Pamenu, paauglystėje visuomet svajojau, kad kada nors turėsiu daug daug gerų draugų. Vos ištarus šitą žodį „draugai“, man prieš akis iškyla vaizdinys su daugybe žmonių, susibūrusių jaukų vakarą prie staliuko su žvakėm, kurie atvažiavę pas mane į svečius, atveš pyragų, linksmai šnekučiuosis, pasakos man įdomias istorijas... O aš klausysiu jų, įsirangius į šiltą foteliuką – ir didžiuodamasi sau tyliai šnabždėsiu, va!..
© Corbis
Kiek nuostabių, ištikimų, gyvenimo patikrintų žmonių aš turiu šalia savęs...

Jau seniai prabėgo paauglystė. Tačiau šalia taip nieko ir neatsirado. Niekada neturėjau ko pasikviesti, tačiau visada galvojau, kad tas laikotarpis kažkada ateis, kai atsiras tie draugai. Bet. Laikas bėga, gyvenimas neša, o aš vis viena. Su savo staliuku ir žvakėm.

Visada noriai bendrauju, mielai šypsausi. Tikrai nesu įkyri ar atstumianti savo išvaizda, atvirkščiai, jaučiu vyrų žvilgsnius gatvėse ir atidžiai apžiūrinėjančias moteris... Bet kažkodėl jaučiu ir tai, kad žmonės nusistatę prieš mano draugystę dar jai nė neprasidėjus, maža to, susidaro įspūdis, kad pirmas pradėjęs pokalbį pastatai save į žemesnę padėtį, o užkalbintasis jaučiasi pranašesnis... Kodėl taip yra? Negi man vienai taip atrodo?

Kartais, regis, padarytum kažką malonaus, mandagaus net nepažįstamam žmogui, vien dėl to, kad jam būtų geriau. Bet visi geri norai pradingsta, kai pamatai keistą, šaltą, nepatiklų žvilgsnį, nukiūtinantį tolyn. Parodyčiau iniciatyvą, turiu pakankamai drąsos, bet stebėdama žmones, supratau, kad bet kokia iniciatyva beprasmė, net pati švelniausia užuomina, kad noriu artimesnio bendravimo, draugiškumo iš jo, dar labiau atitolina.

Nebeturiu jokio noro, nes jau ne kartą nudegiau.. O jos laukti iš aplinkinių atrodo tiesiog beviltiška - aplink daug pažįstamų, mokausi universitete, užimu geras pareigas darbe. Bet visa tai dalykinis bendravimas, dalykiniai pokalbiai. Gyvenime esu viena kaip pirštas.

Kartais savaitgalį išeinu pasivaikščioti mieste prie upelio, tikėdamasi, gal prieis koks žmogus, gal užkalbins, gal ko pasidomės. Deja, dažniausiai tenka stebėti, kaip dvi draugės smagiai šnekučiuojasi susitikusios ar sėdėdama kavinukėje kažką linksmai aptarinėja kompanija besišypsančių žmonių... Taigi, tokie pasivaikščiojimai man baigiasi depresija, savęs kaltinimu, ir klausimais - ką tokio aš padariau, kad neturiu nei vieno artimo žmogaus? Ačiū Jums.

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Perskaičiusi laišką ir mąstydama apie tai, ką galėčiau atsakyti, mintimis nuklydau į jūsų aprašytą vaizdinį. Jaukus, šiltas kambarys, kvepianti arbata, žvakių blyksėjimas, minkštas foteliukas, jame patogiai įsitaisiusi mergina... žiūri televizorių. Iš vienos pusės ši scena yra pilna vienišumo ir ilgesio, kuriuo jūs ir pasidalinote, iš kitos – lūkestis žmonių, kurie būtų jūsų gražiuose namuose, man asocijuojasi su televizoriaus dėžutėje gyvenančiais linksmintojais.

Aprašytoje svajonėje sunku įžvelgti ryšį tarp jūsų asmens ir žmonių, kuriuos norėtumėte matyti. Nelengva spręsti iš kelių sakinių, tačiau panašu, jog labiau norite turėti draugų dėl savęs ir savo vizijos išpildymo, nei pažinti žmones ir kurti su jais naujus, unikalius santykius. Būtų labai įdomu sužinoti, ką dar jums reiškia draugai be to, kad norėtumėte į juos žiūrėti ir didžiuotis savimi. Pabandykite pati užbaigti tokius sakinius: Draugas - tai.... Draugai man reikalingi, kad... Draugams aš galėčiau atiduoti... Dėl draugų aš galėčiau atsisakyti... Draugai privalo...

Užpildžiusi šias frazių vietas, pažiūrėkite, su kokiomis nuostatomis gyvenate ir kurios iš jų neleidžia jums pačiai prisileisti žmonių ar sukurti su jais artimo ryšio. Gali būti, kad to, ko tikitės iš artimo bendravimo, yra nerealu arba norite visko greičiau nei įmanoma. Draugystė, kaip ir kiekvienas santykis, nėra savaiminis dalykas. Ji yra kuriama, o neretai tam prireikia nemažai laiko.

Norėdami užmegzti ryšį, pirmiausia turime būti atviri. Minėjote, jog jums nėra sunku inicijuoti pokalbį. Tai nuostabu. Tačiau artėdama prie žmogaus, turėtumėte daugiau galvoti apie jį, o ne apie save. Žmonės yra pakankamai atsargūs ir neskuba atsiverti. Kad sukurtumėte erdvę atvirumui, svarbiausia išlaukti, neskubėti, nesmerkti iš karto ir būti daugiau jautriai kito, o ne savo būsenai.

Eidama prie asmens su įsitikinimu, jog jis vėl atsuks jums nugarą, nieko kito ir negalite tikėtis, kaip tik savo lūkesčių išsipildymo. Baimė būti atstumtai, nerimas, kad būsite žemesnėje pozicijoje, jūsų veiksmus pakreipia tokia linkme, jog žmonės labiau ginasi nuo jūsų, nei nori atsiverti ir tapti draugais.

Mintys yra labai galingas veiksnys, susijęs su individo elgesiu. Kuo daugiau jūsų mintyse negatyvumo kitų žmonių atžvilgiu, netikėjimo jais, kuo didesnė įtampa, kad jums vėl nepavyks rasti veikėjų svajonei, tuo mažesnė tikimybė, kad aplinkui esantys jausis gerai ir saugiai šalia jūsų.

Žmonėms patinka, kai jais domisi, tik nuoširdžiai. Jiems patinka, kai gerbiamas jų atstumas. Neretai jie yra nedrąsūs ir linkę gintis šaltumu, tačiau ne visada tai reiškia, jog jie nenori bendrauti su jumis. Eidami į žmones, pirmiausia turime žiūrėti į jų, o ne į savo akis. Kita vertus, kartais reikia nemažai laiko, kad išlauktume, kol kiti pakels akis į mus.

Apibendrinimas: norėdama užmegzti artimus ryšius su žmonėmis, pirmiausia turėtumėte jais tikėti, norėti juos pažinti, domėtis jais ir rodyti savo susidomėjimą. Svarbu pradėti nuo savo minčių, kurios jums rodo ne tą kelią į žmonių širdis. O pabaigai, Antuanas de Sant Egziuperi „Mažajame Prince” labai gražiai aprašė, kaip užsimezgė lapės ir berniuko draugystė. Tam reikia ir laiko, ir kantrybės. Draugus reikia prisijaukinti pamažu.

Sėkmės. Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (20)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Šiaurės Korėjos piliečiai dirba Rusijoje – juos lygina su vergais (12)

Šalia dumblėto kelio viename iš Sankt Peterburgo rajonų iškilo visas palaikių gyvenamųjų...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (80)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai (19)

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (347)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Penktąjį Dakaro ralį įveikęs Vanagas: paskutiniame greičio ruože viskas galėjo baigtis liūdnai (11)

Pakilimus ir nuosmukius 40-ajame Dakaro ralyje išgyvenęs Benedikto Vanago ir Sebastiano...

Prieš mačą su „Lietuvos rytu“ rimtų nuostolių patyręs Butautas: apie tai sužinojau paskutinę dieną (1)

Ketvirtadienį su Adu Juškevičiumi atsisveikinęs „Lietkabelio“ strategas Ramūnas Butautas...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (89)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (120)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...

Tarp paauglių plinta nauja grėsminga mada: kvailumu lenkia viską, kas buvo iki šiol (338)

Užsienyje ėmė plisti naujas iššūkis , kvailumu greičiausiai lenkiantis daugumą prieš tai...