Santykiai, rodos, buvo išties idealūs - buvau pradėjusi galvoti, kad vėl po ilgo laiko įsimyliu... Deja, pasirodo, tai buvo netiesa, nes mano naujasis pažįstamas ėmė ir pradingo vieną dieną - jokio atsakymo į žinutes ir skambučius...
Tykoti prie jo namų ir versti kalbėtis man pasirodė žema - tiesiog po kelių nesėkmingų mėginimų su juo susisiekti ėmiau ir nuleidau rankas. Nesinorėjo žemintis ir pulti po kojom. Ir taip, rodos, dariau daugiau, nei įprasta - ieškojau ne kartą, o jis net nesiteikė atsakyti...
Šiuos nesėkmingus santykius bandau pamiršti ir dabar, bet ramybės neduoda mintis - kas verčia vyrus taip elgtis? Pabėgti nieko nepaaiškinus? Rodos, jau ir amžius nebe tas - abiems nebe po -iolika... Prisiminiau, kad ir draugei lygiai taip pat buvo nutikę. Kai žmogus nieko nepaaiškinęs tiesiog ėmė ir pradingo.
Negi taip sunku imti ir pasakyti (blogiausiu atveju, parašyti?), jog tiesiog nesu tas žmogus, su kuriuo jis save mato. Tada juk abiem būtų lengviau, nes dabar tokia nežinia vieną iš dviejų žmonių tiesiog varo iš proto...
Kodėl vyrai taip elgiasi? Ką tokioj situacijoj geriausia daryti? Paleisti viską, ar bandyti kažkaip išsiaiškinti? Juk karti tiesa žymiai lengviau už tylą...
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Tai, ką perskaičiau jūsų laiške: įsimylėjote žmogų, kuris nusprendė netęsti judviejų santykio ir iš jo pasitraukė. Klausiate, kodėl jis taip padarė? Norite sužinoti ir dar daugiau: kodėl vyrai taip elgiasi?
Atsakymas galėtų būti labai paprastas – nes pabėgimas yra vienas iš nepageidautinų situacijų sprendimo būdų. Tiesiog jis taip nutolo nuo ryšio, kuris jam tapo nepriimtinas ar keliantis kitus sunkius jausmus. Pasielgė taip, kaip yra išmokęs reaguoti jam sudėtingose situacijose. Automatinis režimas, sprendžiant problemas, įsijungia didžiajai daliai žmonių, nepriklausomai nuo lyties. Tiesiog vieni yra gavę konstruktyvesnes, kiti - mažiau konstruktyvias duotybes, padedančias išbūti sunkumuose ir iš jų išeiti.
Tarsi gavote paaiškinimą. Dabar jau galiu klausti aš. Ar jums išties rūpėjo šitas klausimas? Ar tikrai norėjote sužinoti, kas vyksta žmogaus, kuriuo susižavėjote, širdyje, ar visgi sunkumą sudaro kiti dalykai? Kad ir tokie, kaip galvojimas, ką padarėte ne taip, kad jus paliko? Kiek galima leisti sau ieškoti artumo su tuo žmogumi? Juk iš esmės jūsų jausmas dar nesibaigė.
Greičiausiai labiausiai rūpi tai, kaip rasti priėjimą prie to žmogaus, kad santykis galėtų tęstis. Žinoma, kad paaiškinimas, jog vaikino sprendimas yra susijęs su juo, o ne jumis, sumažintų jūsų kančią ir abejones savimi, tačiau vargiai ar tai yra pagrindinis siekis.
Suprantu, kad jums skaudu, jog simpatijos vyriškio širdyje baigėsi anksčiau nei jūsų. Ir kad reaguodamas dingimu, jis skaudina ir palieka nežinioje su vis dar esančia viltimi: „O jei kada nors grįš”? “Ką turėčiau padaryti, kad grįžtų”.
Tačiau šioje vietoje labai svarbu suprasti, kas iš tikro tarp jūsų buvo. Kuomet jūs sakote, jog santykiai kelias savaites buvo idealūs, kalbate ne apie sąmoningą ryšį, o apie įsimylėjimą. Jausmų antplūdį, kuris tuo ir vilioja, jog dažniausiai būna tobulas: daug jausmo, grožio, pakilumo. Tai yra laikas, kai vaikinas ir mergina mažai reikalauja vienas iš kito, kuomet natūraliai norisi džiuginti kitą, jį vilioti. Kada neretai vaikinai bando parodyti visą savo žavesį, o merginos atsiliepia jiems. Tačiau šioje vietoje sąmoningumas ar protu padaryti pasirinkimai užima mažą dalį, nes pagrindiniai veikėjai tokiame ryšyje yra kūnai ir jų magija.
Jūs išgyvenote gražias, pakilias emocijas, kurios turėjo baigtis ir baigėsi. Pas jūsų partnerį tai įvyko labai greitai. Svarbiausia priimti, jog jūs per šį laiką vargiai galėjote pažinti tikrąjį vaikino vaizdą, jo asmenį. Bent jau ne tiek, kad ilgėtumėtės jo kaip žmogaus.
Jūsų ilgesio ir skausmo objektas yra jausmas, kurį teko patirti. O įsimylėjimo netektis išgyvenama net ir tada, kai liekama su asmeniu, sužadinusiu šią emociją. Tai įvyksta, kuomet chemija nustoja veikusi, du žmonės turi žvelgti į vienas kito tikruosius veidus ir padaryti naujus, valingus pasirinkimus, eiti toliau ar skirtis. Būtent čia, sakyčiau, ir prasideda tikrasis ryšys, kurį galima apibūdinti kaip artimą ar sudėtingą, nes jis jau kuriamas dviejų žmonių pastangomis.
Vaida
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
