aA
Prašau Jūsų pagalbos arba bent nukreipimo reikiama linkme, nes matau, kad pati su situacija nebesusitvarkau... Kartais laukiu stebuklo ar dar kažko panašaus, kuris savaime viską išspręstų, kad ir suprantu, kaip tai naivu.
© Corbis/Scanpix
Su vyru susipažinome dar vaikystėje, draugavome nuo mokyklos laikų, rimtai draugauti pradėjome, kai man buvo 17 metų. Susituokėme po penkerių draugystės metų, santuokoje gyvename jau aštuntus metus, auginame ketverių metukų dukrelę. Vieną rytą prabudau (tai atsitiko jau prieš porą metų) su aštriu jausmu visame kūne, sieloje ir širdyje, kad esu nelaiminga, kad gyvenu visai ne taip, kaip norėčiau, kad visiškai nebeatpažįstu, o ir nebeturiu pati savęs...

Nuo tos dienos kiekvieną dieną kankina svarstymai, abejonės, baimės ir mintys apie... skyrybas. Savo vyrą labai myliu, jaučiu, kad ir jis mane taip pat, bet nebegaliu nebematyti, nebegirdėti ir nebejausti, kaip anksčiau to, kad jo požiūris į gyvenimą bei šeimą visiškai skiriasi nuo maniškio, kad jo vertybės yra priešingos maniškėms, kad jis taip niekada vis tiek ir neišmoks, mano galva, svarbiausio dalyko apskritai visame kame gyvenime - PAGARBOS ŽMOGUI, GYVAM PADARUI, DAIKTUI, MINČIAI IR PAN.

Užsiminiau vyrui apie visa tai, ką pajutau. Papasakojau jam, kas man jame nepatinka, nepriimtina, kad mūsų šeimos kaip tokios niekada ir nebuvo - juk jis visada buvo ATSKIRA RESPUBLIKA, pagal kurią aš viską mūsų šeimoje dėliojau, prie kurio taikiausi, derinausi, tylėjau, kur reikėjo atsikirsti, gudrumu stengiausi laimėti švelnumą, užuojautą ar elementariausią domėjimąsi manimi...

Jis mane suprato. Pirmą sykį pamačiau, kad suprato ir IŠGIRDO. Jis pažadėjo pasikeisti. Aš jo pasikeitimo norėjau... Ištisus metus jis tikrai stengiasi, bet... tuo pat metu matau, kad bemaž kiekvienoje situacijoje kankinasi - juk aš ne tiesiogiai, bet pareikalavau jo PAKEISTI SAVO ASMENYBĘ, kas, manau, yra tikrai neįmanoma... O manyje lyg kažkas būtų nutrūkę - vis kas nors negerai.

Stengiuosi ir aš MATYTI IR GIRDĖTI tą jo pasikeitimą, bet kartas nuo karto išlenda situacijos, kurios man primena tuos ilgus MIEGOJIMO IR VERKIMO metus ir manyje vėl viskas grįžta į tą rytą, kai supratau, jog ne to savo gyvenime norėjau. Ir svarbiausia - gerbti manęs jis taip ir nepradėjo - jam visiškai neįdomūs mano darbai, mintys, pomėgiai, norai, nuomonė, veikla ir pan.

Jis taip ir neišmoko manęs pirma praleisti pro duris (nekalbu apie kitas moteris ar vyresnius žmones - jie jam visiškai neegzistuoja ir nėra nė kalbos apie kažkokią pirmenybę jiems), kalbėtis su manimi be keiksmažodžių (prašau šito ne dėl savęs, o dėl dukrelės), valgyti kartu su šeima prie stalo, o ne prie televizoriaus (net pasistengiau perstatyti namus taip, kad nuo valgomojo stalo matytųsi televizorius) ir t.t. ir panašiai.

Čia juk tie mažyčiai dalykai, ant kurių statosi ŠEIMOS pagrindai ir nelieka „atskirų respublikų“. Aš jo nekaltinu - jau minėjau, jog manau, kad žmogui visiškai pasikeisti neįmanoma - jis YRA vienoks arba kitoks. Bet ir toliau gyventi su tokiu jo požiūriu nežinau ar įstengsiu... Skyrybos man niekada neatrodė išeitis, bet tada kaip visa tai spręsti? O ir pačios skyrybos mums nebūtų lengvos, ir nė nežinau, ar tikrai joms ryžčiausi - juk man tektų žmogų, kurį myliu, tiesiog išmesti į gatvę (gyvename mano tėvelių name, kurį savo lėšomis tvarkėme, remontavome)??!! Nė nežinau ar mano sąžinė šitai leistų...

Be to - ne kartą girdėjau iš jo lūpų, kad skyrybų atveju jis nebeturėtų tikslo apskritai gyventi. Netraktuoju to kaip grasinimo nusižudyti (nors santykių pradžioje buvo ir tokių), bet kaip savotišką pasidavimą - alkoholis, valkatavimas ir panašiai. O juk jis mano vaiko tėvas. Ir geras tėvas (dukrytei niekada negailėjo nei laiko, nei dėmesio, nei dar ko nors). Siūlau vyrui kartu nueiti pas šeimos psichologą, bet jis atsisako - kaip galima pasakoti savo bėdas kažkokiam svetimam žmogui?

Gal patarsit man, kaip elgtis? Suprantu tik, kad reikia kažką daryti... Bet ką? Ačiū Jums labai už išklausymą.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Kad ir kaip keistai gali nuskambėti, tačiau man jūsų laišką skaityti buvo labai šilta ir ramu. Ir netgi viltinga. Tos kelios jūsų parašytos eilutės nupiešė pabudusios moters paveikslą, kuri plačiai atmerkusi akis su meile žvelgia į aplinkui esančius, o ypatingai į savo vyrą. Tuo pačiu pradeda suprasti, kad meilė reikalinga ir jai. Tik iki šiol gyvenusi kitaip, nežino, kas atsakingas už jos gyvenimą.

O dabar pradėsiu iš kiek toliau. Gyvenate su vyru, kuris nėra blogas žmogus ar norintis jus sąmoningai skaudinti. Kaip supratau iš jūsų žodžių, jis yra mylintis savo žmoną, dukrelę ir net turintis jėgų keistis. Net jei jums atrodo, kad sutuoktinis kankinasi, bandydamas įtikti jums, tai nėra blogas dalykas. Žmonės turi galimybę mokytis visą gyvenimą. Būdamas berniukas, paauglys neturėjo greičiausiai neturėjo pavyzdžio ar erdvės, kuri jam būtų išugdžiusi pagarbą žmogui, gyvybei, norą bendrauti su asmeniu, o ne su jo pakaitalais. Tas jo virsmo procesas gali užtrukti, atrodyti labai sunkus, tačiau jis reikalingas ne tik jums, bet ir jam pačiam.

Tuo, ką parašiau, norėjau pasakyt, jog jūsų būsena nebūtinai yra susijusi su santykiais su vyru. Tikiu, jog moteris, vieną rytą pabudusi ir suvokusi, kad gyvena ne tą gyvenimą, kurį norėtų, pirmiausia pamatė tai, kas yra aplinkui – savo vyrą. Iki tol gebėjusi jį suprasti, priimti, staiga pritrūksta jėgų. Ir greičiausiai susižavi mintimi: „Jei jis pasikeistų, aš tapčiau tokia laiminga”.

Gyvenimas šeimoje sutuoktiniams atneša ne vieną krizę. Ištisus metus gyvenę negalvodami apie savo santykius, o gal net ir juo džiaugdamiesi, staiga jie tampa nepatenkinti vienas kitu, pradeda jausti, jog kitas neišpildė turėtų lūkesčių, nepatenkina turimų poreikių ir neleidžia pajusti pilnatvės. Taip yra dėl to, kad santykiai nėra statiškas dalykas. Jie reikalauja vystymosi, nuolatinio kitimo, augimo kartu. Atitolimas, nesusipratimai leidžia priverčia ką nors keisti, pajudinti esamą ryšį iš sąstingio.

Abu sutuoktiniai turėtų savęs klausti: kas su mumis atsitiko? Ką mes turėtume daryti kitaip, kad mūsų kelionė kartu vėl pajudėtų? Kokia yra mūsų santuokos misija, kokie yra jos uždaviniai? Kodėl mes esame kartu ir kokius darbus privalome kartu atlikti? Kas mums padėtų vėl grįžti vienam prie kito? Kas padėtų nuo savęs atsigręžti į šalia esantį? Šie klausimai yra puikūs tiek jūsų asmeniniams apmąstymams, tiek bendriems pokalbiams su vyru.

Taigi jūsų supratimas, kad skyrybos ne pats tinkamiausias žingsnis šioje situacijoje, yra sveikintinas. Visgi kaip atrasti išeitį iš užtrukusio noro keisti? Tam, kad ištvertumėte santykius šeimoje, galite kartu su vyru ir dukrele numatyti taisykles, vyrui paaiškinus, kad padės ir jam, o kartu ir mergaitei ugdyti tinkamo elgesio pasireiškimą.

Pradžioje galimi tokie susitarimai: vakarienės metu, kuri trunka pusvalandį, televizorius yra išjungiamas (suaugę žmonės turi jausti atsakomybę už pavyzdį vaikui, be to, tai yra sveika jų pačių nervų sistemai). Jūs taip pat turite laikytis to, kad po pusvalandžio visi gali daryti ką nori. Namuose ir girdint žmonai bei dukrelei nesikeikiama. Keiksmažodžiai kainuoja (tai gali būti litas ar centai). Sutaupytus pinigus galite panaudoti kilniems tikslams ar kam kitam. Jei trūksta dėmesio iš vyro, pabandykite susitarti, kad kartą per savaitę vieną vakarą praleidžiate dviese. Kas antrą savaitę paeiliui esate atsakingi už veiklos suorganizavimą ar sumanymą, kur eisite, ką darysite.

Tokie ir panašūs susitarimai pradžioje dvelkia nenatūralumu, dirbtinumu. Tačiau palaipsniui jie mus išmoko prisiimti atsakomybę ne tik žadėti, bet ir veikti, mokytis keisti tai, kas apsunkina buvimą kartu. Jei to padaryti nepavyksta iš karto, svarbiausia pastebėti kitų pastangas ir bandyti dar kartą. Pasistengti pažaboti savo norus ir nereikalauti iš šalia esančių visko iš karto.

Tačiau visa tai jums neleis pajusti, kad gyvenate taip, kaip norite. Net jei jūsų vyras pakeistų savo elgesį ar sutiktumėte žmogų, kuris būtų panašus į svajonių jaunikį, tai nepadėtų pasakyti, kad gyvenate tą gyvenimą, kurį įsivaizdavote. Ir taip yra todėl, kad tą rytą pabudusi pamiršote pažiūrėti į save. Nespėliosiu, kas jūsų netenkina, tačiau tik jūsų pačios didesnė pagarba sau, dažnesnis dėmesys savo norams, mokėjimas džiaugtis dalykais, kuriuos darote ar pasirinkti tai, kas jus džiugintų labiau, padėtų pajusti taip trokštamą pasitenkinimą.

Minėjote, jog vyrui siūlėte kartu eiti pas psichologą. Manau, kad ir viena galite pasinaudoti šia mintimi. Tai būtų galimybė atrasti savo vidinius nepasitenkinimus, norus ar neišsipildžiusius troškimus, už kuriuos pati esate atsakinga. Pajusite, kad jūsų gyvenimą prasmingą ir spalvotą gali padaryti ne vyras ar kiti aplinkiniai, o jūs pati.

Kai jaučiame sunkumą, dažniausiai norime, kad kiti jį nuimtų nuo mūsų. Tačiau, kad ir ką jie darytų, kol mes patys nepasipurtome, slogūs dalykai lieka tvirtai įsikabinę ir mūsų nepaleidžia. Tad kartais prašydamos auksinės žuvelės vis aukštesnio titulo ir laukdamos, kol senis jį išreikalaus, galiausiai liekame prie tos pačios supuvusios geldos.

Sėkmės pačiai kuriant gyvenimą, kuris darytų jus laiminga. Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Parduotuvės, kurias keliaudami aplanko visi lietuviai: galima apsipirkti vos už 1 eurą (29)

Ar kurs nors regėjote naujus drabužius kainuojančius po 1, 2 ar 5 eurus? Tokias, kosmines kainas...

Kručinskų byla: motinai pareikštas dar vienas kaltinimas (591)

Prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą garsiojoje istorijoje, kuomet iš Eglės ir Gintaro Kručinskų...

Theresai May – skaudūs smūgiai: pasitraukė jau penki ministrai nuolat atnaujinama (25)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May ketvirtadienį patyrė itin skaudų smūgį,...

Reidas darželiuose atvėrė tikrąsias žaizdas: grupės perpildytos, o vaikus ugdo logistikos ir grožio specialistai (13)

Perpildytos grupės, darželiai , dirbantys be leidimų-higienos pasų ar nesilaikantys juose...

Grigonis įvertino „Barcelona“ ekipą: atrodo geriau nei praėjusiame sezone (1)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šį penktadienį „Žalgirio“ arenoje dėl ketvirtosios...

Dujų ataka Šalčininkuose – iš gimnazijos išvesta apie 700 vaikų (49)

Ketvirtadienį, 11.04 val., ugniagesiams gelbėtojams pranešta apie incidentą Šalčininkuose -...

Diena su tais, kurie klysta tik vieną kartą: daug geriau už darbą žuvų fabrike kur nors Norvegijoje (65)

Išminuotojai - kariai, apie kuriuos sukurta bene daugiausiai istorijų bei pokštų. Tačiau...

Susikibo dėl plynųjų kirtimų: miško niokojimas ar civilizuotas verslas? (15)

Dėl plynųjų kirtimų visuomenėje jau kurį laiką kunkuliuoja emocijos, tačiau daugiau nei per...

Grasinimų sulaukusi Šakalienė raginama išsklaidyti jai metamus kaltinimus (320)

Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė , dirbdama...

Suirzęs moksleivio tėvas: streikas – smagu, o tėvams teks „atidirbti“ su dvigubai namų darbų? (144)

Jau visą savaitę skalambijama apie mokyklų ir mokytojų streikus. Vieni politikai kaltina kitus,...