aA
Praėjo geri metai, kaip jo nebėra mano gyvenime, tačiau šiandien, kai jau maniau apsipratusi su vienatve, aš sutinku jį... su ja. Lyginu mudvi, netgi internete randu jos nuotrauką, darau išvadą, kad ji nėra gražesnė, tikrai ne, tai patvirtina ir mano draugės (o ar gali jos sakyti kitaip?), gerai, pripažįstu, ji truputį lieknesnė, bet mažesne krūtine. Internete jau ieškau informacijos, kokia psichikos liga sergu, jei nesiliauju ištisus metus mylėjusi ir ilgėjusis to, kurio mano gyvenime nebėra, ir, turiu atvirai sau pripažinti, niekada nebebus. Tačiau aš vis dar neįsivaizduoju žmogaus, prie kurio galėčiau glaustis, visi jie man atrodo tokie svetimi, tokie nereikalingi, mylėčiau tik jį, bet jis myli ją...
Liūdesys
© Corbis

Neklausinėsiu kaip naivi mokinukė, kokiu būdu man susigrąžinti tai, kas nesugrąžinama, netgi nemanau, kad man to reikia. Taip pat neklausiu, kaip greičiau jį pamiršti, juk vaistų tam yra - aktyvi veikla, įvairūs pomėgiai, savitaiga (veiksminga iki pirmo susidūrimo su naująja JO mylimąja) ir žinoma - nauja meile. Yra ir kitų visuotinai žinomų būdų, kurie padeda liūdnas mintis nustumti į praeitį, tikrai yra, tik kiekvienam jie veiksmingi skirtingai... Arba neveiksmingi visai.

Mano atveju tai nėra paprasta nostalgija, juk ir santykiai baigėsi senokai, aš nežinau, kas tai yra. Galbūt čia kalta vienatvė, gal nesąmoninga konkurencija su kadaise mylėtu žmogumi ir didelis nusivylimas, kad bent jau turėjimo kam duoti savo meilę srityje jis mane tikrai lenkia? Kol aš vieniša slankioju apšalusiame mieste, svajodama būti reikalinga ne tik mamai ir porai draugų, jis smagiai leidžia laiką su naująja drauge. Keliauja, linksminasi, mylisi.

Gal tai pavydas, kad jam pasisekė greičiau nusikratyti išsiskyrimo kartėliu, jis laimingas, o aš vis dar žvilgčioju į tą nelemtą praeitį? Greičiausiai... Juk tokią išvadą padariau po ilgų gyvenimo prasmės apmąstymų. O gal man tiesiog trūksta to turiningo ir nevienišo laikmečio, kurį turėjau, kai jis buvo šalia?

Pripažįstu, su juo mano gyvenimas nebuvo toks pilkas ir vienodas. Gal kasdienė monotonija ir eilinis nusivylimas įkaušusiu gerbėju, kuris aktyviai siūlosi užsukti į svečius, ir yra ta priežastis, kodėl sutikus JĮ su JA man staiga dingo gyvenimo džiaugsmas? Nejaugi taip ilgai galima gyventi praeitimi, nes aš vis laukiu, kol mano mintyse nebeliks jo pėdsakų ir tų "kas būtų, jeigu būtų" minčių.

Nerandu sau vietos ir vis ėdu save, kad štai, jis laimingas, įsimylėjęs, o aš kaip ta senė iš sovietinės pasakos, nesistengiau išsaugoti to, ką turėjau, tai atiteko kitai, o aš galiausiai likau prie suskilusios geldos, tokios suskilusios, kad net sunku apsakyti... Pamoką santykių puoselėjimo tema išmokau, tik štai naujų žinių nėra kam pademonstruoti ir darosi baisu, kad nė nepastebėsiu, kaip pralėks dar pora metų, o aš vis dar gyvensiu praeities dulkėse. Liūdėti nėra blogai, bet kai liūdesys užsitęsia ir gadina gyvenimą, norisi protingo patarimo, kaip tą liūdesį greičiau išgyvendinti.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Ne taip seniai į rankas papuolė nauja Gintauto Vaitoškos knyga, kurioje nagrinėjami vyro ir moters santykiai. Skaitant jūsų klausimą, pasidalinimą apie savo būseną, kažkodėl mintys vis krypdavo prie ten paliestų santykių ypatumų ir kaip jie veikia dviejų žmonių išgyvenimus. Išsiskyrimą su svarbiu žmogumi dažniausiai lydi eilė jausmų: noras viską grąžinti į savo vietas, fakto neigimas, pyktis, kaltė, liūdesys ir galiausiai susitaikymas. Paprastai visą šį rinkinį žmogus pereina per pusmetį ar metus. Ir labai natūralu, jog praėjus metams kyla klausimas, kas vyksta, kad dar tokia gyva ir atvira žaizda.

Tai, ką jūs įvardinote: vienatvė, nesąmoninga konkurencija su buvusiu draugu, kuris greičiau susikurs naują gyvenimą, yra svarūs veiksniai, darantis jūsų išsiskyrimo liūdesį gyvą. Tačiau galima įvardinti ir dar vieną dalyką, kuris ilgiau, nei įprasta išlaiko jus prie buvusio partnerio. Pradžioje minėtas autorius kalba apie kūnų bendravimą ir kas vyksta su asmeniu, kai ta bendrystė išyra. Išdrįsiu būti nepopuliari, tačiau fizinis artumas yra kur kas stipresnė rišanti gija nei emocinė. Ir jį nutraukti prireikia kur kas daugiau laiko, nei įprasta ir tai sukelia didelį skausmą.

Draugystė yra metas, kuomet nei vienas iš jūsų nebuvote pasižadėję vienas kitam. Greičiausiai tai buvo laikas skirtas džiaugtis vienas kitu, tyrinėti, rinktis eiti toliau ar ne. Tačiau kūniškas artumas mums duoda nesąmoningą žinią, jog jau pasirinkome vienas kitą. Taigi jūsų draugas ir jūs, būdami artimi ne tik emociškai, bet iš fiziškai suteikėte vienas kitam nesąmoningą apgaulingą „pasirinkimo“ būti kartu patvirtinimą.

Minėjote, jog sunku galvoti apie tai, jog buvęs mylimasis jau su kita keliauja, linksminasi ir mylisi. Net jei kitas žmogus atsiranda tik išsiskyrus, jūsų kūnas jį priima kaip išdavystę. Jis ilgisi buvusio artumo ir jaučiasi išduotas nesąmoningo pažado „visada būti kartu“. Gal būt tai gali labiau atsakyti, kodėl iš vienos pusės norisi kuo greičiau užpildyti atsiradusią tuštumą, kita vertus, ne taip lengva, ypatingai moterims, prisileisti naują kūną, kai nesuvokdama jaučiatės priklausanti kitam.

Taigi ką su tuo daryti? Kaip ir kuo užpildyti kito žmogaus trūkumą? Kaip jau minėjau, kūnų bendrystė yra labai stipri ir ilgai išliekanti. Svarbu tai žinoti ir priimti kaip savo buvusio pasirinkimo pasekmę. O visa kita yra jūsų minčių galioje. Čia jau jos turi įtikinti jūsų fizinę esybę, kad galite būti vertinga, laiminga ir su savimi.

Kaip jau minėjote, yra nemažai būdų, kurie gali balansuoti jūsų būseną ir neleisti visiškai paskęsti savęs gailėjime ir ilgesyje to, ką suvokiate kaip nesugrąžinimą. Iš vienos pusės leiskite sau liūdėti, tačiau ribotą kiekį dienoje. Galite netgi pabandyti skirti laiką: tarkime nuo 21 iki 22 val. liūdite, gyvenate prisiminimuose, nuoskaudose ir panašiai. Tačiau visu kitu laiku atėjusias emocijas bandote užlaikyti, padėti joms sulaukti savo meto.

Bandykite atrasti, kas jums dar šiame gyvenime yra prasminga ir panaudoti tą laiką kitiems dalykams: išmokimui linksmintis, keliauti, mėgautis kokiais nors pomėgiais ir būti su kitais žmonėmis arba vienai, kurti kitus kontaktus ir panašiai.

Apibendrinant, ateičiai vertėtų išmokti ir dar vieną dalyką apie savo kūno atidavimą, kaip greitai tai verta daryti. Nes, kaip matote, ne taip lengva po to jį susigrąžinti sau. Jis taip ir lieka kitame: apgautas ir atkakliai laukiantis.

Vaida

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (141)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Šiauliai“ (33)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Šiauliai“. Tiesiogiai iš Kauno.

Mirusiųjų kūnus ruošiantis tanatopraktikas – apie išnarstytus organus ir paskutinius artimųjų prašymus (38)

„Po trijų mėnesių iškastas ketvirčiuotas kūnas, kurį reikėjo surinkti ir pašarvoti atvirame...

Gyvai / LKL rungtynės: „Neptūnas“ – „Rytas“ tiesioginė vaizdo transliacija (19)

Praėjo vos dvi savaitės nuo Klaipėdos „Neptūno“ triumfo sostinėje ir Vilniaus „Rytas“...

Tapinas apie į Latviją neišskridusią Grybauskaitę: man nesueina galai niekaip (394)

Sekmadienį Lietuvą apskriejo žinia, kad dėl lėktuvo gedimo prezidentė Dalia Grybauskaitė...

Rimvydas Valatka. Sadomazohistinė valstiečių Seimo archeologija (117)

Archeologai sostinės Reformatų skvere atkasė reformatų bažnyčios liekanas. Pavadino ją...

Griuvėsiais pavirtę ištisi miestai Sirijoje: naujos statybos vyks ant žuvusių gyventojų krauju sulaistytos žemės (9)

Dėl karo daugelis Sirijos miestų virto mūšių laukais. Sugriauti statiniai, masiškai išsikėlę...

Ukmergiškius šiurpina viešos linksmybės kiemuose: keiksmai, alkoholis ir grasinimai papjauti (5)

Netvarkingi, girtaujančių šeimininkų gyvenami ir visokio plauko asmenų pamėgti namai – tikra...

Kaip sekasi verslininkams, dėl vaikų persikėlusiems į ekologišką gyvenvietę (80)

Noras sukurti geresnį gyvenimą savo vaikams vilnietę Darija su šeima atvedė į ekologiškos...