aA
Pastarųjų metų duomenys, surinkti psichologės-psichoterapeutės Jolantos Ribačevskaitės, byloja, kad mūsų šalyje 100 santuokų tenka 72 ištuokos. Psichologės įsitikinimu, labai dažnai skyrybos išgyvenamos lygiai taip, kaip ir sutuoktinio mirtis. Dėl nutrūkusių santykių kenčia ne vien besiskiriantieji, jų vaikai, tėvai - skyrybos paliečia net bendradarbius ir kaimynus.
Pora, konfliktas
© Corbis/Scanpix
„Įvairiais tyrimais nustatyta, kad po skyrybų žmogus atsitiesia ne anksčiau kaip po trejų-penkerių metų. Kad išsiskyrusiojo fizinė ir psichinė būklė atsistatytų po vienų-dvejų metų, mažai tikėtina. Juolab, kad buvęs sutuoktinis niekur nedingsta, su juo dažniausiai sieja bendri vaikai ir vis dar gajos patirtos nuoskaudos. Kad pyktis peraugtų į pakantumą, reikia laiko", - įsitikinusi Ribačevskaitė.

Prarandami net draugai

Pasak Ribačevskaitės, po skyrybų dažniausiai nutrūksta ryšiai ne tik su buvusio sutuoktinio giminėmis, bet ir su buvusiais bendrais draugais - šie dažniausiai renkasi draugystę tik su vienu iš išsiskyrusios šeimos narių. Skyrybos didina įtampą ir darbo kolektyvuose, nes bendradarbiams pabosta guosti nelaimingus žmones, kurių šeimos iširo, ir šie ima jų šalintis.

„Vienas iš tikslų, kurį turi sau išsikelti išsiskyrę žmonės - atleisti buvusiam sutuoktiniui, užgniaužti pyktį ir nuoskaudas. Tik taip padarius bus galima priimti teisingą sprendimą. Iš nuoskaudų ir pykčio priimti sprendimai bemaž šimtu procentų būna neteisingi", - tvirtina psichologė.

Brandos stygius

Skyrybas, pasak Ribačevskaitės, dažniausiai skatina brandos stygius ir paprasčiausių dalykų apie šeimą nežinojimas. Ji pabrėžė, kad brandos stygių liudija tai, jog besituokiantieji sunkiai įsivaizduoja, kad santuoka sudaroma visam gyvenimui. Kita, jie net nenutuokia, kad santuoka yra sunkus darbas. „Dažnas besituokiantysis mano, kad visą gyvenimą juos lydės aistringa meilė, viskas klostysis savaime, santykiai bus geri be jokių pastangų", - tvirtina psichologė.

Ji sako, kad jauni žmonės sutrinka išgirdę, jog santuokos tyko daugybė pavojų ir išbandymų. Psichologei prabilus apie tai, kad gali tekti ligos pakirstam sutuoktiniui keisti sauskelnes, vartyti lovoje, tvarstyti negyjančias žaizdas ir daryti dar daugybę nemalonių dalykų, norintiesiems susituokti tai labai sunku suvokti. Jie, anot Ribačevskaitės, sako: „Mums gerai dabar, ir taip turės būti visada".

Krizes reikia išgyventi

Deja, visada gerai būti negali, tikina psichologė. Taip jau yra, kad santuoka natūraliai ir neišvengiamai išgyvena krizes - to neišvengė nė viena šeima. Šeimos gerovė priklauso nuo to, kaip žmonės moka šią krizę išgyventi. Psichologės teigimu, paprastai pirmoji krizė šeimą ištinka drauge išgyvenus penkerius-septynerius metus. Todėl labai dažnas pavyzdys, kai skiriasi trisdešimtmečiai. Antroji krizės banga ateina vaikams sulaukus paauglystės, trečioji ir pati sunkiausia, kai vaikai suauga ir palieka tėvų namus. Tada tarp sutuoktinių labai dažnai atsiranda dvasinė tuštuma.

„Tokiu atveju ir vienam, ir kitam sutuoktiniui patartina susirasti malonią pramogą, užsiėmimą, kad galėtų nukrypti nuo minčių apie vidinę tuštumą ir beprasmybę", - pabrėžia Ribačevskaitė.

Dėl to, kad žmonės nemoka spręsti santuoką užgriūvančių krizių, priežasčių tenka ieškoti jų pačių šeimose. Ėmus analizuoti paprastai aiškėja, kad šeimos krizes sunkiausiai pakelia ir neranda išeičių iš jų tie, kurie nematė, kaip šeimos krizes sprendė jų tėvai - tai yra augo nepilnose šeimose. Jiems sunku suvokti, kad krizė ir dėl jos kylančios problemos - tik laikinas dalykas, o visas gyvenimas negali būti problema.

Susilaikyti savo paties labui

Skyrybų teoretikai, pasak Ribačevskaitės, yra išskyrę vienų metų laikotarpį po skyrybų, kurį įvardijo gedėjimu. Todėl metus po skyrybų savo paties labui negalima ieškoti naujo partnerio. „Tam yra moralinė priežastis, mat neretai išsiskyrusieji, bijodami būti vieni, kabinasi į bet ką. Tai didžiulė klaida. Daugybė pavyzdžių rodo, kad tuoj po skyrybų sudaryta nauja santuoka vėl pasmerkta žlugti", -teigia Ribačevskaitė.

Kaip vieną iš nenusisekusios santuokos, sudarytos tuoj po skyrybų, priežasčių, ji nurodo tai, ką šiuo atveju patvirtina liaudies išmintis, bylojanti, kad „toks tokį traukia". Tad nelaimingas, pažeistas, skyrybų iškankintas žmogus pritrauks tokį pat pažeistą žmogų ir jiems, kenčiantiems, bus labai sunku vienas kitam padėti. Laimingos naujos santuokos galima tikėtis tada, kai ji bus sukurta po skyrybų praėjus ne mažiau kaip trejiems metams.

Kai sutuoktiniams skiriantis kyla klausimų, su kuriuo iš jų turėtų likti vaikai, Ribačevskaitės teigimu, šį opų dalyką geriausia išspręsti taip: vaikai turėtų likti su tuo iš tėvų, kuris geranoriškiau nusiteikęs buvusio sutuoktinio atžvilgiu. „Patirtis rodo, kad po skyrybų labiausiai įpykusios būna mamos. Deja, vaikus paprastai priglobia būtent jos", -teigia psichologė.

Skyrybų iniciatorės - moterys

Psichologės teigimu, 80 proc. skyrybų inicijuoja moterys. Todėl susidaro nuostata, kad vyrai moterų nepalieka, o būtent jos sudaro sąlygas skyryboms. „Manau, kad taip įvyksta todėl, kad vyrai vadovaujasi mąstymu, protu, o moterys - jausmais", -įsitikinusi psichologė. Todėl ji pataria žmonėms, kurie kupini neigiamų emocijų, nedaryti skubių sprendimų, bet palaukti, kol jos atvės.

„Šeimą kuriame trykšdami emocijomis, kupini šiltų jausmų, o iš jos išeiti turėtume remdamiesi protu, supratę, kad jau viską esame padarę jai išsaugoti. Taip pat labai svarbu pagalvoti, kaip po skyrybų bus vaikams, nes dažniausiai skirdamiesi galvojame tik apie tai, kaip bus mums, suaugusiesiems", - teigia psichologė.

Reikalingi pagalbos

Į gyvenimo realybę, kurioje, tikėtina, ištuokų skaičius tuoj prilygs santuokų skaičiui, pasak kunigo Eugenijaus Troickio, vadovaujančio išsiskyrusių šeimų sielovados kursams, kitaip ima žvelgti ir bažnyčia. „Jei anksčiau kunigai iš sakyklų negailėdavo rūsčių žodžių išsituokusiesiems, tai dabar, a.a. popiežiaus Jono Pauliaus II paraginti, dvasininkai į juos žvelgia ne kaip į nusidėjėlius, nuodėmingus, pasmerktus ar antrarūšius, o kaip į pagalbos reikalingus. Todėl vyskupijų centruose rengiami išsiskyrusiųjų sielovados kursai, teikiama dvasinė ir psichologinė pagalba, kad žmonės vėl pradėtų stotis ant kojų, pasijustų reikalingi Dievui bei patys sau ir vėl tapę laimingi, laimingais galėtų padaryti savo vaikus", - teigė dvasininkas. Jis pabrėžė, kad bažnyčia jokiu būdu neatstumia išsiskyrusiojo, yra linkusi jam padėti, suprasti ir paguosti.

Santuokos anuliuojamos

„Kita vertus, bažnyčia, ar, kitaip tariant, mes, kunigai, niekada nepasakysime, kad moteris bet kuriuo atveju privalo gyventi su smurtaujančiu vyru. Tokios santuokos bažnyčia nepateisina ir jos neskatina. Greičiau atvirkščiai: smurtas, nepagarba yra nuodėmė, o tai prieštarauja bažnyčios skelbiamoms tiesoms. Gyventi be meilės - taip pat nuodėmė", - tvirtina Troickis. Pasak jo, kunigas niekada neims tvirtinti ir to, kad kurti antrą santuoką yra nuodėmė. „Ne mums, kunigams, apie tai spręsti. Juk bažnyčia nėra teisėja", - sakė jis.

Troickis teigė, kad bažnyčios norą padėti žmonėms rodo ir tai, kad vis daugiau bažnytinių santuokų anuliuojama. Yra daugybė priežasčių, kodėl bažnyčia leidžia santuoką nutraukti - ir sutuoktinių nebranda, ir vieno iš jų nenoras turėti vaikų, ir impotencija, ir santuokos metu nuslėpta psichikos liga, ir finansiniai išskaičiavimai, dėl kurių įvyko santuoka, ir daugybė kitų priežasčių. „Apskritai vyrauja tendencija, kad pernelyg skubame pradėti santuokinį gyvenimą, ankstyvus lytinius santykius ir dėl to prisidarome sau daugybę papildomų rūpesčių", - neabejojo dvasininkas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujausi orų modeliai parodė, koks bus likęs gruodis: ar dar verta tikėtis šalčio (34)

Laidoje „DELFI diena“ sinoptikė Izolda Marcinonienė tikino, kad artimiausios dienos bus...

Turkija vėl keičia nuomonę: dėl Baltijos šalių gynybos planų taškas dar nepadėtas atnaujinta (408)

NATO negalės paskelbti Baltijos šalių gynybos plano, kol nebus paskelbtas planas dėl pavojaus,...

Europos plieno industrija išgyvena krizę: patiria nuostolius, atleidžia darbuotojus (15)

Europos plieno pramonė patiria dar vieną krizę: finansiniams nuostoliams ir darbo vietų mažinimui...

Palanga kaip reikiant pasistengė: sužibusi kalėdinė eglutė nutvieskė visą kurortą (19)

Švenčių laukimu pradedanti gyventi Palanga prieš pat eglutės įžiebimą pakvietė kurorto...

Naujas mokestis gresia šimtams tūkstančių: labiausiai pajus dyzelininių automobilių savininkai (379)

Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų...

Iš dviejų Europos čempionato pusfinaliuose dalyvavusių lietuvių į finalą prasibrovė tik vienas (2)

Jungtinės Karalystės Glazgo mieste vykstančiame Europos trumpo (25 m) baseino plaukimo čempionate...

Alytuje įžiebta Kalėdų eglutė: šventės dalyviai laimės šaldytuvą

Penktadienio vakarą Alytaus Rotušės aikštėje 8 100 lempučių nušvito svarbiausia Dzūkijos...

Landsbergienė traukiasi nuo savo verslo vairo – dirbs samdytas vadovas (406)

Privačių mokyklų UAB „ Karalienės Mortos mokykla “ bei darželių UAB „ Vaikystės sodas “...

Unikalios Kauno vietos – jų istorijos privers atkeliauti čia iš kitų miestų

Seniai buvote išvykę už savo miesto ribų? Galbūt pasiilgote kvapą gniaužiančio Lietuvos...

Vaikai ir dovanos: psichologė pasakė, kiek yra per daug ir kodėl nereikėtų gąsdinti, kad Kalėdų Senelis nieko neatneš

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis? Jei dar ne, bent dalis jūsų jau apie jas galvoja....