aA
Prieš mėnesį mano gyvenimą sukrėtė asmens, kurį mylėjau, išėjimas pas kitą moterį. Gyvenu UK, jis anglas. Man 26-eri, jam 25-eri. 5-erius metus buvom susižadėję, galvojom apie vestuves, apie vaikutį... Kol pagaliau mūsų svajonė išsipildė ir lapkričio pabaigoje sužinojom, kad laukiamės.
© Corbis/Scanpix
Bent jau tuo momentu man atrodė, kad jis nuoširdžiai džiaugiasi, nors kai dabar pagalvoju, nesu tikra... Be galo mylėjau jį, atrodo, kartu žiūrėjom į bendrą ateitį, padėjom vienas kitam, kūrenom namų židinį. Aišku, visko buvo per tuos 5-erius metukus, jis kelis kartus buvo išėjęs, bet vis grįždavo, o aš priimdavau, nes širdis plyšdavo be jo.

Jo nurodytos priežastys: jam reikia laisvės, jis jaučiasi per daug suvaržytas, norisi laiką leisti su draugais.

Suprantu, kad santykių problemose kalti du asmenys, nes tango vienas nesušoksi, bet man tuo momentu atrodė, kad kai vyriškiai laiką leidžia vieni, o jis po tokių susitikimų grįždavo pakankamai išgėręs ir paryčiais, man visa tai matyti irgi nebuvo lengva ir sukeldavo mano nepasitenkinimą.

Ir štai prieš mėnesį jis pareiškia, kad jis nebegali būti su manim, tiksliau, su mumis (esu 5 mėnesiukus nėščia), kad mums nelemta būti kartu. Emocinis smūgis buvo skaudus ir nepakeliamas. Atrodė, kad gyvenimas išslydo iš po kojų. Bandžiau kalbėtis, kas vėl nutiko, nes man atrodė, jog viskas buvo normalu, laukėmės mažylio, kūrėm planus apie atostogas, rinkom vardus, gyvenimas tekėjo sava vaga.

Tiesa, pastebėjau, kad kelias savaites prieš šią Žinią jis kartais grįždavo namo ne iškart po darbo, šiek tiek išgėręs, lyg ir ne nuotaikoj. Paklausus, kas ne taip, kas nutiko, atsakymas buvo vienas ir tas pats: darbe sunku, stresas... Kartą užklausiau, ar yra kita moteris, jo reakcija buvo neigiama - jokiais būdais, aš jo gyvenimas, jo gyvenimo kertinis akmuo ir t.t.

Vieną naktį į jo telefoną buvo atsiųsta žinutė. Neiškenčiau, patikrinau. Ir iš tikro, tai buvo ji. Dėkojo už gerai praleistą laiką kine, už bučinius ir dėmesį, siūlė kitą susitikimo laiką kažkokioj kavinėj.

Kuomet jam pasakiau, kad perskaičiau žinutę, jis pašėlo. Vis gynėsi, kad nieko nevyksta, kad aš išsigalvoju nebūtus dalykus, kad jam visa tai jau atsibodo. Sekančią dieną, kaip jau minėjau, jis pranešė, kad išsikrausto ir kad viskas baigta.

Tai dar nebuvo pabaiga, prieš išeidamas jis pradėjo siūlyti man nutraukti nėštumą, motyvuodamas, kad vaikas sužlugdys jo gyvenimą, pakenks jo rimtiems santykiams. Kuomet pareiškiau, kad kuo greičiau eitų lauk, jis išrėkė, kad tuomet vaiko nepripažins. Viskas tuo ir baigėsi.

Dabar gyvenu viena, laukdama savo stebukliuko :)) Mano mažuliukas yra mano pasaulis. Mintys vis nepalieka, kad kažkas gali būti toks žiaurus, kad taip lengva atsisakyti visko, kas buvo mūsų sukurta ir kuriama. Ir tikrai pradedu abejoti visais tais 5-iais metais, praleistais kartu.

Turbūt Jums nuskambės labai naiviai ir kvailai, bet nesąmoningai laukiu jo skambučio, žinutės, o po to pati ant savęs pykstu už tokias mintis. Bet ilgesys išliko, nejaučiu pykčio, tik pasišlykštėjimą juo, širdis sako viena, o protas - kita... Dabar įsitikinau, kad žmogų įmanoma užmušti ir žodžiais...

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

APIE IŠĖJIMĄ ANGLIŠKAI

Sakoma, kad anglai išeina neatsisveikinę. Jūsų laiškas rodo, kad kartais taip ir būna: vaiko tėvas susirado kitą moterį ir išėjo deramai neatsisveikinęs. Tai reiškia, neišreiškęs jums nei dėkingumo, nei pagarbos už penkerius kartu praleistus metus. Nepriėmęs ir tėvystės. Jūs nejaučiate pykčio, tačiau jaučiate pasišlykštėjimą. Kas greičiausiai reiškia, jog savo pykčio nepriimate, o laikote jį giliai širdyje. Ką gi, „nesąmoningai laukiant” jo skambučio, be abejo, leisti sau pykti jūs negalite. Kas atsitiktų, jei jis sugalvotų sugrįžti, o jūs pasitiktumėte jį pykčiu? Tuomet jį atstumtumėte, o jūs greičiausiai to nenorite. Viliatės, kad viskas sugrįš. Todėl neleidžiate sau pykti.

Tačiau atleiskite, bet tai reiškia, kad ir jūs su juo neatsisveikinote. Jūs laikote jį savo vaikinu, savo vyru, savo vaiko tėvu. Ir vis neišbraukiate jo iš savo širdies. Smerkti jūsų už tai niekas negali, kadangi per bendrą vaiką ir per penkerius sužadėtuvių metus jūs prisirišote. O prisirišusi sukūrėte daug nematomų bambagyslių. Kurias, skirtingai nei vaikišką bambagyslę, nutraukti tenka ne akušeriams, o mums patiems. Sukelti sau pačiam skausmą nėra lengva. Beje, todėl žmonės dažniausiai ir laukia, kad nutraukimą atliks kita pusė. Taip lengviau. Ir jūs tai darėte kelerius metus.

Peržvelgdama savo kartu praleistus metus, jūs galite pastebėti, kad vyras ir anksčiau siųsdavo jums ženklus, rodančius, jog nori didesnės distancijos, didesnio atstumo nei jūs. Na, nepatikdavo jums jo draugai, išgėrinėjimai ir vėlyvi grįžimai. Bet jūs ir tuomet nepykdavote. Greičiausiai jums būtų buvę sunku supykti, nes tuomet jis nutoltų dar labiau. O jums buvo sunku laikytis toliau nuo jo, kadangi tam reikia turėti savo pomėgių ir interesų, o jūs gyvenote svetimoje šalyje susikoncentravusi į savo svajonę..

Žinoma, yra vilties: su laiku jūs ar bent jūsų vaikas gali tapti anglais. Tuomet santykiai su kita lytimi irgi galėtų klostytis sklandžiau: kai vienas nutolsta, kitas turi už ko užsikabinti. O dabar gavosi taip, kaip gavosi - jis liko ištikimas savo terpei, savo draugams, o jūsų terpe tapo sąjunga: jūs ir jūsų vaikas. Tai - tarsi atskira valstybė. Nes pagal anglišką posakį, „Mano namai - mano tvirtovė“.

Dabar jūs gyvenate mažoje valstybėje, kuri yra valstybėje. Žinoma, jūs esate Anglijoje, tačiau dar netapote Anglijos dalimi. Taip atsitiktų, jei jūs susirastumėte Anglijoje ne tik darbą ir gyvenamąją vietą. Jums reikėtų susirasti dar ir meilę, nes pagal visuotinį pastebėjimą, mūsų namai - tai vieta, kur mus myli. O kadangi šiuo metu jus myli tik vaikas, tai namai jūsų – ten, kur yra jūsų vaikas.

O gal jums ties tuo ir sustoti?

Taip, tačiau tuomet jūsų gyvenimą persekios vienatvės baimė. Vienatvė gali kilti aplinkos atžvilgiu. Ir jums, ir jūsų vaikui tektų remtis vienas kitu. Kurį laiką tai yra natūralu, vėliau vaikui vis labiau norėsis susirasti draugų už namų ribų. Ar jūs jį nuo savęs paleisite? Privalėsite paleisti, tačiau tai nebus jums lengva. Nes tai reikš išardyti jūsų namus. O kad tai būtų lengviau, reiktų, kad jūsų namai neapsiribotų vien vaiku. Jums reikėtų praplėsti vietą, kurią vadinate namais. Ir tam reikia, kad prasiplėstų zona, kurioje jus myli.

Paprasčiau tai padaryti savo šalyje. Jūs nerašote, dėl kokių priežasčių palikote tėvynę, tačiau jūs tokia ne viena, ir greičiausiai priežastis to tradicinė - jūsų svajonės. Galbūt jūs svajojote apie meilę ir šeimą geresniame pasaulyje, nei tėvynė. Nesiginčysiu, kur gyventi geriau - kiekvienam savo. Pagalvokite tik apie tai, kurioje vietoje jums lengviau rasti ne vaiko, o suaugusio žmogaus meilę. O gal tokių mylinčiųjų ir taip yra, ir jūs netgi žinote, kas jie?

Jūsų gyvenime jau buvo išbandymas vienpuse meile. Kartais tokių išbandymų turi būti keli. Tačiau patikėkite, kad už pirmosios meilės tekėti dažniausiai nereikia. Nes tuomet išbandymas būna tik vienas. O jūsų laukia dar ir kiti - tarkime, priimti, kad kažkas jus myli, o jūs – ne. Ir pagaliau - kai mylite abudu. Visų išbandymų svarbi dalis - mokėjimas atsisveikinti . t.y., išsiskirti iš tikrųjų.

Kada tai atsitiks, ir ar atsitiks iš viso, aš nežinau ir jums nežadėsiu.

Tačiau aš jums galiu pažadėti, kad jūsų dar neužmušė žodžiai. Jūs dar gyva. Ir jeigu jūs ir jaučiatės užmušta, tai ne „stebukliukas“ jus atgaivins. O mokėjimas atsisveikinti. Ir mokėjimas priimti meilę.

Sėkmės.
Olegas Lapinas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (219)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (251)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Kitokie pasikalbėjimai. Radistai Jonas su Rolandu ir Mantas Katleris (90)

„Kitokie pasikalbėjimai“ kviečia į Kauno „Gargarą“, kur Mantas Katleris kalbins radistus...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (34)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (49)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Gyvai / Europos taurės mūšis Berlyne: ALBA – „Rytas“ (11)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Rytas“ (1-2) išvykoje dar kartą...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios (5)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (367)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (24)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...

Kodėl įspūdingo dydžio dangoraižiuose paliekami tušti aukštai?

Honkongas – 7,5 milijonus žmonių turintis milžiniškas miestas. Nieko nestebina faktas, kad jame...