Esame 5 asmenų šeima, gyvenanti 2 kambarių bute. Vedę jau 13 metų. Auginame 9, 4 ir 1 metų vaikus. Dukrą jau 9 metai. Ji miega tame pat kambaryje, kur yra kompiuteris. Vyro žaidimai tebesitęsia... Kol dukrai buvo 4 - 5 metai „lengvai pabumbėdavau“, kad nepadoru tam pačiam kambary užsiimti tokiais žaidimais. Tačiau, kai neseniai vėl jį užtikau „žaidžiant“, o dukra jau nemaža (9 metai), pasakiau, jog ji gali pabusti, bet kuriuo momentu ir pamatyti, ką veikia tėtis. Jo atsakymas: „Ji kietai miega, ji nepabus...“
Pasikalbėjom, pamaniau, kad vyras bus viską supratęs ir valdysis... tačiau... nepraėjus nei kelioms dienoms, vakare vėl jį užtinku prie kompiuterio masturbuojantis, šįkart jis jau nežiūrėjo filmo, kažką skaičiavo, planavo, o kita ranka masturbavosi. Ką gi, teko kalbėtis dar kartą su juo.
Susidarė toks įspūdis, kad kai tik jis prisėda prie kompiuterio ir visi nueina miegoti, jo rankos būtinai turi atsidurti kelnėse. Klausiau jo, gal kas netenkina mūsų santykiuose. Tačiau vėl nieko jis man nesugebėjo pasakyti, išskyrus „baik šnipinėti“. Aš esu patraukli moteris, seksualiai aktyvi, t.y. niekada neatstumiu vyro, jeigu jis nori mylėtis, dažnesnė situacija būna atvirkštinė - jis atsisako mylėtis... įtariu, kad atsisakymai būna po to, kai jau būna pažaidęs prie kompiuterio...
Kiek dažnai jis „žaidžia savo žaidimus“ tiksliai negaliu pasakyti. Gulti nueinu apie 23 val., jis pareina apie 1 – 2 val. nakties.
Vyrui siūliau perplanuoti kambarius taip, kad vaikai miegotų vienam kambary, o mes su juo tame, kur yra kompiuteris, jis kategoriškai atsisako... Kodėl atsisako – nekomentuoja, mano nuojauta kužda, kada tada jis negalės, nenorės, gėdinsis „žaisti savo žaidimus prie kompiuterio“, kai aš būsiu tame pačiame kambaryje.
Ir galutinė situacija, kuri jau privertė mane susimąstyti ir parašyti laišką jums: vakaras, 20 -21 valanda, vyresnioji dukra maudosi, aš kitame kambaryje migdau mažiausiąjį, o antragimis guli šalia. Užmigdžiau mažiausiąjį, tada antragimis užsimanė atsigerti ir mes draugiškai ištipenam iš miegamojo, ir spėjam pamatyti, kaip pasimetęs vyras traukia rankas iš kelnių (žinoma „pažaidęs savo žaidimą“): „Aš maniau, kad jūs visi miegat...“. Nieko aš jam tada nepasakiau... nes nebežinau ką sakyti...
Pagrindinis dalykas, kurį norėčiau išgirsti ar sužinoti iš psichologo: ar čia manyje kažkokia problema, kad nesugebu kažko toleruoti? Ar vis dėlto čia jau vyras patapo priklausomas nuo masturbacijos?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
AR TAI PRIKLAUSOMYBĖ NUO MASTURBACIJOS?
Iš karto atsakysiu, kad, mano akimis, jūs teisi: vyrui iš tiesų reikalinga masturbacija. Tik, žinoma, jums reikia išspręsti privatumo klausimą, kad dukra neaptiktų jo masturbuojantis. Ir vargu ar jai verta matyti pornografiją. O jam pornografija reikalinga, kad jis susijaudintų. Ar galima tai pavadinti priklausomybe, ar tik įpročiu, atsakyti galima tik pasišnekėjus su jūsų vyru.
Duosiu jums pavyzdį. Išoriškai ir geriantis, ir rūkantis žmogus nesiskiria nuo to, kuris priklauso nuo alkoholio ar nikotino. Tačiau skirtumai prasideda savijautoje. Taip ir čia. Kai masturbacija ar dar ir porno žiūrėjimas yra tik įprotis, jie tiesiog teikia malonumą. O jei yra priklausomybė, tuomet didelio malonumo šie veiksmai nebeteikia, tačiau jų neatlikus atsiranda įtampa ir nerimas. Tuomet potraukis tampa nevaldomas.
Šiuo metu aišku tik tai, kad jūsų vyras jaučiasi kiek nepatogiai, kai jį kas nors stebi. Tai nėra kažkas ypatinga - nemažai žmonių negali masturbuotis kitiems matant. Juk tuo metu aplinkiniai virsta kritiniais stebėtojais, savotiškais „baudžiančiais tėvais“, kurie neleidžia vaikui žaisti su savo lyties organu. Mieganti dukra šiam vaidmeniui, matyt, tinka, nes neprimena kritiškos mamos, todėl vyro ji ir netrikdo. O kad jūsų vyras tuo metu pats jaučiasi vaiku ar bent paaugliu, galima neabejoti.
Vyrų seksualumas nėra labai stabilus ir paprastas. Jo sudėtyje yra nemažai vaikiškų, paaugliškų ir kitokių elementų. Galima pasakyti, kad lovoje jie atkartoja savo seksualumo vystymosi istoriją. Jei joje kažkada buvo seksualinių pergyvenimų, susijusių su agresija, vyras ir „brandžiame“ sekse išlaiko agresijos elementus. Jei buvo kankinimosi epizodų - mazochistinius elementus. Na, o jei jam lytiškai bręstant didelį vaidmenį vaidindavo slaptas spoksojimas į nuogas moteris - pomėgis į pornografiją.
Žinoma, nemažai daliai moterų irgi būna kažkas panašaus, tik pornografija jas jaudina ne taip, ne tiek ir ne tuomet, kaip vyrus. Vyro seksualumas paklūsta taisyklei „pamačiau ar įsivaizdavau - susijaudinau“ . O moters seksualumas sudėtingesnis - „pajutau- išgirdau- pamačiau- prisiminiau- įvertinau aplinką- susijaudinau“.
Tarsi vyrui užtenka tik stimulo. O moteriai reikia pajungti ir atmintį, ir aplinką įvertinti, ir kad partneris ją glamonėtų. Taigi kai jūs siūlotės vyrui kartu pažiūrėti pornografiją, jūs siūlote jam savo moterišką variantą - „pamatysiu- prisiminsiu, kas mane jaudindavo - įvertinsiu, kad mes dabar kartu - vyras darys tą patį – susijaudinsiu - mylėsiuos“. O vyras veikia pagal savo, nuo vaikystės ar paauglystės likusią schemą - „pasislėpęs paspoksosiu – susijaudinsiu - masturbuosiuos“. Kiti liudininkai tuo metu tik slopina jo susijaudinimą.
Žinoma, kai jūsų vyras dar neturėjo moterų, tai buvo vienintelis jo pasitenkinimo būdas. Santuokoje jis padarė žingsnį į priekį - link brandaus seksualumo. Tačiau santuokoje būna kritinis periodas, kai gimsta vaikai - tuomet sutuoktiniai neretai lyg sugrįžta atgal, į savo priešvedybinę būseną.
Jūs klausiate, koks jūsų vaidmuo šioje istorijoje. Ar jūsų atsakomybėje vyro seksualinis elgesys? Manau, kad iš dalies – tarp jūsų yra pasiskirstę tam tikri seksualiniai „vaidmenys“. Vyras - pasyvesnis, jūs - iniciatyvesnė. Kuo labiau vienas iš jūsų linksta į vieną vaidmenį, tuo labiau kitas - į papildantį vaidmenį.
Tačiau šio jūsų vaidmens nereiktų painioti su „kalte“ ar „atsakomybe“. Jūs nesate kalta, kadangi šioje situacijoje nepadarėte nieko, kas žeistų jūsų moralines normas. Nepanašu, ir kad jūs pažeistumėte kažkokias bendražmogiškas taisykles ar vyro orumą. Tiesiog taip atsitiko, kad jūsų vyras, žinodamas, jog jūs nepalaikote jo užsiėmimo, reaguoja į jus kaip į kontrolierę.
Ar galima pasakyti, kad jūs atsakote už jo elgesį? Tikrai ne. Jei jūsų vyras tiesiog save malonina, o juolab, jei jis iš tiesų priklauso nuo masturbacijos ir porno, tai - jo, o ne jūsų elgesys. Vienu atveju jis laisvas to nedaryti ir gali rinktis, kitu atveju - jaučiasi nelaisvas, priverstas tai daryti. Ir jūs už tai neatsakote.
Tačiau jei jūs klausiate, kuo jūs prisidedate prie jo elgesio, galima būtų paklausti kitaip: ką jūs galite padaryti, kad vyras, užuot masturbavęsis, grįžtų prie sekso su jumis?
Pirmas dalykas - labai kategoriškai ir aiškiai pasakyti jam, kad ten, kur jis tai daro, dukros būti neturi. Ir tą patį vakarą arba kompiuteris turi nukeliauti kur nors kitur - į virtuvę, arba jį turi pakeisti nešiojamas kompiuteris, arba dukra turi persikraustyti. Tegul vyrui ir nepatinka daryti to šalia jūsų, tačiau patikinkite jį, kad jūs galite jau būti užmigusi, jei jūs miegosite kartu.
Antras dalykas - dažniau prašykite vyro, kad jis liestų jūsų kūną, bet ne sekso preliudijai, o tiesiog, kaip tai daroma erotiniame masaže. Jūsų vyrui reiktų užleisti aktyvų vaidmenį. Ir išmokti be regėjimo naudotis lytėjimu. Beje, erotinis masažas, atliktas vyrui, moko jį mėgauti kūniškais pojūčiais ne prasčiau už moterį - juolab jei moteris išradinga ir atranda jame naujų erogeninių zonų. To jokia kompiuterinė gražuolė nepadarys.
Trečias dalykas - pavadinkite šią situaciją tinkamai, taip, kad iš jos būtų galima galvoti apie sprendimą. Tarkime, galima pasakyti: tu, kaip ir daugelis žmonių, nesujungi sekso ir meilės. Tai tiesa, nes iš tiesų nemažai žmonių pasibaigus romantiniam santuokos periodui, nebejaučia geismo savo sutuoktiniui, nors myli jį prieraišia meile.
Įnešti į santuoką geismą ir romantiką - dažnas uždavinys. Jis iškyla po vaikų gimimo, kai žmonos emociškai persiorientuoja į vaikus. Tiesiog reikia pripažinti, kad vaikų gimimas atitolina sutuoktinius, ir reikia atstatyti buvusį ryšį su partneriu.
Taigi jūsų situacija yra viena iš daugelių, kuriame reiktų tiesiog susiimti ir pradėti jūsų seksualinio ryšio remontą.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
