aA
Aš visada buvau prieš internetines pažintis, tačiau šv. Valentino dieną viename iš tokių puslapių užsiregistravau. Man tai buvo tik žaidimas, domėjausi, kaip atrodo vieniši žmonės mano mieste. Nors savo nuotraukos įkėlusi nebuvau, sulaukiau nemažai žinučių, į kurias neatsakiau. Tik vienas nepažįstamasis sudomino mane savo humoru. Pamačiau jo nuotrauką. Ne mano tipas, tačiau jo veide atsispindėjo šiluma. Atsakiau. Intensyvus susirašinėjimas iki mūsų susitikimo truko tris mėnesius. Ir viskas ne mano iniciatyva. Pirmasis pasimatymas praėjo puikiai, taip sekė antrasis ir trečiasis... Mes buvom savaitgalio pora, nes mus skyrė šimtas kilometrų.
Pora
© Corbis

Draugystės pradžioje supratome vienas kitą iš pusės žodžio. Jis jau po mėnesio dažnai kartojo, kad myli mane, kad esu jo svajonių moteris. Labai norėjo susipažinti su mano mama. Aš vis jį stabdžiau, sakiau, kad viskas vyksta per greitai. O jis man raminančiai sakydavo - pasiduok gyvenimo bėgiui, nieko negalvok. Pasidaviau. Ir aš buvai laiminga.

Bet štai kažkas atsitiko. Esu jau amžiuje, kad galėčiau turėti šeimą (man 31 metai). Visi ankstesni mano santykiai nutrūkdavo vien dėl priežasties, kad aš savo nepasitenkinimą laikydavau savyje ir visada ateidavo laikas, kai tai „sprogdavo“. Todėl buvau nusprendusi, kad kuriant pastovius santykius būtina išsakyti savo nuomonę, neatsižvelgiant, ar ji teigiama ar neigiama.

Mano naujas draugas išsilavinęs, labai kultūringas žmogus, turi savo firmą, be abejo, ir problemų. Viskas būtų puiku, bet jis turi mažai laiko man, sau, apskritai viskam. Aš taip pat nesėdžiu rankų sudėjus, visiškai save išsilaikau. Kiekvienas turime problemų, tačiau aš į jas reaguoju visai kitaip. Aš bandau prasiblaškyti, o jis atvirkščiai - nori ramumos. Iš jo linksmos, originalios asmenybės neliko nei lašo.

Galų gale pasimatymus organizavau aš. Mane tai be galo erzino. Į mano priekaištus atsakydavo, kad jis darbe turi daug problemų ir jam nereikia dar ir asmeninių. Visada maniau, nėra nieko gražiau, kaip laukiantis asmuo, kuris tave supranta, kuriam gali bet kada paskambinti ir išsilieti. Pasirodo, jam to nereikia. Jis nebesidomėjo manimi, neberodė iniciatyvos, ko aš jau reikalavau. Tapo tylus, užsidaręs. Aš stengiausi, rašiau, skambinau, prašiau atsiverti. Nieko neišėjo. Nežinau, kaip dar galėčiau jam padėti... Anot jo, jo galvoje vyksta chaosas.

Išsiskyrėme prieš dvi savaites, nes aš taip nebegaliu, pasakiau, kad nebeturiu jėgų kovoti, stengtis, o ir jis tuo pat metu pareiškė, kad šiuo metu nenori jokių santykių. Esu pasimetus, maniau, kad pagaliau sutikau tą vienintelį. Ir staiga štai kas išėjo. Nejaugi pareikšti norus ir jausmus yra klaida?

Jis niekada neturėjo ilgesnių nei treji metai santykių. Gal turėčiau į tai atsižvelgti? Mus skiria septyneri metai. Gal tai yra problema? Gal problema ta, kad mes esam skirtingų tautybių, nors čia gyvenu jau dešimt metų? O gal vis dėlto mylėti nemoku aš, nes augau be tėvo, o mamos meilė atsispindėjo tik iš finansinės pusės?

Aš net pati nežinau, ar galėčiau priprasti prie darbas - namai gyvenimo. Ir svarbiausia, ar galėčiau susitaikyti su tuo, kad jei vyrą užpuola problemos, reiškia, manęs šalia jau nebesimato. Juk suaugusio vyro aš tikrai nebepakeisiu... Aš nežinau, ar verta dar stengtis dėl mūsų ateities?

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Perskaičiusi jūsų klausimą, atsirėmiau į kėdės atlošą. Pasijutau, tarsi mane būtų prislėgusi nemenka našta. Pasivaikščiojau po kambarį, įsipyliau dar vieną puodelį arbatos ir vis bandžiau pagauti tas mintis, kurios bent mažumėlę praskleistų jūsų nepavykusios bendrystės paslaptį. Tačiau tai yra vargiai įmanoma. Žmonių santykiai, o ypač vyrų ir moterų sąjunga, yra toks sudėtingas reiškinys, sudarytas iš begalybės dalelių, jog norint rasti atsakymą į klausimus „Kodėl mums nepavyko?“, „Kas atsitiko, kad mes nutolome?“, „O kaip turėčiau elgtis kitą kartą?“, reikėtų skirti nemažai laiko tiek jūsų asmenybės, tiek buvusio ryšio analizei.

Net apie bendrus poros santykių niuansus yra parašyta nemažai knygų pačiais įvairiausiais ir netikėčiausiais pjūviais. Dėl to turėti pretenziją vieno puslapio ribose išnagrinėti jūsų klausimą būtų naivoka. Visgi permesti jūsų problemą, pasimetimą atgal, paskatinant jus daugiau skaityti apie vyro – moters santykius ir jų ypatumus; pasitelkti porų ar pavienių asmenų konsultanto paslaugas taip pat nenoriu. Dėl to pasidalinsiu mintimis, kurios nebus apie konkrečius žingsnius, tačiau palies principinį požiūrį į kitą asmenį ir buvimą su juo.

Minėjote, jog ankstesniuose santykiuose bandėte nuslėpti savo norus, lūkesčius partneriui ir tai jus privesdavo prie „sprogimo“, nepasitenkinimo išsiliejimo, kuris baigdavosi ryšių nutraukimu.

Pasirinkusi kitokią, nei anksčiau, buvimo strategiją, leidusi sau kalbėti apie tai, ko jums trūksta bendrystėje su mylimuoju, priminti jam, ko tikitės, trokštate iš jo, taip pat negalėjote išsaugoti santykių ir pereiti į kitą jų etapą.

Greičiausiai to nepavyko padaryti dėl labai daug veiksnių. Jūs ir pati paminėjote ankstyvąją patirtį, jūsų draugo asmenybinius ypatumus, požiūrio skirtingumus, reagavimo į tuos pačius dalykus išsiskyrimus. Tačiau tai, kas labiausiai išryškėja jūsų pasakojime apie santykių eigą ir jūsų laikyseną visame tame, tai laukimo ir lūkesčių tema.

Ją man padėjo pastabėti šiuo metu gana populiarus grožinės literatūros kūrinys, kuriame be visų kitų temų iškeliamas ir žmonių žvilgsnis į savo artimą kaip į atsiųstą patarnautoją, skirtą mūsų lūkesčių, troškimų, norų išpildymui. Net ta santykių dinamika, kurią jūs aprašėte, labai gražiai iliustruoja, kaip žmonės vienas kitą priima artėjimo vienas link kito laiku ir kas atsitinka, kuomet pajutote, jog tas žmogus savotiškai priklauso jums.

Bendrystės pradžioje du žmonės gyvena laukimu. Bet koks parodytas dėmesys ar atsakas yra tarsi dovana. Džiaugsmas, netikėtumas, sukeliantis „aš to neverta (-as)“ jausmą. Ir tai kuria artumą, dėkingumą, santykių lengvumą bei norą būti kartu. Savotišką laisvę buvime. Tačiau kuo labiau suvokiame kitą kaip kasdienos dalį, savo gyvenimo detalę, tuo labiau laukimas virsta lūkesčiu, reikalavimu, kad kitas taptų įrankiu į laimę ir pasitenkinimą.

Ir visai nesvarbu, ar tai išsakyti, ar tylūs norai pakeisti kito įpročius, reakcijas, polinkius, pasirinkimus. Kuo labiau kitą pasisaviname ir siekiame kontroliuoti, tuo labiau jis ginasi, kuo labiau ginasi, tuo labiau mes tolstame vienas nuo kito, prarandame artumą ir galiausiai nejaučiame noro siekti bendrystės. Ir jei liekame kartu, tai tik dėl to, kad vis dar tikimės, jog mums pavyks šalia esantį žmogų pakeisti. Žinoma, jog negalime atsisakyti savo poreikių, norų, svajonių... Tačiau niekas mums nežadėjo, kad už visa tai turi būti atsakingi mūsų mylimi žmonės. Mes galime tik laukti jų geranoriškumo, tačiau vargiai siųsti jiems lūkesčių sąrašus...

Toks požiūris tikrai neįsivyraus mumyse kitą dieną, kitą savaitę ar net kitais metais. Tai yra procesas. Mokymasis būti ir nereikalauti... Iš čia galima paieškoti atsakymo ir į jūsų klausimą, ar verta stengtis dėl ateities su mylėtu asmeniu? Verta tiek, kiek leisdama jam būti savimi, norite būti kartu. Su tokiu, koks jis yra, laukiant ir džiaugiantis kad ir labai retomis dovanomis.

Vaida

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (1250)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (130)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (23)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (32)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (123)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Jurga Klimaitė-Riebling nusivylė šventiniu Vilniumi: žinau, kodėl sostinės eglutė gavo į skudurus (16)

Šiemet kalėdinis laikotarpis daugeliui lietuvių sukėlė ne tik džiugias emocijas, bet ir...

Didelė dalis nežino, kad yra alergiški kasdien vartojamiems produktams: Unikauskas siūlo pasitikrinti patiems (8)

Tam tikru momentu savo gyvenime kiekvienas žmogus gali patirti jautrumą maistu, LRT TELEVIZIJOS...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (147)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (23)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (151)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...