Pasak Epsteino, santuokomis be sekso laikomos tokios santuokos, kurios turi seksualinių santykių rečiau kaip kartą per mėnesį ir mažiau nei 10 kartų per metus.
Kiti tyrėjai santuokas šiai kategorijai priskiria tik tada, jei pora visai neturi seksualinių santykių, teigdami, kad poros gali būti visai patenkintos nedažnu seksualiniu gyvenimu. Ar svarbus seksas sutuoktinių gyvenime?
Klausimas, ar intymus poros ryšys juos tenkina, ar partneriai laimingi, yra svarbesnis nei seksualinių sueičių skaičius.
Porų tyrimai rodo, kad seksualinio gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kaip partneriai pasitiki vienas kitu, kiek stiprus jų tarpusavio ryšys, kaip jie leidžia kartu laisvalaikį, ginčijasi, kuo rūpinasi, kaip bendrauja vienas su kitu.
Argi santuoka, kurioje partneriai užsiima seksu kartą per savaitę laimingesnė už tą, kuri tai daro rečiau, bet daugiau laiko leidžia kartu, jiems geriau sekasi bendrauti?
Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Jei kassavaitinis seksas – tik rutina, prievolė, tai jau nebus laimės ir gerų intymių santykių požymis. Jei bendravimas ir laiko kartu leidimas be intymių santykių tenkina abu partnerius, jie gali būti pilnaverte laiminga šeima.
Pagrindinis dalykas santykiuose – ne tai, kaip dažnai pora mylisi, bet tai, kaip abu partneriai yra patenkinti seksualiniu artumu.
Kaip įvertinti, ar jūsų seksualinis gyvenimas kokybiškas?
Jei nesate dėl to tikras, jūs ne vienintelis. Poros mylisi dažnai arba vengia sekso, tačiau nenori apie tai kalbėtis. Nors spaudoje ir televizijoje gausu sekso temų, tačiau tyrimai rodo, kad daugumai vyrų ir moterų sunku kalbėtis šia tema su savo partneriu.
Kodėl?
Vengiama diskutuoti apie intymius santykius dar ir todėl, kad bijomasi pasijusti atstumtu ar kad partneris nepagalvotų, kad yra atstumiamas.
Laikomasi kultūrinių tradicijų ir manoma, kad kalbėjimasis apie seksą reiškia palaidumą.
Partneriai nenori sukelti įtampos, sumišimo, nenori pripažinti, kad aistra praėjo. Jie nutyli, ignoruoja problemas, atsitraukia.
Tikrovė tokia, kad vengimas kalbėti griauna santykius, patys santykiai suvokiami kaip kažkas blogo. Poros, itin retai turinčios seksualinių santykių, yra nelaimingos, nes išsikalbėjimo trūkumas nepadeda pagerinti situacijos. Galimos įvairios situacijos:
Vyras nerimauja dėl savo seksualinio pajėgumo, todėl pernelyg nesistengia sujaudinti moters – ji jaučiasi atstumta, bet nieko nesako.
Ji baiminasi, kad nebeturi seksualinių troškimų ir stengiasi atsigulti anksčiau ar vėliau už vyrą – jis įsižeidęs, tačiau vėlgi nedrįsta priekaištauti.
Jis nori, kad ji kitaip rengtųsi, ji pageidauja, kad jis skustųsi kaip anksčiau – abu nedrįsta nieko pasakyti.
Abu patenkinti retais santykiais , todėl nesistengia nieko keisti.
Tyrimai rodo, kad kuo laisviau poros kalbasi apie intymius dalykus, tuo artimesni partneriai jaučiasi.
Kaip nesidrovėti kalbėtis apie intymius dalykus
Kalbėjimasis apie poreikius neturi būti panašus į tardymą. Domėjimasis intymiais dalykais neturėtų peraugti į psichoanalizę, taip mėgstamą Woody Alen‘o filmuose. Pokalbis neturi išgąsdinti partnerio.
Kalbėdamiesi stenkitės neįžeisti partnerio jausmų, parodykite, kad jis jums rūpi. Kalbėkite pirmiausia apie teigiamus santuokos dalykus, tik vėliau apie trūkumus. Jei nežinote, kaip pradėti kalbėtis, pradėkite kalbėti bendrai apie santykius ir vėliau pereikite prie intymių temų.
Pasistenkite patenkinti partnerio poreikius, išpildykite pageidavimus. Tai pagerins jūsų santykius.
