Aš jaučiausi neįvertinta ir nesuprasta, taip atsirado nekalbadieniai, vienas nuo kito atitolome. Vieną dieną apimtas įsiūčio pareiškė, kad galiu išsikraustyti. Aš susidėjau savo daiktus ir išvažiavau nieko net neklausus, nes ir pati nebenorėjau kartu gyventi. Aišku, pykčiui praėjus jis norėjo, kad grįžčiau atgal, bet aš grįžti nebenoriu. Nebegalėčiau juo pasitikėti.
Mes labai skirtingi, jis mėgsta vadovauti, o aš negaliu pakęsti, kai man vadovauja. Aš noriu kažkur išeiti, ar į kiną, ar į teatrą, o jis manęs nesupranta ir sako, kad tai bereikalingas pinigų švaistymas. Jis net neleidžia man eiti sportuoti ir vadina tai valkatavimu, pavyduliauja, nors niekada nesidairiau į svetimus vyrus, mylėjau jį ir net nekilo mintis jį iškeisti.
Mūsų labai skirtingi požiūriai ir poreikiai. Jis mane vadina materialiste, visi pykčiai nukrypsta prie pinigų, nors aš pati dirbu ir save išlaikau, jis man nei cento neduoda, bet nuolat prikaišioja. Man ir nereikia, kad jis duotų, bet kai vyras net sunkiai už kavą sumoka, tai man kažkaip neįprasta. Gal dėl to, kad užaugau kitokioje šeimoje, kur vyras buvo šeimos maitintojas, o pas jį atvirkščiai, viskuo rūpinosi mama.
Labai daug konfliktų pas mus buvo, taikėmės, skyrėmės, vėl taikėmės, bet dabar aš jau pavargau. Matau, kad ir jis taip pat jaučiasi. Aišku, laikas daro savo, yra prisirišimas, o ar dar yra jausmai, pati nebesuprantu.
Dabar mes esame abu labai nelaimingi. Jis irgi norėtų nuolaidesnės moters, o aš įsižeidusi, ilgai pykstu ir laikui bėgant atšalau ir nebesu jam švelni, nebemoku nei prisiglausti, nei apkabinti, nors pati noriu tos šilumos. Kai susipykstame, nebesivaldau, šaukiu, verkiu iš tų nervų ir nebežinau kur dingti. Miegame skirtinguose lovos kraštuose lyg bijodami vienas prie kito prisiliesti. Pradėjome retai mylėtis, o ir susijaudinti daug sunkiau, esu nuolat įsitempusi. Abu nebežinome, ar dar gelbėti santykius, ar pasukti skirtingais keliais, gal reikėtų kartu kreiptis į psichologą?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Susidūrusi su pora, kuri iš pirmo žvilgsnio, išgyvena daugybę konfliktų, nesutarimų ir neranda išeities, kuri tenkintų abu partnerius, pirmiausia noriu perduoti žinią, jog įsivaizdavimas, kad šauni porelė yra ta, kuri dėl nieko nekonfliktuoja, yra maloni vienas kito atžvilgiu, paskendusi romantikoje ir panašiai, yra greičiau iliuzija, trukdanti spręsti iškilusius sunkumus, nei tikrovė, ypatingai pasibaigus ryšio sukūrimo euforijai.
Iš pirmo žvilgsnio jūsų aprašyta situacija atrodo ganėtinai slegianti, sudėtinga ir gali būti, kad ne vienas nepriklausomas stebėtojas pasakytų, jog greičiausiai netinkate vienas kitam ir nederėtų kurti santykių, kurie jau dabar suteikia jums daugiau skausmo nei pasitenkinimo. Tačiau net jei išgyvenate pragarą būdami kartu ir atrodo, kad niekada nebus geriau, jog negalite priimti vienas kito keistumų, dabartinė būsena nėra baigtinė, vadinasi, gali būti arba dar blogiau, arba geriau.
Greičiausiai širdyje glūdi troškimas atrasti išėjimą iš visos aprašytos painiavos ir pamatyti mylimą žmogų pozityvesnį, nei regite dabar. Žinoma, niekas negali numatyti jūsų galutinio pasirinkimo, tačiau tiesa ta, kad vis dar turite neišbandytų vienas kito pažinimo ir priėmimo būdų.
Pradėti reikėtų ne nuo gyvenimo kartu, jis vargiai gali kaip nors pagerinti santykių kokybę, tačiau nuo mokymosi bendrauti. Apie vyro ir moters bendrystės ypatumus yra parašyta nemažai knygų ir tai rodo, jog šis poros aspektas ne tik vienas sudėtingiausių ir svarbiausių, bet ir būtent tas, kuris padeda spręsti pačias opiausias problemas bei užkerta kelią dviejų žmonių nutolimui, pasidavimui mintims, jog kitas yra kaip nors asmeniškai nusiteikęs prieš mus ar kad jo skirtingumas yra visai netoleruotinas.
Į porą susieina du visiškai skirtingi žmonės, pradedant tuo, jog vienas yra vyras, o kitas – moteris. Jie abu turėjo skirtingas patirtis tėvų namuose, darželyje, mokykloje, kitose žmonių grupėse. Jie susikūrę skirtingus pasaulio vaizdus.
Neretai turi skirtingas vertybes, požiūrius, net jei iš pirmo žvilgsnio jie nesiginčija esminiais gyvenimo klausimais. Turi skirtingus poreikius, kalba skirtingomis meilės kalbomis, yra išmokę skirtingai reikšti mintis, girdėti, sureikšminti vienus ar kitus dalykus, rūpintis savimi ar kitais, konfliktuoti, tvarkytis buityje, skirstyti pinigus, leisti laisvalaikį. Turi skirtingus pomėgius, skirtingas įsitraukimo sritis ir panašiai.
Laikas, kuomet du žmones apleidžia emocinis pakilimas bei didelis džiaugsmas, sutikus vienas kitą, ir yra skirtas tam, kad visi tie skirtingumai atrastų savo vietą. Neretai liaudyje yra naudojamas santykių apibūdinimas „gludina kampus” gana taikliai apibūdina tai, kas vyksta poroje, kuomet baigiasi jaukinimosi etapas ir prasideda pasirinkimo laikas būti ar nebūti kartu.
Jis dažniausiai yra kupinas pykčių, nusivylimų, pamatymo, jog kitas toli gražu nėra tobulas, kad jis turi kur kas daugiau erzinančių savybių, nei tų, kuriomis galima džiaugtis. Atsiranda didelis noras išsaugoti savo ankstesnius gyvenimo įpročius, savo ryšį pritempti prie įsivaizduoto, susikurto laimingos poros vaizdinio, bandymas pakeisti kitą, kad jis atitiktų buvusias svajones. Ir tai daro abu partneriai. Dėl to nenuostabu, jog pora pasineria į varginančius, niūrias mintis keliančius konfliktus, kurie neretai didina atstumą tarp dviejų žmonių ir skatina juos galvoti apie pasukimą skirtingais keliais.
Visgi visa ši maišatis nebūtinai reiškia, jog jums negali pavykti kartu. Pradėti vertėtų nuo atviro pasakymo vienas kitam, ar vis dar norite būti drauge ir bandyti išmokti gyventi. Mano giliu įsitikinimu, vyro ir moters bendrystė neretai pareikalauja mokymosi ir nemažai žinių bei išminties, kad ji išliktų.
Taip jau yra, kad žmogus yra gana egocentriška būtybė. Ir kiekvienas jam nepatogus, nepriimtinas veiksmas neretai yra suvokiamas kaip grėsmė jo saugumui, baimė, kad bus sugriauti anksčiau susikurti įsivaizdavimai, nuostatos ir panašiai. Tuo tarpu vyro ir moters bendrystė neretai reikalauja lipimo per save, savo įpročių laužymo bei bandymo labiau suprasti kitą, priimti jo kitoniškumą ir nesumenkinti jo kaip netinkamo.
Taigi jei yra noras būti drauge, vertėtų daugiau sužinoti apie vyro bei moters santykių ypatumus, skaitant ir aptariant knygas. Toliau diskutuojant ir konfliktuojant bandyti atrasti, kaip gali atrodyti jūsų ryšys, kad jis būtų priimtinas ir nekeliantis didelės įtampos jums abiem.
Svarbu stebėti, ar santykiai gerėja. Gali būti, jog prireiks metų ar kitų, kol išmoksite ne tik džiaugtis kartu, bet ir konstruktyviai spręsti sunkumus, išsakyti vienas kitam nepasitenkinimą ir taip pajusti nusiraminimą. Norimo rezultato tikrai nepasieksite greitai. Tam reikia laiko ir jūsų abiejų indėlio. Nepakenktų, o ir labai pagelbėtų susitikimai su psichologu ar psichoterapeutu. Darbas padedant specialistui nurodomomis kryptimis turėtų būti dar efektyvesnis ir konstruktyvesnis, jei tam ryžtumėtės.
Kaip jau minėjau, vyro ir moters ryšys reikalauja nuolatinės priežiūros, erdvės, kur būtų galima aptarti ir spręsti įvairius santykių sunkumus. Pasirinkus būti kartu, įvairūs nesusipratimai nesibaigia. Gyvenimas yra pulsuojantis dalykas. Taip ir su santykiais. Jie nuolatos patiekia naujus uždavinius poros atstovams, dėl to labai svarbu ieškoti atsakymų ir prisiminti, dėl ko kažkada mylėjote šalia esantį žmogų ir pamatyti jame kuo daugiau tų pusių, dėl kurių verta pasilikti kartu ir spręsti iškilusius sunkumus.
Sėkmės
Vaida
Turite problemą, kurios negalite išspręsti? Rašykite psichologui@delfi.lt.
