Draugavom pusę metų, jis mane paliko, palikdamas sakė, kad myli, ir po mėnesio norėjo taikytis, bet mane pamatė su draugu ir pagalvojo, kad jis mano naujas vaikinas, aš jam viską paaiškinau, jis nepatikėjo, išvadino mane visokiais žodžiais... Daug verkiau, sakė, kad ir jis kankinos... Bet aš netikiu, ir net nežinau, ar tuom tikėt, nes tą dieną, kai mane paliko, jis bučiavosi su kita, jis man tai prisipažino.
Norėčiau paklaust, ar todėl, kad sukeltų pavydą ir kad aš dar labai kankinčiaus? Ar jis manęs nemylėjo, ir tą dieną su kita bučiavos, kurios beveik nepažįsta? Aš nesuprantu, gal galit padėt/patart. Ar jis mane išvis bent mylėjo? (kaip jis sakė man) Ir ar verta ką nors daryt, kad vėl kartu būtumėm?
Mes klasiokai. Ir aš matau, kaip jis elgiasi, jis lenda prie kitų, ar jis nori taip man pavydą sukelt, ar jis taip parodo, kad aš jam neberūpiu?
Aš žadu su juo kalbėtis, paklausti, kodėl su kita bučiavos, tą dieną, kai mane paliko ir kodėl taip elgias? Bet ar verta? Reikia patarimo ir pagalbos labai jūsų...
Mes jau 4 mėnesiai atskirai... Patarkit, ar verta ką nors daryt, kad susigrąžinčiau, ar verta pasikalbėt, nes aš lieku su daug neišsakytų klausimų... Jei žinočiau, kaip man elgtis, gal man būtų geriau... Ačiū, kad skiriat savo laiko man :)
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Savo laiške uždavėte krūvą klausimų. Klausimų apie jums rūpimą vaikiną, su kuriuo nesate kartu. Ir ta būsena apipinta neaiškumo, ką jaučiate vienas kitam, ir kas verčia jus būti atskirai: baimė ar visgi pasirinkimas nebūti, nenoras toliau tęsti šį konkretų ryšį?
Jūsų pasidalinime skamba tikėjimas, jog egzistuoja teisingi atsakymai: kaip reikėtų elgtis, koks kelias duotų tuos rezultatus, kurių norisi. Tikėjimas, jog žengus žingsnį A, kitas bus priverstas paeiti ėjimą B. Visgi žmonių santykiuose ne taip viskas paprasta.
Apie buvusio vaikino jausmus jums galėčiau tik spėlioti. Ar jis jus mylėjo? Kodėl jis bučiavo kitą? Kodėl dabar demonstratyviai ieško kito santykio su merginomis jums matant? Visi šie niuansai taip ir liks konkretaus vaikinuko paslaptimi, bent jau man. Tačiau atsižvelgus į tai, jog jūs abu esate paaugliai, visgi derėtų paminėti tam tikrus ypatumus, kurie gal kiek kitaip leis pažvelgti į jūsų buvusį santykį.
Klausiate, ar kitas jus mylėjo? Bijau, jog naudojant žodį meilė, derėtų patikslinti, kas po juo slypi. Jei turite mintyse susižavėjimą, norą būti kartu, drauge patirti tam tikras emocijas, greičiausiai taip ir buvo. Nes vargiai galima numanyti, dėl kokių kitų priežasčių jūs buvote pora. Tačiau jūsų išgyvento santykio pagrindas greičiausiai buvo sukurtas iš jausmų, kurie natūraliai išblėsta.
Taigi ryšį, kurį jums teko išgyventi, vadinčiau įsimylėjimu – emocinį, o ne valingą pasirinkimą būti kartu, kuris tęsiasi tol, kol gyvuoja jausmai.
Meilę labiau suvokiu kaip sąmoningą pasirinkimą būti su žmogumi su visu jo krūviu: gražiomis ir slegiančiomis savybėmis, įpročiais, pomėgiais, patirtimi ir kitais dalykais. Ir vargiai šį jausmą priskirčiau jūsų amžiui. Kodėl? Taip jau yra, kad paauglystėje mes kuriame santykius, tačiau labiau ne dėl kito, o dėl savęs.
Šis laikas yra kupinas klausimų „kas aš esu?“, „ko aš vertas?“. Atsakymai į juos gali būti pasiekti įvairiausiais būdais, vienas jų tikrinant savo gebėjimą kurti ryšį su priešingos lyties žmonėmis. Tačiau, kaip jau minėjau, tas santykis neretai yra paremtas jausmais ir kai jie baigiasi, ieškoma kitų santykių, kurie leistų patirti savo svarbą, vertę, gebėjimą kurti ryšius.
Jūsų pasirinkimas pasikalbėti ir įnešti aiškumo į, panašu, klaidingai padarytas santykių interpretacijas, išties gali duoti ramybės ir tiesos jausmą sau. Tačiau tai neužtikrina, jog kitas grįš pas jus. Nes nebūtinai toks yra jo tikslas. Visgi pasakiusi savo tiesą ir poziciją, jūs paliekate kitam žmogui aiškumą ir galimybę rinktis toliau: tikėti jumis ar ne, vėl būti kartu ar ne. Tarsi jūs paleidžiate žmogų, pasakydama, jog kurį laiką jūs dar galite grįžti į santykį su juo.
Visgi laukiant nederėtų pamiršti, jog šitas vaikinukas, kuris jums yra svarbus, greičiausiai mielas, su kuriuo buvo gera leisti kartu laiką, yra tik vienas iš kelių pajusti savo vertę ir reikalingumą.
Net jei šiuo metu tas santykis atrodytų kaip vienintelis jus laiminga padarantis dalykas, jūsų gyvenimo dabartinis laikas yra skirtas ne tik tam. Gebėjimas neapsiriboti romantiškų santykių išgyvenimais, leidžia pamatyti platesnį pasaulio vaizdą, grožį, spalvas, garsus, turtingumą, įdomumą, keistumą... Tai praturtins jus pačią, o tuo pačiu ir būsimus jūsų santykius su kitais žmonėmis.
Vaida
Rekomenduojama literatūra:
Joshua Harris „Atsisveikinimo bučinys pasimatymui“, 2005 m.
Rašykite: psichologui@delfi.lt
