aA
Prašau Jūsų pagalbos susigaudyti savyje. Gyvenome su vyru 10 metų (pažįstami jau 15 metų) santuokoje, negaliu pasakyti, kad tai pati laimingiausia santuoka, bet buvo ir gražių akimirkų. Prieš porą metų, kai nusprendžiau siekti aukštojo mokslo, vyras buvo kategoriškai prieš. Aš pasipriešinau ir metusi darbą įstojau mokytis, tik vieno negaliu suprast, po šitokio prieštaravimo manyje apsivertė viskas aukštyn kojom, nebeliko pasitikėjimo, nebesinorėjo dalintis šiluma, atjauta.
Liūdesys
© Corbis/Scanpix

Diena po dienos mes tolome, beliko tik namų rutina (auginome du vaikučius), kuri vis erzino labiau ir labiau, mintyse vykdavo vien tik kova: kam aš gyvenu su vyru, kuris nepalaiko, nėra tarpusavio ryšio ir kt. Bet pasižiūrėdavau į vaikus, nurydavau karčią ašarą ir taip tirpo laikas kartu. Kiek bandydavau kalbėti ir išsiaiškinti, ko man trūksta, vyras tik tylėdavo, jokio abipusio kontakto, tik linksėjimas galva ir pokalbis baigdavosi.

Sutikau savo kelyje vyriškį, radau jame tai, ko trūko mano šeimyniniame gyvenime, nepergyvenau, kad gali vyras sužinoti, buvo vis vien. Po kiek laiko supratau, kad vaikai yra brangiausias turtas ir visus ryšius nutraukiau. Kokia linkme - susitaikymo ar kivirčo santykiai bepakrypdavo, tik mano iniciatyva, nes aš negaliu tylėti amžinybę... Taigi padavėm pareiškimus skyrybom...

Ašaros liejosi upeliais, vyras, pamatęs tai, teismo paprašė skyrybų procesą atidėti pusei metų. Grįžome į namus, lyg nusprendę, kad stengsimės išlaikyti šeimą. Bet po kelių mėnesių vėl sena istorija ir aš neapsikentusi pasakiau, kad arba gyvename darniai, arba šiandien pat išeini. Pasirinko - išeiti.

Praėjo dvi savaitės, kai jis išėjęs, aš negaliu ramiai gyventi, neradau tos ramybės, kurios tikėjausi rasti, esu pasimetusi dar labiau, negu buvau prieš tai. Kokia tai būsena? Kankina dviprasmybės, kaltės jausmas, kad aš tai turėjau pasakyti, o gal reikėjo dar gyventi... Nebežinau, kaip reikia atsitiesti, gal stengtis jį susigrąžinti...

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Jūsų pasimetimas ir nežinia, kas su jumis vyksta, yra labai natūrali reakcija į šeimoje išgyvenamą sunkmetį. Juo labiau, kad visaip kaip nuo jo bandote pabėgti inicijuodama, kaip suprantu, jums pačiai ne taip labai trokštamą sprendimą – skyrybas. Taigi prie viso sunkumo dar prisideda ir baimė netekti santykių, kurie greičiausiai jums vis dar yra reikalingi. Taigi pirmiausia pabandykite stabtelėti ir kurį laiką nebesiblaškyti.

Prieš priimant kokį nors sprendimą, visuomet verta atsisukti į save. Skaitant jūsų laišką, atrodo, jog nemažai galvojote apie savo sutuoktinį, jo netinkamą elgesį, jums nepriimtinas reakcijas, ką jis turėjo padaryti ir nepadarė, kaip jis jus įskaudino ir panašiai.

Tokia mąstymo kryptis dažniausiai yra pasmerkta įsisukimui į savęs gailesčio, reikalavimų, kad kitas pasikeistų, pamatytų jūsų skausmą ir jį sumažintų, ratą. Nepakeitusi mąstymo krypties, jūs priėjote prie sprendimo, jog vyras negali patenkinti jūsų poreikių, dėl to yra nevertas būti su jumis. Kadangi mąstymo pagrindą sudarė jūsų nepatenkinti troškimai, kas neretai būna tik dalis santykių, pajutusi, jog realiai galite netekti sutuoktinio, ėmėte nerimauti. Tačiau ir nerimas nepadėjo pažvelgti į santykius naujai. Net ir įsivardindama, kad jums sunku skirtis, į bendrą ryšį, jo atgaivinimą, žvelgėte su reikalavimais bei sąlygomis.

Šia ilga pastraipa pabandžiau parodyti, jog santuokoje galvojimas vien apie savo poreikius neatneša džiaugsmo nei vienam iš jos narių. Kad ir kaip būtų gaila ar skaudu, vyras ir moteris nėra skirti vien tam, kad tenkintų kits kito troškimus. Situacija, kurią aprašėte kaip lemiamą posūkį jūsų pačios nutolime, buvo jūsų rankose. Jums buvo skaudu, kad sutuoktinis nepalaikė svarbiame gyvenimo žingsnyje, tačiau jūsų valioje buvo pasirinkimas: atleisti arba ne. Panašu, jog pasirinkote nešiotis nuoskaudą.

Toks sprendimas natūraliai tolino jus nuo sutuoktinio. Jausdama nuoskaudą ir nepasitenkinimą esamais santykiais, laukėte, kol kitas kaip nors pakeis situaciją, tai yra atidavėte savo atsakomybę į kito rankas. Tačiau kaip bebūtų keista, kol pats asmuo nenusprendžia keisti santykių, atleisti, priimti, susitaikyti ir panašiai, kitas turi gana mažai galios.

Viena vertus, matydamas kito asmens pyktį, atšalimą jis taip pat išgyvena emocijas, kurios savo ruožtu sukuria įvairius procesus jo viduje. Kita vertus, net jei jis elgtųsi taip, kaip jūs norėtumėte, vargu ar padėtų išgelbėti situaciją, tai yra padarytų tai, ką turėjote padaryti jūs pati.

Šiais postringavimais bandau pasakyti, jog už savo būseną tam tikrame ryšyje nemaža dalimi esate atsakinga jūs. Dėl to ieškodama atsakymo į klausimą, kas dabar vyksta, ar verta susigrąžint sutuoktinį, paklauskite savęs, tai ko vis dėl to norite? Ar norite toliau būti su vyru, būtent tokiu, koks jis yra?

Ar vis dėlto labai bijote atsakomybės už padarytą sprendimą skirtis, išsiskyrimo jausmo? Kaip jūs pati prisidėjote prie to, kas dabar vyksta? Jei vis dėl to norite būti kartu su sutuoktinio, ko jums iš jo reikia? Ką galite jam duoti? Ko ant jo pykstate? Ką jam galite atleisti, o ko ne? Ką pati galite padaryti, kad jūsų santykiai taptų įmanomi?

Tai tikrai ne vieninteliai klausimai, apie kuriuos verta pamąstyti. Svarbiausia, kad jie būtų apie jus pačią, o ne adresuoti kitam asmeniui. Norint atgaivinti neveikiantį mechanizmą, šiuo atveju jūsų su vyru ryšį, yra svarbu keisti sugedusias detales. Tačiau tai nereiškia, jog tuos gedimus turi tik vienas sutuoktinis. Dažniausiai juos nešiojasi abu ir papildo vienas kito. Labai drąsinčiau nurimti, nepriiminėti spontaniškų sprendimų ir pabandyti aptarti, kas vyksta jūsų šeimoje dar kartą.

Žinoma pokalbis turėtų būti visai kitoks nei buvo iki šiol. Su bandymu klausti, kaip jaučiasi kitas, turint kantrybės išlaukti atsakymų, perduodant atsakomybę sutuoktiniui ir panašiai. Tokiam susitikimui verta pasiruošti. Labai padėtų, jei jis vyktų padedant šeimos psichologui. Ir jūsų suvokimu, jog ne tik jūsų vyras, bet ir jūs pati turite keisti savo elgesį, požiūrį į šeimos santykius, kad ji išliktų.

Sėkmės

Vaida

Rekomenduojama literatūra:

1. Arturo Cattaneo; bendradarbiaujant Frankai ir Paolo Pugni. Santuoka iš meilės: gyvenimas poroje. 2008 m.
2. Gintautas Vaitoška. Lengvas gyvenimas. 2007 m.
3. Jean Monbourquette. Menas atleisti. 2001 m.
4. Valerio Albisetti. Santuokinės meilės terapija. 2000 m.
5. Harriet Goldhor Lerner. Pykčio šokis. 2000 m.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (132)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (28)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (85)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Po grįžimo iš Londono laukė akibrokštas: tyrimo duomenys dingo, o kaip elgtis toliau niekas nepaaiškino (99)

Turbūt neginčijamai šiandien aktualiausia tema – testai dėl koronaviruso. Algoritmai...

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (39)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (84)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Įspėja apie „dezinfekciją iš vidaus“: pasekmes gydytojai sprendžia priėmimo skyriuje (37)

Pasaulyje siaučiant koronavirusui , žmonės jo išvengti bando ir pačiais keisčiausiais būdais....

Užkalnis. Gyvenimo jums niekas nekompensuos (244)

„Man pradingo kelionė, pinigus sumokėjau, kas man dabar viską kompensuos per tą karantiną?“,...

Anytos vengiau kaip velnias kryžiaus – tik kai ji mirė sužinojau visą tiesą (8)

Man – ne dvidešimt. Ir ne trisdešimt, o mano anyta jau senokai iškeliavusi anapilin.

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (179)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

|Maža didelių žinių kaina