Jaučiuosi visai nemylima, žeminama ir nereikalinga... atrodo, per tuos draugystės metus turėjau žmogų pažinti, tačiau... ar gali būti, jog jis visus tuos metus šitaip slėpė savo tikrąjį veidą?
Atsirado nuolatiniai išgėrinėjimai, negrįžimai namo, draugų kompanijos mielesnes nei šeimos židinys. Jam 27 metai, tačiau toks vaizdas, jog 16... Kadangi tik baigiau mokslus ir gimė dukrelė, tad neteko dirbti, esu nuo jo priklausoma finansiškai... Atvirai sakant, jo piniginė net neužsisega nuo kupiūrų, turi ne vieną automobilį, gerai uždirba, tačiau man neduoda nė cento, kartais numeta po 100 Lt, tačiau retai.
Kai draugavome, buvo prabangios dovanos ir pan., o dabar jis nesiveda manęs niekur - nei kur pavakarieniauti, ką jau kalbėti apie naujus drabužius, spintos turinys nekeistas antri metai, bet ne tai svarbiausia, man tiesiog pikta, kad neduoda nė cento, jog turėčiau prie savęs, vaiko ar savo išlaidoms. Viską, ko reikia vaikui, perka pats, o jei ką perku aš, turiu pasakyti, kiek mokėjau ir ką pirkau...
Tikėjau, kad man niekada taip nebus, jog turėsiu nuostabią šeima, kad visada lauksiu jo grįžtant iš darbo su garuojančia vakariene, tačiau padėtis beviltiška... Jei dirba, tai iki vėlumų, grįžta pavargęs, nenori kalbėtis, atsitvėręs siena nuo manęs, jei laiką leidžia su draugais, negrįžta po kelias paras...
Bandžiau su juo kalbėtis gražiai, paskui rėkiau ir pykau - niekas nepadeda!!! Sako, kad myli, kad viskas pasikeis, kad pasitaisys... ir vėl tikiu, ir vėl ateidžiu, nes tikiuosi, jog jis šįkart tikrai pasikeis, bet matau, kad ne, to niekada nebus...
Pavargau būti "nulio" vietoje, nebemyliu savęs, jaučiuosi baisi tiek vidumi, tiek išore, ieškau priežasčių savyje, ką darau ne taip, naktimis miegu prastai, baigiu išverkti visas ašaras... Grasinau skyrybomis, o jis jaučiasi drąsus, jog neturiu nė cento, kad gali atimt vaika, aš neva turiu jaustis jam dėkinga, jog iš viso leidžia ją matyti, jei kas jam nepatinka, tuojau grasina dukrytę išvežti savo mamai...
Esu gilioje gyvenimo duobėje, iš kurios trokštu pakilti... ką aš darau ne taip? Kodėl jis taip elgiasi? Ką man daryti, jei kalbos nepadeda? Gelbėti šeimą ar dėti tašką ir eiti savo keliu?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Išgyvenate didelį skausmą ir bejėgiškumą, bandydama priartėti prie savo sutuoktinio ir pranešti apie tai, kaip jaučiatės šalia jo. Vergavimo, nepagarbos, nepasitikėjimo, priklausomybės kupinas santykis menkina, vargina, skaudina, kita vertus, kuria vis gilesnį įsivaizdavimą, jog be jo esate niekas. Panašu, kad imate įtikėti, jog sprendimas atsisakyti ryšio, kuris jus slegia, kankina, atneš dar skaudesnius padarinius. Jog priklausomybė nuo vyro tampa ne tik finansinė, bet ir emocinė. Gąsdinimais jis naikina jūsų asmenį ir daro jus priklausoma.
Suprantu kaip jums skaudu regėti tokius pasikeitusius santykius ir išgyventi kardinalų sutuoktinio nutolimą. Tas netikėtumas, turėta kitokia patirtis, buvusios viltys ir vizijos, pasimetimas, kaip gyventi nenumatytai susiklosčiusioje situacijoje, turėtų būti labai nelengvas. Tačiau jei su jumis kitas elgiasi taip, kaip jūs aprašėte, be galo svarbu atrasti savyje jėgų racionaliam situacijos įvertinimui.
Nepanašu, kad jūsų santykiai tapo tokiais per vieną dieną. Iš pasakojimo atrodo, jog išties buvo dalykų, kurių jūs tiesiog stengėtės nepamatyti, nepastebėti, pamiršti, nesureikšminti. Ir taip jau atsitinka, kad atsiradus šeimai, o ypatingai gimus pirmam kūdikiui, pora atsiduria nemažoje sumaištyje.
Besikeičiantys vaidmenys sukelia didelį nerimą, lūkesčių, noro kontroliuoti, reikalauti. Kita vertus, vyrai, pasijutę mažiau reikalingi kaip asmenys, nebegalintys kartu su savo sutuoktine išgyventi laisvės, neretai pasitraukia į ją vieni. Taigi santykis, iš kurio vaikas pareikalauja didelio savęs atsižadėjimo, daugiau buities, ramesnio gyvenimo būdo, neretai patiria išbandymus ir uždavinį iš naujo atrasti buvimo stilių: kartu ar atskirai.
Labai sudėtinga nuspręsti, kas konkrečiai įvyko su jūsų bendryste, matant tik jūsų versiją, tačiau jei jaučiatės žeminama, negalite atrasti priėjimo prie partnerio, matote, kad vis labiau apribojama jūsų laisvė, vis didėja kontrolė ir nuvertinimas, svarbu jam nepasiduoti ir netapti auka, kurią valdytų kitas.
Psichologas ir klinikinis seksologas Yves Dalpe įvardina tam tikrus veiksnius, kurių buvimas stipriai apsunkina dviejų žmonių galimybę išgyventi artimą, nežeminantį santykį. Ir net jei jie lieka kartu, tai labiau veikiami baimės ką nors keisti, nei dėl vienas kito. Šie faktoriai būtų: aiškus ir akivaizdus jūsų pačios emocinis atšalimas; aiškus ir akivaizdus sutuoktinio emocinis atšalimas; tiek fizinis, tiek psichologinis sutuoktinio smurtas; akivaizdi sutuoktinio nepagarba; atsisakymas turėti lytinių santykių; sutuoktinio primetami drastiški gyvenimo pokyčiai, neatsižvelgiant į jūsų nuomonę.
Verta pagalvoti, kiek iš šių dalykų šiuo metu išgyvenate jūs ir kiek realu, kad kartu su sutuoktiniu galėtumėte ką nors pakeisti. Derėtų nepasiduoti ir dar vienam dalykui – pažadams. Kito asmens žodiniai ketinimai “daugiau taip nedaryti”, gal net jo nuoširdus noras ir lieka norais.
Kad asmuo sąmoningai, aplinkybėms neverčiant perkeistų savo požiūrį ir elgesį, pirmiausia turi turėti stiprų vidinį motyvą. Tačiau net ir tokiu atveju prireiktų daugybės laiko (kelerių metų), kad tie pokyčiai pamažu imtų matytis. Visais kitais atvejais žmonės keičiasi tik tiek, kiek iš jų reikalauja šalia esantieji ir ne tik žodine, bet ir veikiamąja išraiška.
Neatrodo, kad jūsų sutuoktinis jaustųsi taip blogai, kad ką nors koreguotų santykyje su jumis. Nes jis kol kas turi laisvę, galimybę jus valdyti, dukrą. Taigi jei jaučiatės skriaudžiama, atsakomybė už kitokius žingsnius yra jūsų rankose, kas tai bebūtų: griežtas ribų ir sąlygų pateikimas bei jų išlaikymas ar santykio nutraukimas.
Iš to, kaip aprašėte procesus, panašu, kad jaučiatės viena šioje situacijoje, dėl to sutuoktiniui lengva jus įbauginti, jumis manipuliuoti ir veikti remiantis savo poreikiais, neatsižvelgiant į jūsiškius. Čia be galo svarbu sustiprinti buvusius jums reikšmingus santykius su artimais žmonėmis ar užmegzti naujus, kas jums padėtų rasti stiprybę ir netapti tokia priklausoma nuo sutuoktinio.
Drąsos apginti save
Vaida
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
