendžiau, kad man to tikrai reikia“, ir nenorima spręsti problemų, taip nusinešant jas ir į kitus santykius.
„Meilė netrunka amžinai, kadangi mums reikia galimybės augti ir gyti, - sako Izraelio psichologė dr. Ayala Malach Pines. - Jei esate su partneriu, kuris jums mina ant nuospaudos, tas skausmas parodo jausmus, su kuriais reikia dirbti“.
