aA
Kreipiuosi į Jus patarimo. Interneto puslapiuose dažnai randu Jūsų patarimų asmenims, atsidūrusiems įvairiose kebliose situacijose. Gal galėsite ir man padėti susidoroti su mano problema. O ji štai kokia.
Pora, lova, konfliktas
© Corbis/Scanpix
Mano gyvenime yra mylimas žmogus. (Sakysite, anokia čia problema). Jis labai švelnus, dėmesingas, protingas, atsidavęs man. Aš be galo buvau laiminga, sutikusi jį prieš 2,5 metų. Jis svajonių įsikūnijimas. Kūrėme bendros ateities planus. Nesame jų atsisakę.

Jis yra geras ir švelnus man, tačiau kartais tokios ylos duriančios mano atžvilgiu iš jo esybės išlenda. Paskutiniu metu jis mane dažnai skaudina, pašaipiai primindamas man mano praeitį: iki pažinties su juo turėjau tarnybinį romaną, kuris truko apie trejus metus. Jaučiuosi tarsi tėškiama veidu į purvą nepagrįstai.

Dabartinis mano gyvenimo vyras iš pat pradžių žinojo, kad turėjau santykius. Nepaisant to, apsupo mane savo dėmesiu, šiluma. Mes iš pusės žodžių suprasdavome viens kitą. Po kiek laiko supratau, kad myliu jį. Ir tai abipusis jausmas - tikras, gražus, nuoširdus ir švarus.

Jo žodžiais tariant, aš esu jo Mūza, jo stimulas, viskas, ką jis daro, yra dėl manęs.

Jis pats tapo liguistai pavydus. Aš tapau liūdnesnė, piktesnė, net atostogauti, pramogauti su savo vaikais važiuoju retai. Aš esu išsekinta. Jaučiuosi taip, kad mane, tarsi kokią Mūzos statulą pastatė ant pjedestalo. Ir dabar mano gyvenimo prasmė stypsoti ant to pjedestalo vienai ir laukti, kol jis pagaliau apsispręs, būti jo verslo sėkmės „garantu“, (nes kai tik mes susipykstam, jam nebesiseka darbai, dingsta įkvėpimas).

Kai jis pasišaipo iš mano praeities, nieko negaliu galvoti, sunku susikaupti, būnu išmušta iš vėžių, jaučiu pyktį ir bejėgiškumą. Kenčia nuo to ir mano vaikai, nes tarsi ir su jais, bet kažkur giliai savyje lieku. Taip toliau negalima, - tariau sau. Jam sakiau, kad jei mūsų keliai išsiskirs dėl jo santuokos, tiksliau „ne skyrybų", mes draugais neliksim, kad ir kaip jis to norėtų.

Dėl jo pašaipų, nepagarbos man, nežinau ar galėsiu jį patį gerbti. Noriu sustabdyti šią blogą tendenciją mūsų santykiuose. Pasišaipydamas iš mano praeities, jis nesupranta, kokį blogį sėja. Gal jūs galite padėti man kitomis akimis įvertinti situaciją, kaip man išsaugoti savo psichinę sveikatą ir nepulti į depresiją.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Skaitant laišką, mintys piešia pasimetusios ir emociškai išsekusios moters vaizdą. Kaip ji pati sako, paverstos statula ir garbinamos iš tolo. Kartas nuo karto turinčios grįžti į praeitį ir išgyventi kaltės jausmą. Būnančios šalia vyro, kuris sakosi darantis dėl jos viską, tik ne tai, ko jei gyvybiškai reikia.

Nesu linkusi spręsti apie žmones iš kitų nuomonės, bet šiuo atveju labai norisi pasiduoti pagundai supykti ant vyro elgesio, kuris mažų mažiausiai panašus į manipuliavimą jausmais. Deja, vyro apkaltinimas būtų lengviausias ir greičiausiai nieko nesprendžiantis priėjimas prie problemos.

Vienas iš būdų padėti laiško autorei būtų pabandymas pasvarstyti, kokie yra žmogaus, su kuriuo ji palaiko ryšius, elgesio motyvai. Kyla eilė hipotezių apie vyro baimes, egzistencinius sunkumus, kuriuos neretai šios giminės atstovai slepia, pasinerdami į darbą, priskirdami atsakomybę kitiems, viską nuneigdami, bėgdami nuo savęs.

Neryžtingumas prisiimant atsakomybę, naudojimasis kitu asmeniu kaip sėkmės garantu, mėgavimasis įsipareigojimais nesupančiotu gyvenimu būtų kita eilė bandymų paaiškinti aprašytą vyro elgesį. Galiausiai šią situaciją galime priskirti dviejų žmonių negebėjimui susikalbėti ir įsiklausyti į vienas kito poreikius...

Bet čia vėl turiu stabtelėti... Ką beparašyčiau, bandydama atrasti jums svarbaus vyro elgesio priežastis, visa tai bus tik spėliojimai. Nes vienintelis šaltinis yra jūsų pasakojimas apie jį. Dėl to galiu kalbėti tik apie jus pačią.

Iš to, kaip apibūdinote savo išgyvenimus, akivaizdu, jog santykiai nepadeda jums patirti ramybės ir pilnatvės. Tokiu atveju dažniausiai norisi gauti receptą, kaip padaryti, kad kitas žmogus elgtųsi mums palankiu būdu ar bent jau suklustų, kai kalbame apie savo jausmus, nuoskaudas ir troškimus. Noras būtų labai žmogiškas ir suprantamas, tik situacija greičiausiai keičiasi ne tada, kai bandome koreguoti kito įsitikinimus ar elgesį, o patys naudojame kitokį reagavimo būdą.

Nieko naujo neparašysiu teigdama, jog santykius kuria du žmonės. Už tai, kokie jie yra, atsakingas tiek vyras, tiek moteris. Jei kitas su mumis elgiasi mums nepriimtinu būdu ilgą laiką, panašu, jog mes tam sudarome sąlygas. Būti mylimam yra bene kiekvieno žmogaus troškimas. Bijodami prarasti šį jausmą, neretai leidžiame kitam su mumis būti taip, kaip patogu jam, bet ne mums, galime iškęsti nemažai pažeminimų, nepagarbos ar kitokių žeidžiančių veiksmų.

Labai sunku atsakyti kaip, tačiau akivaizdu, kad reikėtų pakeisti savo elgesį ir požiūrį į tai, kaip su jumis elgiasi šalia esantis vyras. Panašu, jog tvirtesnis savo poreikių išsakymas yra kone būtinas jūsų santykiams. Kartais turime įrodyti sau ir parodyti kitam, jog esame verti pagarbos, atleidimo ir artumo. Paprastai tai pavyksta atskleisti, kai iki minimumo sumažiname nerimą prarasti kitą žmogų ir išdrįstame pasirūpinti savimi.

Gerai suprantu, kad mintis apie galimybę netekti kito ar net “mūzos” vaidmens, tikrai yra sunkiai išgyvenama. Neretai būna nesaugu keisti savo elgesį ar kelti reikalavimus, bijant nutraukti ir taip ne itin tvirtus ryšius. Tačiau neišsakydami savo pozicijos ir poreikių ir neišsireikalaudami, kad kitas tai išgirstų, prarasime savąjį aš. Poros egzistavimui yra be galo svarbu, kad kiekvienas jos narys jaustųsi priimtas ir saugus, ir jokiu būdu ne išnaudojamas. Galima siekti kompromisų, pakaitinių nusileidimų ir panašiai, tačiau gyvenimas šalia kito tam, kad jis egzistuotų, žmogui yra mažų mažiausiai žalingas. Nebent tai renkamės sąmoningai ir tikslingai.

Važiuodama į kelionę, leisdama laisvalaikį su vaikais ar reikalaudama sau dėmesio, jūs verčiate savo partnerį nerimauti, jausti pavydą ir panašiai. Tačiau atsisakydama ne tik savo, bet ir vaikų norų, jūs skriaudžiate save ir juos. Kita vertus, nedarote nieko realiai žeminančio. Vadinasi, žmogus, esantis su jumis, turi išmokti priimti jūsų poreikius. Tik to jis nedarys tol, kol nesusidurs su to reikalaujančia situacija, tai yra, kol jūs atsisakysite savęs.

Psichologė G.H.Lerner teigia, kad moterys neretai turi nesąmoningą įsitikinimą, jog svarbūs ryšiai gali išlikti tik tuomet, kai esame nusileidžiančiojo vaidmenyje. Sėkmingą elgesį – gebėjimą kalbėti aiškiau, veikti stipriau, būti savarankiškesnėms, imtis iniciatyvos ir veiksmų, kurie leidžia patenkinti savo poreikius – nesąmoningai prilyginame destruktyvumui, kuris įžeis mūsų partnerį, o pastarasis gali mums keršyti ar net palikti. Vis dėl to turime rinktis, nes esame atsakingi už savo gyvenimą ir negalime laukti, jog kitas mus saugos, jei pačios to nedarysime.

Neturėtumėte viltis, jog partneris palaikys jūsų bandymą išsilaisvinti. Dažniausia vyro reakcija būna bandymas sukelti kaltę, siekis grąžinti į anksčiau buvusią padėtį, gąsdinimas santykių nutraukimu. Čia svarbu turėti tikslą ir aiškią poziciją, jog noras jaustis gerbiamai, mylimai ir turinčiai savo gyvenimą, nėra susijęs su nepagarba, nemeile ar partnerio išdavyste.

Taigi... Kad pokyčiai būtų, turite jiems ryžtis. Ir atlaikyti bandymą grąžinti atgal. Negaliu pažadėti, jog tokie bandymai išsilaisvinti nenutrauks ryšio, tačiau čia jau jūsų pasirinkimas: gyventi kaip iki šiol, ar rizikuoti ir keistis.

Labai nuoširdžiai su jumis. Vaida

Klauskite psichologės Vaidos: psichologui@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (91)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (95)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (95)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Landsbergis apie rinkimų kartelės žeminimą: „valstiečiai“ patys sau pjauna taburetės koją (28)

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako esąs įsitikinęs, kad valdančiųjų...

Bankų mokestį vertina atsargiai: problemų gali sukurti visai ekonomikai

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai...

Meilė baigėsi: termino pabaigai artėjant Šiaurės Korėja vėl prakalbo apie „seną nuokvaką“ (23)

Šiaurės Korėja pagrasino vėl pradėti vadinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „senu...

Vilniaus Kalėdų eglei – užsienio žiniasklaidos dėmesys ir pagyros: tapo tikra sensacija

Praėjusį šeštadienį sostinės Katedros aikštėje įžiebta Kalėdų eglė jau pateko ir į...

Gydytojai įvertino populiarėjantį „vaistą" nuo peršalimo: norėdami sau padėti, situaciją galite tik pabloginti (12)

Pajutote pirmus peršalimo simptomus? Bėkite krosą! Tokius patarimus šaltuoju metu laiku neretai...

Prieš CSKA talentą „Žalgiriui“ teko nusiimti kepurę: kai žinojimas, ko laukti, nepadeda (20)

Sužaidus 40 rungtynių minučių Maskvoje CSKA ir „Žalgirio“ komandos dar nebuvo...