aA
Rašau, nes reikia patarimo, kaip gyventi toliau... Gal truputėlį apie save. Aš esu Marijus, man 26. Kaip draugai sako - Žmogus iš didžiosios raidės. Gal taip ir yra, man pačiam save vertinti kažkaip sunku... Kaip J. Degutytė sakė: "Mano charakterį suformavo pragerti motinos naktų košmarai ir baltas obelų sodas".
Pora, rankos
© Corbis/Scanpix
Nėra labai daug šviesių dalykų, kuriuos galėčiau prisiminti iš varganos ir klaikios vaikystės. Jei galėčiau sutapatinti save su animaciniais personažais, tai tikriausiai būčiau mišinys iš Pelenės ir bjauriojo ančiuko (žinoma, galiausiai jie tampa laimingi, kuo tikiu ir aš!). Negailiu savęs, nepykstu ant savo mamos... jau nebe. Visa tai, ką išgyvenau, vertinu kaip neįkainuojamą patirtį gyvenime! Patirtį, kurios dauguma niekada neturės. Bet, kad ir kaip bebūtų, tai paliko žymius pėdsakus manyje. Matyt, ne man viena, dabar norisi kompensuoti tai, ko neturėjau vaikystėje. Turėti tai, ką turėjo kiti ir būti laimingam.

Nesugebėsiu aprašyti visos savo istorijos, ne tai, kad nenorėčiau, tiesiog ji tokia paini, kad ir kaip stengčiausi - nesugebu sugaudyti galų...

Aš - gėjus, bet žmonės gi mes esame tokie patys, kaip ir visi likę. Mano istorija prasidėjo jau daugiau nei prieš metus. Susipažinau su juo! Kai mes susitikome pirmąsyk, taip ir nebeišsiskyrėme. Aš tarsi įsimylėjau, jei ne iš pirmo žvilgsnio, tai tikriausiai per pirmąją pasimatymo valandą. Sutikau žmogų, kurio taip ieškojau, kurio taip man trūko ir kuris mane darė tokiu stipriu.

Jis, metais už mane jaunesnis... Dar visai neseniai su sudaužyta širdimi atvyko čia, į Londoną. Jo vaikinas jam pasakė, kad daugiau jo nebemylįs ir jie išsiskyrė. Na štai, susitikome mes, vienas kitam simpatizavome, vienas kitu žavėjomės ir negalėjome atsidžiaugti... Tačiau vos po savaitės po mūsų pažinties, jo eks pradėjo jo atsiprašinėti, kad padaręs klaidą ir kad nori vėl būti kartu... Viskas susimaišo... Mano mylimas žmogus pasimeta. Myli aną, bet žino, kad su manimi jis gali būti pačiu laimingiausiu žmogumi pasaulyje...

Tąsymasis tęsėsi visus metus... Mes gyvenome kartu. Vis stengiausi save valdyti, bandžiau jį paleisti. O jam norėjosi dar kartą pabandyti atnaujinti santykius su buvusiu. Nebuvo lengva, nes žinau, esu tikras, kad jo širdyje buvo du mylimi asmenys... Jis bandė ir dabar bando... Bet santykiai tarp jų nesiklijuoja, be to, jie niekada ir nebuvo labai tvirti.

Aš žinau, tą momentą, kai jis man pasakė, kad nori vėl pabandyti su buvusiu, nes nori būti tikras, kad padarė viską, ką galėjo, kad jiedu galėtų būti kartu, aš turėjau jį palikti. Turėjau jį paleisti ir pamiršti. Bet aš to nepadariau, aš kovojau, kovojau, nes norėjau būti laimingas.

Viskas buvo tiesiog kaip pasakoje, mes buvome tarsi geriausi draugai, meilužiai ir tėvai vienas kitam. Niekada nesipykome dėl nieko, viskas tiesiog akimirksniu išsispręsdavo. Mes davėme vienas kitam tai, ko mums labiausiai reikėjo. Aš galiausiai pasijutau turįs šeimą, koks tai buvo malonus jausmas, kai žinai, kad esi kažkam reikalingas, kokia buvo palaima kažkuo rūpintis ir būti įvertintam, būti laukiamam ir mylimam...

Negaliu pykti ant jo, kad jis manęs nepasirinko. Žinau, kad jis mane myli. Žinau, kad jis yra pasimetęs savyje ir, kad kiek jis besistengtų, jie anksčiau ar vėliau išsiskirs. Tai ne vien aš kalbu, taip sako mano draugai, jo draugai, netgi geriausia jo vaikino mergina sakė jam, kad jį paliktų... Aš jį suprantu, jis stengiasi išsaugoti santykius su juo, lygiai taip pat pamišusiai kaip aš stengiuosi, kad mudu būtume kartu...

Bet... aš pavargau... pavargau, nes man skauda. Nebenoriu savęs kankinti ir skaudinti. Aš turiu jį pamiršti, aš turiu pradėti gyventi iš naujo - be jo. Visi man sako, kad geriausiai būtų jei jį pamirščiau, bet... Kaip aš galiu pamiršti tai, kas buvo taip nuostabu, nepakartojama ir gera! Kaip aš galiu nepalaikyti jokios vilties, kad busime kartu, jei jis mane myli. Kaip?

Jis man buvo, yra viskas... Širdis plyšta iš skausmo, ašaros rieda kasdien, pakanka bent menkiausios užuominos kas jį man primintų ir aš jau verkiu... Žinau, kad nebegaliu taip ir nebenoriu, bet niekaip negaliu sau padėti, ta viltis, kuri rusena mano širdyje... aš jos niekaip negaliu užgesinti. Prašau, padėkite man, patarkite kaip man jį išbraukti iš savo gyvenimo, kaip nustoti jį mylėti.

Prašau padėkite man, patarkite kaip turėčiau elgis.

Nuoširdžiai dėkoju
Pagarbiai, Marijus

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Skaitant klausimą, mintyse iškilo eilutė iš Antuano De Sent Egziuperi “Mažojo princo”: “Kai leidiesi prijaukinamas, gali tekti ir trupučiuką paverkti...” Netekties ar išsiskyrimo skausmas yra vienas sunkiausiai išgyvenamų jausmų, kurie būdingi žmogui. Deja to sunkiai galėtume išvengti.

Viena iš didžiausių klaidų, kurias dažniausiai darome, išgyvendami skyrybas, tai bandymas „pamiršti”, „išbraukti”, „išmesti” ir panašiai. Mūsų pastangos „ištrinti” informaciją veikia atvirkščiai nei mes tikimės. Neišgyventi, išstumti jausmai stiprėja ir pasilieka kur kas ilgiau, nei mes norėtume bei sukelia kur kas sudėtingesnes pasekmes, nei tie, kuriuos priimame ir leidžiame jiems pabūti.

Panašu, kad žmogus, su kuriuo buvote kartu ir vis dar norėtumėte būti, suteikė jums nemažai džiaugsmo ir malonių potyrių. Net jei ir dabar nesate kartu, negalite nuneigti jo indėlio jūsų asmeniui. Pažvelgimas į tai su dėkingumu ir leidimas sau liūdėti - svarbus šio laikotarpio uždavinys.

Ankstesniuose atsakymuose esu minėjusi išsiskyrimui būdingus etapus: neigimą, pyktį, derybas, liūdesį, susitaikymą. Jie gali pasireikšti ne iš eilės, ne visi ar keli vienu metu. Svarbu atpažinti, kas su jumis vyksta. Pamatymas, kad skausmas keičia savo formas, pamažu pereina į kitokį lygmenį, padeda neprarasti vilties, jog nemalonūs jausmai praeina.

Iš to, jog vis dar nesate tvirtai nusprendęs nutraukti aprašytų santykių ir nešiojatės viltį, panašu, jog esate kelionės apsisprendimo išsiskirti pradžioje. Neretai čia pasitaiko daug neaiškumo, kurį sukuria realybės ir norų, vilčių painiojimasis. Skaitant laišką galima stebėti autoriaus viltį vis dar būti kartu, tuo pačiu vis didėjantį suvokimą, kad tie santykiai nebegyvi.

Asmens sprendimas kaip elgtis: laukti ir tikėtis ar išgyventi skausmą ir kurti tolesnį gyvenimą, padėtų išjudinti esamą situaciją. Svarbu kiek įmanoma objektyviau įvertinti galimybės likti kartu realumą. Tokioje situacijoje kiekvienas ženklas yra suvokiamas kaip pretekstas laukti, bandyti iš naujo ar panašiai.

Apibendrinant norėčiau pasakyti, jog nemalonių, skausmingų jausmų išgyvenimą palengvina jų priėmimas. Kartais turime leisti sau liūdėti, verkti, būti pažeistais. Netramdomi jausmai išsikvepia. Jei pamąstytume apie teigiamus išgyvenimus, tai jie baigiasi kur kas greičiau nei neigiami, nes pirmuosius mes priimame, jais dalinamės.

Iš laiško supratau, kad turite nemažai draugų ir jų palaikymo. Tai svarbi parama situacijoje, kurioje esate. Galimybė iškalbėti jausmus, išreikšti savo skausmą, rasti priėmimą ir palaikymą taip pat yra lengvinantis veiksnys skyrybų procese. Svarbiausia nesiekti, jog jausmai dingtų staiga. Kadangi išgyvenote santykių kūrimo procesą, reikia ištverti ir atsisveikinimą.

Beje, kartais reikia atsisveikinti ir su mylimais žmonėmis, nesiekiant numarinti šio jausmo. Sąmoningai įsivardinus, kad tą žmogų mylite, padarėte tai, kas nuo jūsų priklauso, jog būtumėte kartu, bet turite pasitraukti iš šių santykių, taptų aiškiau, kam turite skirti savo jėgas: meilės neigimui, bandymui susigrąžinti santykius ar tiesiog paleisti brangų žmogų. Sėkmės. Vaida

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po penkias valandas trukusių derybų Putino rezidenciją Lukašenka paliko neturėdamas ką pasakyti žurnalistams (5)

Nors spaudos konferencijai buvo pasirengta, po susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu...

Kariūnės kelią pasirinkusi lietuvė: per amžių amžius moterys yra laikomos silpnąja lytimi ir ačiū Dievui, kad taip yra (248)

Kovinės inžinerijos technikė Lingailė Juknevičiūtė savo tarnybos kelią pradėjo sukarintose...

„Der Spiegel“: jie ryžtingi, žiaurūs ir turi Kremliaus leidimą žudyti (265)

Prieš ketverius metus buvo apnuodytas ir tik per plauką išgyveno bulgaras prekeivis ginklais. „...

Seimas įteisino lauko darželius (3)

Seimas įteisino lauko darželius – šią savaitę priimtos pataisos, kurios leidžia higienos pasą...

Apsišarvuokite kantrybe: laukia niūrūs ir lietingi orai (11)

Sekmadienį vos spėjus pasitraukti vienam ciklonui, iš vakarų Baltijos regioną, o kartu ir...

Valančiūnas atakavo be klaidų, tačiau Gobertui neprilygo (3)

Jonas Valančiūnas „iš žaidimo“ pataikė visus savo metimus, tačiau NBA rungtynėse...

Politikas Arvydas Anušauskas apie netrukus gimdysiančią perpus jaunesnę žmoną: vos sužinojus apie nėštumą daug kas pasikeitė (141)

Politikas Arvydas Anušauskas su žmona Lina jaučiasi pakylėti ir ramiai laukia vasarį planuojamo...

Politologai apie Sinkevičiaus pamainą: valdantieji bijo dar labiau drumsti vandenį koalicijoje (12)

Politologai įvertino valdančiųjų užmojį kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministro...

Po krepšiais dominavęs Sabonis vedė „Pacers“ į dramatišką pergalę (5)

Įspūdingu dėjimu pasižymėjęs Domantas Sabonis surinko galingą dvigubą dublį, o jo vedama...