Santuokoje gyvenau 13 metų. Kaip ir visose buvo visko, bet vidumi jaučiau ir visada tikėjau, kad mano santuoka iki gyvenimo galo. Tikėjau savo vyru, meile, šeima, tikėjau savimi. Būdavo, vyras priekaištauja dėl buitinių dalykų, kažkokių mano ištartų replikų, kurių aš niekad nesureikšmindavau ir nepastebėdavau. Man visada atrodė, kad viskas gerai. Problemos prasidėjo tada, kai po 10 metų santuokos sužinojau, jog pirmais mūsų vedybų metais jis viliojo mano geriausią draugę.
Skyrybos
© Shutterstock nuotr.

Anot jos, iki sekso nebuvo prieita tik dėl to, nes ji neleido... man tai buvo smūgis. Tada, kai atrodė, kad viskas puiku, kai jausmai pačiame įkarštyje, buvo kažkas, ko aš net nenujaučiau. Pradėjau mąstyti, kad jei tai darėsi mano panosėje, kas tuomet vyko toliau?

Aišku, vyrui iškart viską išsakiau, jis nepaneigė, nesiteisino, atsiprašė. Gal viskas būtų ne taip skausminga ir painu, jei jis būtų buvęs šalia. Deja, kaip dauguma lietuvaičių, uždarbiavo užsienyje, o aš ir nenorėjau, kad grįžtų. Tas nusivylimas taip giliai nusėdo manyje, kad aš nusprendžiau skirtis ir pradėjau ieškoti žmogaus... tiesiog žmogaus, kuris man padėtų užsimiršti.

Laikui bėgant toks žmogus atsirado, bet kai teko atsistoti kryžkelėje tarp santuokos arba skyrybų, aš pradėjau dvejoti. Vyras man prisiekinėjo amžiną meilę, buvo dėmesingas, rūpestingas (tiesą pasakius, visada toks buvo), o prie kito žmogaus taikytis būtų reikėję labiau man pačiai. Delsiau, kol galų gale santykiai su draugu dėl neapsisprendimo nutrūko. O gal ir nebuvo lemta jiems tęstis.

Susitaikiau su vyru, įtikėjau, įsitikinau, kad šeima yra svarbiausia, kad tai, kas sukurta, neverta griauti, o ir gera buvo kartu. Jis elgėsi kaip ir anksčiau, išvykęs rašė, skambino, siuntė meilės prisipažinimus ir t.t. Kol vieną dieną pajutau, kad kažkas pasikeitė. Tebuvo praėjęs gal mėnuo nuo jo išvykimo. Telefoninio pokalbio metu įvyko konfliktas, po kurio nebesulaukiau nei skambučių, nei sms. Kai paklausiau, kas vyksta pasakė, kad nori skirtis. Kai paklausiau ar jis įsimylėjo, ragelyje buvo tyla.

Žinoma, kai pasimatėm po keleto mėnesių, jis melavo, jog moterį sutiko daug vėliau po mūsų pokalbio, bet buvo smulkmenų, kurios sakė visai ką kita. Nesigilinau, nesiaiškinau, nes tai jau niekur nevedė. Jis turi draugę, su ja laimingas, nors skirtis neskubėjo. Iniciatyvos ėmiausi aš. Gal ir jis tuomet papuolė į tą dvejonių ratą?

Nežinau... Išsiskyrėm greitai, taikos sutartis. Rodos, viską suprantu, galiu atleisti, bet širdgėla vis graužia, naktimis vis sapnuoju jį, aiškinuosi. Gal todėl, kad gyvai taip ir nepasiaiškinom? Nerandu ramybės ir vis klausiu savęs, tai kur dingo meilė? Ar jos ir nebuvo, tik noras išlaikyti kitą žmogų, kol kito nėra?

Po skyrybų gal kaltės jausmo skatinamas su manim ir mūsų vaiku elgėsi rūpestingai, paskui viskas blėso ir tebeblėsta. Kas dėl manęs, tai natūralu, bet liūdna dėl vaiko. Negi tiesa, kad vyras myli vaikus tol, kol myli jų mamą? Pastebėjau, kad jis mus jungia į vieną, retai kalba kaip apie vieną asmenį... jūs... ir pyksta ant abiejų.

Ir vėl savęs klausiu, kur dingsta meilė vaikui? Kodėl jausmai dingsta ir apsiverčia iš gera linkinčių į keršto atakas, į neapykantą? Nežinau kitos pagalbos sau, todėl vėl ieškau žmogaus, įsimylėti, atsiverti nepavyksta. Juk meilė vis tiek dingsta...

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Kaip suprantu, pagrindinis jūsų klausimas, kur dingsta meilė, kad nesugebėjote išlikti santuokoje vienas kitam ištikimi? Kodėl nepavyksta sukurti neyrančio santykio su kitais vyrais? Vienok tema gana konkreti, kita vertus, atsakymas būtų kur kas aiškesnis, jei apie tai galėtume kalbėtis . Ką tai duotų? Kad ką nors paskelbtume dingusiu ir pradėtume jo ieškoti, pirmiausia derėtų išsiaiškinti, kaip tai atrodo, kas yra ta meilė, kurios pasigedote ir kuria nebetikite.

Vargiai ar rastume du vienodus pajautimus, įsivaizdavimus, kas yra ši, moterį ir vyrą jungianti jėga. Visi maždaug nutuokiam, bet kaip tai įvardinti? Taigi pokalbis mums padėtų išsiaiškinti, ko iš tikro pristigo jums, jūsų sutuoktiniui, kad negalėjote likti kartu.

Pokalbis greičiausiai būtų suteikęs kitokią kryptį ir jūsų santykiams. Iš to ką parašėte, panašu, kad tik reagavote į jausmo buvimą arba jo nebuvimą, patys mažai jį kurdami. Pasilikimas su neatsakytais klausimais, neįvardintais jausmais ir pasimetimais yra tiesiausias kelias ryšio praradimo, nutolimo link.

Žmonėse dažnai naudojamas posakis, jog santykius reikia kurstyti kaip ugnį, kuri be priežiūros anksčiau ar vėliau užgestų. Ir šis procesas tikrai neapsiriboja romantiškais pasisėdėjimais, intymaus gyvenimo įvairove. Tai, kas labiausiai jungia du žmones, yra gebėjimas kalbėtis apie vienas kitą. Tikras dalinimasis vienas kito potyriais, lūkesčiais, sunkumais. Bendrystės palaikymas ir auginimas vyksta tuomet, kai rūpinamės kitu ir klausiame savęs, ką dar galime padaryti, kad būtų daugiau meilės.

Matyt, tai ir galėtų būti viena iš atsakymo pusių: meilė kaip jausmas ir meilė kaip pasirinkimas yra skirtingi dalykai. Pirmuoju atveju du žmonės gyvena stipria emocija, kuri kyla iš galimybės pasijusti su kitu žmogumi vienu, nedalumu, neperskiriamu, tokiu pačiu. Dažnai tai susiję su kūno lygmenyje vykstančiais potyriais, leidžiančiais išgyventi stiprų malonumą būnant dviese. Ir jei tokia jausminė meilė yra santykių pagrindas, du žmonės tampa nuo jos priklausomi. Jie yra tik tie, kurie reaguoja į emociją, tačiau nėra patys jos kūrėjai. O emocijoms būdinga tai, kad jos dingsta. Kaip netikėtai atėjo, taip netikėtai išėjo.

Jūsų santuoka patyrė nemažai išbandymų: praeities nusivylimai, didelis atstumas, jūsų išėjimas iš santykio, po to sutuoktinio pasitraukimas. Visi šie išgyvenimai reikalauja būti apkalbėti ir suprasti, kas įvyko su jūsų ryšiu, kad atsirado galimybė tokiam nutolimui?

Tačiau toks pokalbis galimas ir dažniausiai įvyksta, kai turima supratimo, o ne kaltų atradimo intenciją. Dar sudėtingiau tampa žmonėms, kai bandoma gyventi tarsi nieko nebūtų įvykę. Sudėtingos situacijos panaikina jausmus, gebėjimą matyti, ką kitas dovanoja. Dėl to vidinis pasirinkimas būti su tuo žmogumi dažniausiai kreipia į pokalbį, vietą, kuri padėtų suprasti, kas vyksta ir ką su visu tuo vertėtų daryti.

Taigi gebėjimas nuo emocijomis paremto santykio pereiti prie sąmoningo pasirinkimo kiekvieną dieną, veda prie pokalbio. Išdrįsimo kalbėtis vienas apie kitą, girdėti, klausytis, klausti, domėtis. Kalbėtis tada, kai norisi dalintis džiaugsmais. Kalbėtis ir ieškoti atsakymų, kai jaučiatės vienas kitam svetimi, išduoti ir išduodantys, sužeisti ir žeidžiantys, apgauti ir meluojantys, sergantys ir matantys šalia ligonį.

Tuo grindžiamas bet koks santykis. Kai gyvenimą kuriame savo mintyse, nekreipiame dėmesio į vienas kito nepasitenkinimą, renkamės gyventi tyloje arba kalbant apie kitus, tik ne apie save, ryšys dingsta. Pokalbis yra tarsi gija tarp dviejų žmonių, leidžianti dalyvauti ne tik išoriniame, bet ir vidiniame kito gyvenime, iš kurio sunkiau išeiti.

Vaida

***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Laukti liko nedaug: karštis grįžta (16)

Savaitgalį į Lietuvą atkeliavę lietūs užgožė saulės spindulius ir atvėsino orą, tačiau...

Jakeliūnas įspėja dėl tiksinčios bombos mokesčių reformoje (40)

Vyriausybės pasiūlymas neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą plėsti iki 2,5 vidutinių darbo...

Paulius Motiejūnas – apie Jasikevičių ir „Žalgirio“ planus: gerai, kai kampų nereikia gludinti iš naujo (26)

„Hipotetiškai galvokime, kad Šarūnas Jasikevičius lieka ir mes dirbsime toliau“, –...

Dėl šių susirgimų vos telpa į ligonines: pats metas į kebabus ir šašlykus pažiūrėti kitomis akimis (63)

Vasaros metu poliklinikose – apsinuodijusių žmonių antplūdis. Dėl netinkamo temperatūrinio...

Gyvai / Kova dėl pirmos vietos grupėje: Rusija – Urugvajus 0:2 (248)

Pasaulio futbolo čempionate – lemiamų kovų metas: pirmadienį startavo grupių etapo trečiasis...

Palangoje sužaloto mažamečio motina: ten siautėja nevaldomi keliaviečių dviračių vairuotojai (16)

Šiandien (birželio 25 d. – DELFI) Palangoje, Vytauto g. 97, apie 14:05 val., viešojoje aikštėje...

„Messenger“ naujovėmis bando vartotojų kantrybę

Erzina feisbuko naujienų sraute ar „Instagram“ netikėtai pradedamos rodyti video reklamos?...

Adolfą Ramanauską-Vanagą palaidos šalia Brazausko (442)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sudarė valstybinę laidojimo komisiją Lietuvos Laisvės...

Lietuvoje paslaugų kainos kilo triskart greičiau nei ES ir neketina sustoti (95)

Paslaugų kainos Lietuvoje šių metų sausio–gegužės mėnesiais augo triskart greičiau nei ES,...

Stojo ginti Gražulio: nesu gerbėjas, bet šiuo atveju jis teisus (457)

Štai ir turime dar vieną skandalą – tai Seimo nario Petro Gražulio ir palangiškės Birutės...