Ar nutraukti santykius kuo greičiau, kad būtų mažiau skausmo? Nes koks tikslas gyventi su jo paveikslėliu miegamajame ar skambučiais vieną kartą per savaitę...
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Kai išgyvenu kokį nors nerimą dėl dalyko ar reiškinio, kurio baigtis gali būti dvejopa ir bet kurio varianto pasireiškimo tikimybė lygi vienai antrajai, apgaunu savo besisukančias mintis ir išjungiu “varginimo” režimą. Ir tai padarau gana paprastai, tiesiog paprašau, jog žmogus, kuriuo aš iš esmės pasitikiu, pasakytų, jog “viskas bus gerai”.
Gavusi patvirtinimą, gerai žinau, jog nėra jokių jį pagrindžiančių argumentų, tačiau man to pakanka. Keisčiausia, jog daugelis situacijų mano mintyse išsisprendžia palankiai, net jei objektyvus rezultatas ne visada buvo toks, kokio laukiau ar net privertė kentėti. Tačiau mintys tampa ramios ir viską priima kur kas kitaip...
Kodėl apie tai rašau? Jūsų laiškas palietė žmogaus noro kiek įmanoma stipriau kontroliuoti savo gyvenimą temą. O jei kokia nors farmacinė kompanija išrastų vaistus, ne tik padedančius išvengti peršalimo ar kitų ligų, bet ir gyvenimo nesėkmių, skausmo, liūdesio, greičiausiai vaistinėse nusidriektų netrumpos eilės. Tai labai žmogiška ir natūralu – rinktis tai, kas subjektyviai atrodo jums geriausia ir vengti potencialiai nemalonių jausmų.
Norėdami išvengti sunkaus, žeidžiančio gyvenimo, kuris visas iš esmės yra toks, turėdami troškimą patirti kuo mažiau sukrėtimų arba visai jų nepatirti, padarome savo gyvenimą nuolatiniu įtampos ir saugojimosi nuo grėsmių lauku. Paradoksalu, tačiau kuo labiau žmogus ginasi, tuo labiau jį visi aplinkui puola. O tie visi, tai dažniausiai yra jo paties jau minėtos neramios mintys, kurios kuria filmus, rašo knygas, scenarijus apie tai, kaip nepasiseks ir teks kentėti.
Viskas, kas vyksta su mumis, yra subjektyvu. Net patys baisiausi įvykiai, reiškiniai skirtingiems žmonėms suteiks kitokias prasmes ir svorį. Mūsų pasirinkimo pagrindu dažnai tampa baimė, nemalonių dalykų vengimas, tačiau tai nereiškia, jog tampame laimingi. Jei nuspręstumėte nutraukti ryšius dabar, ar nekentėtumėte? O po mėnesio? Liūdesys būtų didesnis?... Greičiausiai, nes kuo tvirtesnius santykius reikia nutraukti, tuo didesnis randas lieka... O jei nereikės nutraukti?
Žinoma, kad pasirinkimą jūs privalote padaryti, ar kurti santykius su jus sužavėjusiu asmeniu ir kokius juos daryti. Tačiau be baimės kentėti, derėtų pagalvoti ir apie kitus dalykus, savo dabartinius troškimus, norus, svajones, ilgalaikius tikslus, gyvenimo būdą, požiūrį, vertybes... Ir kaip visame tame atrodytų ši bendrystė, kuri dabar jus daro laiminga? Ką ji jums gali duoti? Kokia ji realiai gali būti? Kokios jūs norėtumėte? Vieną dieną vis vien skaudės, tad gal geriau paklausti, ar tai yra tas žmogus, dėl kurio galite kentėti, liūdėti?
Ir jei rastumėte, kas jums pasakytų “viskas bus gerai”, tai reiškia, “kas beįvyktų, jūs galėsite tai ištverti”, ką tuomet rinktumėtės? Jokiu būdu nesakau, kad turite nepaleisti šio besimezgančio santykio ar priešingai, įtikinti, kad meilė per atstumą (fizinio atstumo šiame ryšyje, atrodo, gana daug) yra neįmanoma. Tik klausiu, o ką sako jūsų ramios mintys?
Vaida
*****************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
