Man rūpėjo persikvalifikuoti, kad turėčiau geresnį darbą, norėjau mokytis, bet jis manęs iš pat pradžių nepalaikė. Nors paskutiniais metais gyvenome iš mano pajamų. Dirbau keturis darbus, kas savaitę važinėjau į atsiskaitymus dėl studijų, namo grįždavau pavargusi.
Jam sakydavau, kad susirastų nuolatinį darbą, nes mano algos viskam nepakakdavo, o jis jautėsi įžeistas. Paskutiniu metu už viską mokėdavau aš, net už atostogas (nemaniau, kad bus iš mano kišenės).
Beje, visi stebėdavosi mūsų bendravimu. Žinoma, draugystės pradžia buvo graži ir t.t. Tik ne kaip sutardavau su tėvais, tad apsigyvenau su juo. Po kiek laiko jo elgesys tapo grubesnis, net mano draugai nebesuprato jo grubių juokelių, nors šiaip jis būdavo kompanijos siela. Vėliau pastebėjau, kad jis ėmė naudotis tuo, jog blogai sutariu su tėvais. Kai tik susipykdavom, išrėždavo, kad susikraučiau daiktus ir dingčiau.
Nujaučiau, kad kažkas ne taip. Jo telefone atsirado užraktas, vėliau radau užsiregistravusį viename pažinčių puslapyje ir besiguodžiantį, kad neturi antros pusės. Galiausiai – tos nuotraukos. Galvojau, kad tiek metų jį pažįstu, pinigus į namus tempdavau, pavalgęs, paglostytas buvo, sakydavo, kad arba bus su manim arba su niekuo, ir še tau! Ilgainiui supratau, kad esu jam tarnaitė, elgdavosi kaip su pašluoste. Bet kodėl jis taip?
Pataria psichologė Erna Petkutė
Džiaukitės ir dėkokite Dievui, kad pagaliau supratote, jog esate išnaudojama ir žeminama. Netgi pats sunkiausias išsiskyrimas po septynerių metų yra geresnis, negu gyvenimas su žmogumi, kuris jus apgaudinėja ir stengiasi sustabdyti jūsų asmeninį ir profesinį vystymąsi, norą mokytis ir
tobulėti.
Iš jūsų laiško akivaizdu, kad santykių pradžioje abu turėjote bendrus tikslus ir panašias svajones – sukurti namus, auginti vaikus. Tačiau labai gaila, bet išsiskyrė jūsų keliai toje vietoje, kur reikia nuspręsti, kokiu būdu pasiekti tikslą.
Vienas žmogus mano, kad uždirbti galima daug ir sąžiningai dirbant savo darbą, kitas – kad svarbu
turėti aukštesnę kvalifikaciją, galbūt – kelias profesijas ir taip pasiekti didesnį statusą ir geresnį užmokestį už darbą. Todėl žmonės, turėdami tokius pačius tikslus, bet eidami skirtingais keliais prie tų tikslų, kartais išsiskiria pakeliui.
Aš labai norėčiau, kad jūs daugiau pagalvotumėte apie save, o ne apie jį, kai bandote suvokti, kas tarp jūsų atsitiko. Jūsų istorija buvo labai graži ir romantiška, kol neatėjo laikas padaryti labai svarbių sprendimų. Neabejoju jūsų ir draugo jausmų nuoširdumu. Jis jums pasiūlė tuoktis. Jūs buvote dar nepasirengusi įsipareigoti šiam žmogui. Tokiais atvejais dažniausiai atsitinka du dalykai, kai vienas iš poros narių nori santuokos. Aba pora išsiskiria, nes vienas poroje nenori arba nesugeba imtis atsakomybės ir pasakyti – sutinku gyventi su tavimi visą gyvenimą laimėje ir varge.
Kita išeitis, jeigu santuoka neįvyksta ir pora nesukuria šeimos – prasidedantis nutolimas ir atšalimas, apaugantis priekaištais ir nuoskaudomis.
Aš jūsų tikrai nekaltinu, jūs pasielgėte taip dėl savo motyvų. Galbūt turėjote nuojautą, kad ne viskas jūsų santykiuose klostosi gerai.
Dabar pakalbėkime apie tai, kad jūs ilgą laiką finansiškai palaikėte jūsų kaip poros gyvenimą – pirkote maistą, mokėjote už atostogas ir taip toliau. Jūs uždirbote už jį daugiau. Taip irgi gali atsitikti, kad vienas iš partnerių arba sutuoktinių uždirba daugiau. Bet juk ne visada tai tampa
našta abiems. Jus gi pradėjo slėgti tokia padėtis. Pasijutote išnaudojama. Bet kaip prie to esate prisidėjusi?
Gal įsivaizdavote, kad virdama, tvarkydama, parnešdama pinigus ir, kaip rašote, šokinėdama
aplinkui, būsite pati reikalingiausia ir brangiausia, pati svarbiausia ir mylimiausia. Taip daug darydama, netyčia patekote į tokią padėtį, kur savo darbais įrodėte, kad esate savarankiška, darbšti, protinga ir galite viskuo pasirūpinti pati, netgi ir savo draugu. Kad jūsų draugas – kaip kaprizingas, bet nepajėgus pakeisti padėties jaunuolis, kuris nori jus matyti greta
savęs, nori, kad jis būtų svarus ir vertinamas jūsų akyse.
Deja, jis nerado būdų, kaip tai pasiekti. Ką gi, jis pratęsė savo paauglystę, gyvendamas patogiai ant jūsų rankų ir pykdamas ant jūsų už tai, naudodamasis galimybe flirtuoti su kitomis.
Įsivaizduoju, kad ir artimi emociniai bei intymūs santykiai turėjo nukentėti. Jūs laukėte, kada jis
„užaugs“, bet kadangi nesate jam mama, tai negalėjote jo paskatinti taip pat augti, kai augote pati. Todėl turėjote labai nusivilti.
Ne iki galo supratau, ar jūsų draugas jau statė jums abiems skirtus namus? Nenorėčiau būtų šališka. Dabar jūs kaltinate save už savo „aklumą“. Bet šiuo metu jums labiausiai reikia paguodos ir atsipūtimo, susitaikymo ir atlaidumo. Jeigu žmogus žinotų, jis tikrai nedarytų klaidų.
