aA
Esu siaubingai pasimetusi, išvarginta nerimo, siaubo, baimės. Man 22 metai, turiu draugą, kuriam 19. Esu labai prisirišusi prie savo vaikino, myliu jį. Mūsų draugystė visą laiką buvo labai audringa, begalės emocijų, karšti konfliktai, abipusiai į(si)žeidinėjimai ir t.t. Esmė ta, kad jis pasimokė iš savo klaidų, o aš labai sunkiai jas įveikiu.
Pora
Pora
© Shutterstock nuotr.

Mano draugas gyvena pasiturinčiai, turi stabiliai mąstančius, protingus tėvus, viską dažnai gauna lengva ranka, nesusivokia buityje, jam netenka dirbti namuose, gali savo laiką leisti tik savo pomėgiams ir vienintelei pareigai - mokslams.

Tuo tarpu mano gyvenimas yra gerokai sudėtingesnis. Tėvai gauna vidutines pajamas. Aš pati darbo ieškau, tačiau kol kas sunkiai sekasi, tad dirbu visokius laikinus darbelius. Namie privalau rūpintis buitimi, o pinigų sunku prašyti, nes kamuoja gėda ir kompleksas, jog pati neužsidirbu.

Mano draugas mokosi prestižiniame universitete (nes turi už ką), jį supa žavingi, turtingi, jo "kastos" žmonės. Aš tuo tarpu savo jėgomis įstojau į nemokamą vietą universitete. Mokslo kokybė gan prasta, grupiokai nykūs žmogėnai, o darbo perspektyvų nėra (prieš stojant neturėjau pakankamai žinių ir mano pasirinkimas atrodė visai neblogas).

Santykiai su mano tėvais yra sunkūs, dėl to lankau psichoterapiją. Apskritai, turiu daug bendravimo sutrikimų... Vienas iš jų yra pavydas, itin menka savivertė. Turint draugą, kuriam gyvenimas yra tarsi rojus, pavydas mane graužia pastoviai. Su tuo labai kovoju, bet sunkiai pavyksta.

Galvoje sukasi: mano šeimos problemos (manipuliacijos su manimi), mano pačios emocijų nevaldymas, nepasitikėjimas, nerimas (vis atrodo, kad neatlaikysiu įtampos ir numirsiu), astrologės komentarai... Rodos, visiškai nelemta būti su žmogumi, kurį Myliu. Padėkite atsinarplioti, nes kol kas viskas atrodo taip katastrofiška.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

KAI NELEMTA BŪTI SU MYLIMUOJU

Manau, kad jūsų laiške skamba amžina tema: nelygūs santykiai. O jei tai būtų santuoka, tai vadintųsi „mezaljansas“. Tam, kad žmonės galėtų nevaržomai mylėti, jiems reikalinga lygybė. Tai reiškia, jog į santykius jie turėtų įnešti proporcingus indėlius. Arba lygybės gali nebūti pagal finansinius dalykus, bet tuomet žmonės neturėtų jų sureikšminti, o sureikšmintų kitką: būdo bruožus, iniciatyvą, jausmus.

Tarkime, pasakoje vargšę Pelenę susiranda kilmingas Princas, koks nors istorinis Anglijos karalius tuokiasi su prasčioke ar šiuolaikinis Europos monarchijos princas veda paprastą manekenę - jūs apie tokias istorijas išgirstate iš spaudos. Čia pažeidžiama lygybė pagal kilmę. Kodėl visgi tokie atvejai atsitinka?

Todėl, kad šiuo atveju žmonės vertina ne padėtį, o kitokias savybes, kurios pinigais nepamatuojamos. Šiais atvejais nei karaliai, nei princai nepamiršta, kad yra karaliai ir princai. O pelenės nepamiršta, kad buvo pelenėmis. Tačiau to nepamiršdami jie sureikšmina visai kitus bruožus: išvaizdą, protą, gerumą, drąsą, darbštumą. „Taip, aš žinau, kad pagal titulus esu Jūsų neverta, Jūsų didenybe, tačiau patikėkite: aš moku mylėti“. „Man nesvarbūs mano titulai, brangioji, man svarbu nuolat girdėti mielą jūsų balsą ir valgyti jūsų išvirtą sriubą“.

Toks požiūris prieštarauja „statusinei“ ideologijai, nes siejasi su individualiomis pažiūromis, kurias galima pavadinti „demokratiškomis“: žmonės visi lygūs savo teisėmis iš prigimties, ir svarbiausia - ką jie padaro su savo prigimtiniais gabumais“.

Ir tais atvejais, kai aristokratas veda prasčiokę, „demokratu“ pagal natūrą jis jau buvo gimęs, tiesiog jam buvo lemta gimti ir išaugti „aristokratu“ pagal padėtį ir pagal natūrą. Ir jis sukyla prieš savo luomą. O luomas bando jį „atvesti į protą“, „nusodinti“.

Ten, kur žmogus vertina padėtį, statusą, sureikšminama būtent statusinė nelygybė. Tokio žmogaus sieloje nuo mažumos viešpatauja „aristokratinis“ požiūris, pagal kurį kiekvienas žmogus turi užimti savo vietą: žinomi muzikantai, politikai - elitas, viršūnė, grietinėlė; per vidurį - advokatai, įmonių vadovai, geri privatūs gydytojai; o štai darželių auklėtojos, staliai, kasininkės, kirpėjos - niekam nežinoma apačia.

Žinoma, visi kiti aukščiau išvardyti bruožai - darbštumas, sugebėjimas mylėti, vaizduotė - taip pat geri, tačiau sumenkinami. „Kokia nauda, vaikeli, iš tavo darbštumo, jei vis tiek jis užsidirba namo statybai, o mes sau to leisti negalime?“ „Kas iš to, kad aš jį myliu, jei jis turi prestižinius draugus ir daro elitinio muzikanto karjerą, o aš studijuoju menkame universitete nemokamai?“ Kaip matote, čia svarbiausia yra ideologija, požiūris, vertybės, o ne tikroji padėtis.

Taigi, jūs nuolat pabrėžiate, kokios plačios yra jūsų draugo finansinės bei karjeros galimybės, ir kokios menkos - jūsų. Jūs savo pavyduliavimu ir įtarinėjimais tarsi stumiate jį pripažinti šią nelygybę. Nes labai sunku iškęsti neaiškumą, o kai jis pasakytų: „viskas - išsiskiriame, nes tu man netinki“- tuomet palengvėtų.

Kodėl gi jūs vis laikotės šalia? Nes kažkas viduje sako: gaila tokį palikti. Visai gali būti, kad tuo tiki ir jūsų rato žmonės: tėvai, giminė, pažįstami.

Jei jūs laikotės šių vertybių, tuomet iš tiesų jūsų santykiai su draugu negali ilgai tęstis: laikui bėgant jūs jį vis labiau pervertinsite, o save - nuvertinsite. Jei tik... neįvyktų stebuklas: jo karjera imtų riedėti žemyn, o jūs, atvirkščiai, iškiltumėte. Tai - žinomų pasakų bei Holivudo platinamų filmų apie pelenes siužetas. Prisiminkite kad ir neseniai ekranuose pasirodžiusį nebylų filmą „Aktorius“.

Dabar imkime kitokį variantą: tikras „aristokratinis“ mąstymas jums nėra būdingas, tačiau tuo tiki jūsų aplinka. Jūs iš prigimties buvote „demokratiška“ mergaitė, todėl širdies gilumoje vertinate žmones pagal tai, kaip jie dirba, kaip myli, kaip bendrauja. Tačiau išaugote aplinkoje su aiškiomis statuso ir pajamų vertybėmis: vieniems lemta, kitiems nelemta.

Šios vertybės iš dalies įsiskverbė į jūsų sielą, deformavo ją, tačiau galutinai jos nepavergė. Tuomet anksčiau ar vėliau jūs imsite niekinti savo aplinkos pažiūras. O jei jūsų draugas yra tokioje pat situacijoje, jeigu jis irgi „demokratas“, jis irgi sukiltų prieš savo luomo pažiūras ir vis vien susitikinėtų su jumis. Tai būtų Romeo ir Džiuljetos istorija.

Ką galima pasakyti apie jūsų vertybes iš jūsų laiško? Pirmas įspūdis - kad jūs mąstote „aristokratiškai“, tik save pastatote į „piramidės apačią“. Bent jau šiam gyvenimo etape. Lieka neatsakytas klausimas, ar jūs taip žiūrite į pasaulį iš prigimties, ar tiesiog perėmėte tėvų pažiūras.

Manau, kad jūs nesunkiai galite atspėti, kadangi pažįstate savo tėvus ir žinote, ką jie mano apie žmones ir visuomenę. Tačiau išeikime iš to, kad jūs - „aristokratiškos“ pasaulėžiūros. Iš pradžių dramatizuoti šią situaciją, o po to imti žiūrėti į ją kaip į išsilaisvinimą – štai koks, mano manymu, galėtų būti jūsų išsipainiojimas, kurio jūs ieškote.

Dramatizuoti to, kas nulemta, tikrai neverta. Jei jums nelemta susituokti su prabangoje gyvenančiu Princu, gal tai tik į gera, kad jūsų jausmai išsikvepia? Gal ir gerai, kad jūs- ne Pelenė, o jos sesuo?

Tikrovėje pelenėms nelabai gerai sekasi prisitaikyti aristokratų namuose. Na, kas iš to, kad jūs su Princu suartėtumėt, už jo ištekėtumėt, ir staiga atrastumėt, kad jo neverta, kad gyvenate už jo pinigus jo tėvų nupirktame name ir dirbate teisininke jo tėvų firmoje?

Kiek jūs iškęstumėt tokią nelygybę? Visai gali būti, kad imtumėt nesąmoningai griauti ir tą santuoką, ir verslą, ir save, ir savo vyrą. Nes nesijaustumėte viso to verta. O taip jūs atvėstate jam, išsiskiriate - ir žiūrėk, po kelių metų suartėjate su paprastu vaikinu, padedančiu, kaip ir jūs, savo tėvo dirbtuvėse. Jūs dėkinga jam, jis - jums, Jūs lygūs.

Tuo atveju, jei praėjus keleriems metams jūs prisimintumėt, jog kažkada draugaudavote su „prabangiu“ vaikinu, atsigręždama savo prisiminimuose į šiuos laikus, jūs pasakytumėt savo vyrui: „Aš taip dėkinga likimui, kad jis tada mane su juo išskyrė! Nes jei likimas būtų neišskyręs, aš būčiau nesuradusi tavęs!”

Jūs pasakytumėt tai iš širdies, ir jūsų vyro akys sužibėtų iš meilės. Ir tą akimirką jūs pajustumėt, kad pasaulyje yra dalykų, tūkstančius kartų vertingesnių už padėtį, pajamas, karjerą ir netgi pasitikėjimą savimi. Nes kas gi gali pasitikėti tokiu permainingu ir neapčiuopiamu dalyku, kaip akimirka?

Sėkmės jums,
Olegas Lapinas

Rašykite: psichologui@delfi.lt

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pasiruoškite, nuo pirmadienio kasdienybė Lietuvoje keičiasi – lokalūs karantinai, nuotolinis ugdymas, susibūrimų ribojimai (133)

Naujų susirgimų koronavirusu skaičiai Lietuvoje muša naujus rekordus. Vyriausybė trečiadienį...

Ekspertai apie augančias paslaugų kainas: jei kainos didėja, turėtume džiaugtis (65)

Kol Europa džiaugiasi krintančiomis kainomis, lietuviai krato kišenes. Per metus vartojimo prekės...

Dar 8 šalies savivaldybėms gali grėsti karantinas: į raudoną zoną pateko ir Vilnius patikslinta (365)

Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo...

Nauja tvarka dėl izoliacijos: SAM paaiškino, kas tiksliai keičiasi (56)

Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą...

Jasikevičiaus sąskaitoje – pirmoji pergalė „El Clasico“ mūšyje: intriga sugrįžo pabaigoje „Barcelona“ pasivijo „Žalgirį“ turnyro lentelėje (11)

Šarūnas Jasikevičius stovėdamas prie „ Barcelonos “ (4/1) vairo pasiekė pirmąją savo...

Teismo salėje širdį gniaužianti byla: nesulaukusi pagalbos ligoto mažamečio mama priėmė kraupų sprendimą (323)

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti neeilinę bylą – pasikėsinimu nužudyti sunkiai...

Šiluma kol kas nesitrauks, bet lietaus klius beveik visai Lietuvai (2)

Šeštadienį iki pietų tankiausi lietaus debesys keliaus per pietinius šalies rajonus. Vėliau...

Mįslingas ir kraupus penkių vyrų likimas arba amerikietiškas Diatlovo perėjos variantas (39)

1978 metais Kalifornijos Čiko mieste pakeliui namo po koledžo krepšinio rungtynių mįslingai...

|Maža didelių žinių kaina