aA
Su draugu bendraujame maždaug metus. Viskas einasi puikiai, aistra neišblėsusi, abipusė pagarba ir supratimas vyrauja nuo pat draugystės pradžios, aišku, neišvengiame ir pyktelėjimų, tačiau visuomet pasikalbame, stengiamės surasti nesusipratimų priežastis ir jas vertinti.
© Shutterstock nuotr.

Abu jaučiamės visiškai subrendę, protingi žmonės, galbūt dėl to viskas klojasi nuostabiai.

Bėda yra manyje, tiksliau, mano nenuraminamoje sąmonėje. Draugas prieš mane yra turėjęs ilgametę draugę, su kuria neva tiek ilgai draugavo dėl prisirišimo. Pradžioje man tai nekliuvo, tačiau laikui bėgant, randantis naujiems potyriams kartu, ėmiau galvoti, jog nieko negaliu jam naujo, nepatirto pasiūlyti... Juk su ankstesne drauge jis įgavo begalę įvairiausios patirties.

Tokios mintys pradėjo lankyti, kai nieko blogo negalvojant paklausiau, ar jau yra tai daręs. Jo teigiamas atsakymas mane lyg užbūrė ir dabar nuolat galvoju, jog esu tik ta kita moteris, kuri perėmė estafetę.

Tą dieną labai susikrimtau ir pasikalbėjus apie tai jis mane patikino, kad kiekvienas nors ir patirtas veiksmas jam yra lyg naujas, nes vyksta su manimi ir jam tai yra tiek pat gera, kaip ir pirmąjį kartą. Norėčiau juo tikėti, bet tos mintys vis vien neapleidžia... Net kai jo iniciatyva ką nors darome, mane aplanko apatija, nes manau, jog tai prisiminimas kažko nepaprasto, ką jam suteikė kita moteris ir jis to paties gero jausmo siekia su manimi.

Galbūt tokia kvailystė neapleidžia todėl, kad jis man yra pirmas rimtas vyras, su kuriuo jaučiuosi saugiai ir užtikrintai, tiesiog nepaprastai gerai, visi mano potyriai man yra be galo svarbūs, nes patiriami pirmąjį kartą ir net po daugelio metų šie pojūčiai man bus itin svarbūs, svarbesni nei vėliau patiriami.

O stengiantis į viską žiūrėti jo akimis, regiu save kaip širdžiai artimą moterį, su kuria yra tiesiog gera. Gera nuvykti į pasivaikščiojimams mėgstamą parką, gera vėl paskraidyti tuo oro balionu, gera pasimylėti. Jis nebepatirs su manimi to jaudulio, kai kažką darai ir net neįsivaizduoji jausmo, kuris tave tuoj tuoj aplankys.

Nesakau, kad jis manęs nevertina, tikiu, kad nuoširdžiai su manimi būna ir kiekvienas veiksmas yra ne vien rutina ar poreikių tenkinimas. Bet negalėjimas jį nustebinti ar suteikti dar nepatirtų jausmų mane liūdina. Žinoma, turėčiau būt itin laiminga, radusi nuostabų žmogų, bet „neįgalumas“ jo atmintyje palikti savęs dalelę (tik savęs, nepainiojant ankstesnės patirties) slegia...

Nenoriu jam daugiau rodyti, jog vis dar apie tai galvoju, nenoriu, jog jaustųsi kaltas dėl kažko, kas realiai net nėra kaltė, nei jo, nei kieno nors kito. Tai tik kažkoks nenormalus mano savanaudiškumas būti jam ta vienintele ir nepakartojama mūza, kuri visapusiškai praturtintų jo gyvenimą ir laurus prisiimtų savo savimeilei paglostyti. Neva tada jis mane prisimins visą likusį gyvenimą, nesvarbu, kaip jis susiklostytų. O dabar taip galvoju apie jo ankstesnę draugę - ji yra toji nenugalima mūza, kuri paklojo pagrindą viskam, kas jį lydės per gyvenimą.

Suprantu, jog tokioje situacijoje niekas nepasikeis fiziniu požiūriu – iš žmogaus patirties ar atminties neatimsi. Bet kaip gi man „susitaisyti“ savo slogias mintis ir įsikalti į galvą, jog tai nepakeičiama. Ar tas nerimas ir liūdesys kada nors išblės, ar teks "antraeilininkės vaidmenį" priimti ir susitaikyti? Ar galiu kaip nors pakeisti požiūrį į visą tą pavydą jo „praeities vaiduokliams“?

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

KAI PAVYDI JO PRAEIČIAI

Manau, kad yra visai natūralu, kad jūs norite nurungti buvusią jūsų draugo moterį. Nėra tokių moterų ir tokių vyrų, kurie nesvajotų: aš priversiu savo antrą pusę pamiršti buvusią meilę. Ir tai nėra vien savimeilė.

Partneris, su kuriuo mes siejame savo gyvenimą ilgam, turi būti pakankamai stipriai prisirišęs prie mūsų. Tai daugiau nei savimeilė, nes ilgamečiais ryšiais remiasi ne savimeilė, o realūs labai rimti dalykai: šeima, tėvystė, ilgalaikiai santykiai. O stiprus prisirišimas prasideda kaip susižavėjimas. Taigi norėdami patikimo ryšio, mes turime sužavėti kitą žmogų.

Žavėtis iš karto dviem - praeities vaiduokliu ir jumis - žinoma, jūsų draugui neišeitų. Kažkas turi nurungti - juk tokia ir yra žavėjimosi žmonėmis esmė. Rungtis su varžove gali būti netgi įkvepiantis užsiėmimas. Kas ką? Jūs klausinėtumėte draugo, kaip ji rengdavosi, kokius triukus lovoje ji darydavo ir bandytumėte ją perspjauti.

Tačiau kaip jūs žiūrite į tai? Savo vaizduotėje jūs pralaimite šią rungtį. Nors jūsų draugas ir bando jus nuraminti, jūs atkakliai įteigiate sau: „Regiu save kaip širdžiai artimą moterį, su kuria yra tiesiog gera.“ Ir to jums yra per mažai. Jūs turite nurungti ją net draugo prisiminimuose. Kitaip jaučiatės pralaimėjusi. Nerimaujate ir liūdite.

Jūs klausiate, ar kada nors išblės jūsų nerimas ir liūdesys. Manau, kad nerimas galėtų išblėsti, o liūdesys - ne. Ir tai yra labai gerai. Juk nerimas - tai nesuvokto jausmo pavojus, kažkas neaiškaus. O liūdesys - jausmas aiškus ir taurus. Kelias iš nerimo į liūdesį - tai apsiraminimo kelias. Geriau aiškiai liūdėti, bet liūdėti užtikrintai, negu jausti miglotą jaudulį dėl ateities. Geriau aiškiai pykti, negu nerimauti ten, kur reikėtų pykti.

Koks tas miglotas jūsų jaudulys? Jūs aprašote jį šitaip: „Jis nebepatirs su manimi to jaudulio, kai kažką darai ir net neįsivaizduoji jausmo, kuris tave tuoj tuoj aplankys“. Jūs pati rašote, kad didžiausią jaudulį jums suteikia pirmi, nepakartojami įspūdžiai. Iš esmės jūs nerimaujate, kai pagalvojate: „Aš nebuvau jam pirma“. Jūs manote, kad tik pirmoji moteris įstringa vyro atmintyje, kaip pirmasis vyras - moters atmintyje. Tačiau aš negaliu su tuo visiškai sutikti. Pagalvokite štai apie ką.

Yra labai daug dalykų, kuriuos mes darydavome pirmą kartą. Prisiminkite: absoliuti jų dauguma buvo nemalonūs, nes mes buvome nepatyrę:

Šlykšti pirmoji cigaretė;
Atgrasi pirmoji taurelė;
Nerangus pirmas pasibučiavimas;
Skubotas ir trumpas pirmas lytinis aktas;
Pirmas pavažiavimas automobiliu;
Pirmas bandymas sušokti valsą...

Jūs pati galite pratęsti šį sąrašą. Nemanau, kad jis bus kitoks.

Kitas dalykas, kad jūs galite sukurti gražią iliuziją apie nepakartojimus pirmus įspūdžius. Jūsų atmintis gali apgauti jus, kaip neretai mes apgauname save kalbėdami apie „auksinę vaikystę“. Visiškai pamiršdami, kaip vaikystėje gelia sudaužytas kelis; kaip nemalonu tupėti ant puoduko; kaip niežti, kai yra vėjaraupiai; kaip veda iš proto nuobodžios pamokos; kaip atima džiaugsmą kontrolinių baimės ir naktiniai košmarai. Ne, visa tai mes drąsiai nušluojame ir kalbame: „vaikystė buvo nerūpestinga ir nuostabi“.

Aš manau, kad ne pirmieji ir netgi ne antrieji, o tik kokie nors šimtas pirmieji kartai darant bet ką iš tiesų pradeda mums patikti. Aš manau, kad jūs tiesiog nepriimate jūsų draugo žodžių apie tai, kad šiandien jūs jam svarbesnė už vakarykščius vaiduoklius. Ir jūs niekaip negalite pasakyti sau: „geriau maži vėžiai, bet šiandien, negu dideli, bet vakar“. Jūs galite paklausti savęs: kam aš tai darau?

Yra daug psichologinių teorijų, aiškinančių, kam žmonės sumenkina save, lygindami su kitais. Ir nesvarbu, kokios tos teorijos, bet svarbu, kad menkindami save mes atmetame dėkingumą. Už tai, kad mums apskritai suteiktas artimas ryšys su žmogumi. Už tai, kad mes apskritai esame šiame pasaulyje ir esame gyvi.

Ne, mes turime būti tokie, kaip mūsų idealizuoti pavyzdžiai! Ir nuolat ieškoti savyje atotrūkio tarp tikrovės ir idealo. Tai atrodo mums labai tauru, nes sukelia kančią. O kentėdami mes atperkame neva padarytas nuodėmes. Kokias? Pavyzdžiui, tokias: „aš nenusipelnau tokio gero partnerio, tad rasiu dėl ko save nubausti už tai“. Mes neleidžiame sau švęsti gyvenimo ir patys paverčiame jį kankinančiu atidirbimu.

Dėkingumo psichologija yra kitokia: „man atsiųstas šis žmogus, ir tai nei mano, nei jo nuopelnas. Aš turiu nuolankiai priimti jį kaip dovaną“. Tai vadinasi „santykių įšventinimas“. Tikite jūs kokiu nors dievu, ar ne, bet turite pripažinti, kad viso to, kas vyksta su jumis šiandien, galėjo ir nevykti. Bet vyksta kaip dovana, kaip nežmogiškos meilės jums išraiška.

Jei jūs manote, kad šiai dovanai netinkate, kad ji per gera jums, tuomet jūs tiesiog nepriimate didelės, už žmogaus proto ribų išeinančios meilės. O jei priimate nesvarstydama, jei imate švęsti savo santykius - tai ją įšventinate.

Štai ir viskas.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Anglijoje gyvenantys lietuviai – apie „Brexit“: vieni jau ramūs, o kitus varys iš visur (154)

Nežinomybė – taip būseną po vakarykščio balsavimo dėl „Brexit“ apibūdino 31-erių...

Baigtas Registrų centro auditas: veikė šešėlinė schema, skaičiuojama milijoninė žala (169)

Kilus įtarimui, kad Registrų centre yra sudarytos išskirtinės sąlygos kai kurioms įmonėms...

Blogiausias scenarijus dėl „Brexit“: rizika – kaip niekad didelė (5)

Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės trečiadienį laukia balsavimas dėl nepasitikėjimo,...

Iki komos kūdikį supurtęs tėvas paleidžiamas iš areštinės (41)

Vilniuje iki komos būklės kūdikį supurtęs tėvas suimtas nebus. Taip trečiadienį nusprendė...

Lavrovas: JAV pareiškė Rusijai ultimatumą (25)

JAV pozicija per Ženevoje įvykusias derybas dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF)...

Mirė vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų – Medicinos banko savininkas Saulius Karosas (196)

Pralaimėjęs kovą su vėžiu mirė vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Saulius Karosas .

Skaičiuoklė: palyginkite mokėjimo paslaugų įkainius (11)

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę , kuri vartotojams leidžia palyginti bankų,...

Maistas, kuris tik sudaro sveiko maisto įspūdį (8)

Puiku, kai maitinimasis sveikai tampa ne tik mada, bet ir gyvenimo būdu. Tačiau dažnai žmonės...

Linas Kojala. „Brexit“ kodas – britų genuose (44)

„Kiekvienas žingsnis, kuris padaro Europą labiau klestinčią ir taikesnę, atitinka Britanijos...

Nufilmavo Dakaro smėlynuose apvirtusio Vanago automobilio gelbėjimo misiją (61)

Aštuntasis etapas Benediktui Vanagui, „ General Financing team Pitlane “ lyderiui, nebuvo pats...