Aš manau, kad patys seksualiniai santykiai be įsipareigojimų nėra tikrai blogai ir man tai nėra smerktinas dalykas ir nėra ten jokių problemų dėl to, kad esu nepatenkinta savo išvaizda. Paprasčiausiai kartais tikrai atrodo, kad būtų miela ir šaunu, bet įsijungia apsauginis mechanizmas, galbūt toks, kuris bando mane apsaugoti nuo sąžinės graužimo kitą dieną.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Kad jau klausiate apie tai, kaip sau leisti patirti atsitiktinius lytinius santykius, tai pabandykime pradėti nuo to, kas tai yra. Seksualinis ryšys yra nežodinis ženklas vyro moteriai ir moters vyrui. Ką jis reiškia, puikiai aprašo Tarptautinio šeimos ir santuokos instituto (Austrija) psichologijos profesorius ir knygų autorius Gintautas Vaitoška.
“Per lytinį aktą kūnas išsako du dalykus: aš atsiduodu tau visiškai, iki gyvenimo pabaigos ir noriu su tavimi pradėti kūdikį”. Kaip kūnas pasąmonėje susidoroja su priešingai vedančiu protu, plačiau galite paskaityti šio autoriaus knygoje “Kas iš vaikų pagrobė gandrą”. Tačiau atsitiktinių lytinių santykių nėra. Visi jie skirti įsipareigojimui, ir jei toks neegzistuoja proto lygmenyje, atsiranda skilimas tarp kūno ir minčių, o čia jau neatsiejamas palydovas yra kančia.
Panašu, kad jūsų galvoje gyvena konkrečios nuostatos, kurios bando jums įrodyti, kad dovanoti savo kūną menkai pažįstamam, artimais ryšiais nesusijusiam žmogui nieko tokio. Tik nežinia iš kur atsiradęs stiprus kūno žinojimas, kad jam teks įsipareigoti to paties nežadančiam žmogui, sulaiko jus nuo šio žingsnio. Dėl to kaip ten bebūtų, jūsų atveju aš kelčiau kitus du klausimus.
Pirmasis būtų apie tai, kas jus verčia manyti, kad esate verta tik atsitiktinių lytinių santykių? Ką jums duotų savęs dovanojimas žmogui, kuriam jūsų kaip asmens reikia vos keliom valandom? Kas verčia manyti, kad taip save atiduodama jūs pajusite pasitenkinimą, džiaugsmą, laisvę elgtis kaip tik norite? Toks jūsų minčių ir kūno troškimų susipriešinimas yra tarsi ženklas jums klausti ir atrasti, ką jie slepia ir kas jus verčia elgtis kitaip, nei nori jūsų kūnas, tai yra jūsų vidus?
Kitas klausimas būtų apie tai, kas trukdo protu priimti, jog tas apsauginis mechanizmas linki jums gero? Gali būti, jog apie kūno poreikių sulaikymą jums daug kalbėjo tėvai. Galima daryti prielaidą, kad tuo mechanizmu tapo jų balsas, kuris sukelia dviprasmišką reakciją: vienok norisi likti paklusnia dukra, kita vertus, greičiausiai turite nemažą troškimą išsilaisvinti iš kitų žmonių normų. Visgi pasielgusi priešingai nei jums sakė tėvai ar kiti jums reikšmingi žmonės, neištrūksite iš jų taisyklių ir nuostatų. Tiesiog pasirinksite kitą jų kraštutinumą.
Kodėl taip atsitinka? Norėdama elgtis kitaip, nei jus mokė gimdytojai, jūs elgiatės priešingai, tačiau nebūtinai tai yra jūsų kelias. Jei tėvai visą gyvenimą liepė jums valgyti daržoves, kurios jums nepatiko, tai nereiškia, jog išsilaisvinimas iš jų valios būtų atsisakyti jų. Pirmiausia svarbu paieškoti kitokių jų pagaminimo būdų ar kitokių daržovių, kad nuspręstumėte, jog daržovės jums nepriimtinos.
Taigi gali būti, jog jūsų tėvų perduotas požiūris į lytinius santykius jums kelia pasipriešinimą, tačiau imdama juos naudoti be atsakomybės ir įsipareigojimo, greičiausiai liksite ne tik toliau priklausoma nuo tėvų valios, bet ir atsisakysite gyvasties, tikėjimo savimi.
Prieš patenkinant kūniško artumo poreikį be įsipareigojimo, derėtų leistis į kelionę, padedančią pamatyti, iš kur šis noras atsirado, ką jis reiškia ir ko jūs trokštate iš tikrųjų. Drąsos priimti psichologo ar psichoterapeuto palydėjimą ieškojimuose.
Vaida
***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
