Ateina girtas, elgiasi kaip kiaulė, pamatęs, kad aš pykstu ant jo, grasina, kad vėl eis toliau gerti, jei aš būsiu pikta. Atrodo, kad aš turėčiau iš laimės ploti, kad mano vyras girtas namo parsirado.
Skaudžiausia man tai, kad aš esu paliekama viena namuose su kūdikiu, ir turiu juo rūpintis, o jis prie to neprisideda. Atrodytų iš šono, kad vaiką auginu aš viena. Jam net sunku vaikui sauskelnes pakeisti, padaryti valgyt, ar paprasčiausiai pažaisti su juo. Jis tik rūpinasi savim, ir yra tikras savimeilis.
Kartais norisi man spjauti į viską, susikrauti daiktus ir dingti. Bet mane stabdo vaikas ir meilė vyrui. Aš jį vis tiek labai myliu, ir nežinau, ar tikrai įstengsiu jį palikti. Gaila ir vaiko, kuris nematys tėvo. Be to, nesinori tapti dar viena statistine išsiskyrusia šeima. Kaip man elgtis, nebežinau. Neturiu net pasikalbėt su kažkuo, gal galit nors ką patarti?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Jūsų laiškas pilnas bejėgiškumo ir liūdesio. Išties situacijos, kai ateina supratimas, jog pasirinktas žmogus negali suteikti taip trokštamos bendrystės, yra be galo sunkios ir skausmingos. Juo labiau, kad apie tai kalba ne tik jūsų subjektyvūs pojūčiai, bet ir akivaizdus sutuoktinio elgesys ir negebėjimas prisiimti savo, kaip vyro ir tėvo, atsakomybių.
Situaciją padaro dar sudėtingesnę tai, jog jaučiatės vieniša. Neturite nieko, su kuo galėtumėte kalbėtis ir ieškoti galimų variantų, savo stiprybių, kurios padėtų kaip nors šią situaciją koreguoti ar ją pakeisti iš esmės pasitraukiant iš jos. Palaikymas leidžia ne tik plačiau žvelgti į sunkumą ir atrasti kiek įmanoma daugiau galimų sprendimų, bet ir atrasti jėgų, kurios padėtų save apginti ir neleisti tapti ta, kurią skriaudžia, kurios negirdi, kuri turi atitikti tam tikras sąlygas, kad nusipelnytų bendravimo, pagalbos ar paprasčiausios galimybės matyti savo vyrą namuose.
Jūsų vyro stiprus ryšys su draugais ir panašu, kad su alkoholiu, neleidžia patirti santuokos ir vaikelio auginimo džiaugsmo. Panašu, kad šios atsakomybės jūsų sutuoktiniui yra per sudėtingos, greičiausiai svetimos, keliančios nemažai įtampos, kurią jis slopina kompanijoje, svaigaluose, pabėgdamas iš šeimos. Ir išties būtų visai kitaip, jei jis to nedarytų. Tačiau pakeisti kitą asmenį yra be galo sudėtinga, jei išvis įmanoma, jam pačiam to nenorint. Taigi pagrindinis klausimas, gyvenant šalia tokio žmogaus, turėtų būti, o ką jūs pati renkatės daryti?..
Prašymai, įkalbinėjimai, reikalavimai elgtis kitaip, greičiausiai jūsų sutuoktiniui leidžia patirti dar daugiau galios ir pranašumo, vertingumo, kurio jis vargiai atsisakys. Taigi jie suteikia neretai priešingą rezultatą, nei tikimės. Kaip išties elgtis tokioje situacijoje? Pirmiausia kiek įmanoma nepasilikti vienai su šiuo sunkumu. Pabandykite patikėti savo nusivylimą, liūdesį, skausmą bent vienam žmogui. Nesvarbu ar jis būtų artimas, ar tas, pas kurį eisite ieškoti pagalbos (dvasininkas, psichologas, šeimų konsultantas).
Pagrindinis jūsų darbas - stiprinti save. Tai svarbu jūsų pačios pasirinkimams. Neretai moterys sunkiai įsivaizduoja buvimą vienai, nes jaučiasi galinčios gyventi tik šalia sutuoktinio, tarsi jis būtų jos gyvybės šaltinis ir vienintelė egzistavimo sąlyga. Tai gana paradoksalu. Nes dažniausiai jos vienos augina vaikus, retai mato savo sutuoktinį, o apie artimą, pasitenkinimą keliančią bendrystę neina nei kalba.
Toks pasirinkimas gali būti paaiškinamas viltimi, jog šalia esantis asmuo vieną dieną ims ir taps tuo, apie kurį svajojame. Kita vertus, būti su tokiu žmogumi reikalauja daug pastangų ir tvirtumo. O tai yra nesąmoninga žinia jums pačiai: esu tokia stipri, jog galiu ištverti net ir su tokiu sutuoktiniu. Ir tai, ką svarbu atrasti ir priimti, jog galite būti vertinga ir tuomet, kai nekenčiate, netveriate ir negyvenate šalia žmogaus, kuris nėra pasiruošęs duoti.
Taigi, pagrindinis dalykas nepasilikti vienai su savo skausmu ir tvirtėti. Tuomet atsiras ir daugiau galimybių. Galbūt jėgų pokyčiams pačioje šeimoje arba sprendimui nebūti su šiuo žmogumi.
Rekomenduojama literatūra:
Harriet Goldhor Lerner. Pykčio šokis. 2000 m.
Verena Kast. Atsisveikinimas su aukos vaidmeniu. Gyventi savo gyvenimą. 2001m.
Vaida
***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
