Beje, susitinkam kas dieną, jis elgiasi gražiai, bet jaučiu, kad jis tyčiojasi iš manęs. Gal galite man patarti, kaip toliau elgtis? Ar kovoti dėl meilės, ar tiesiog stengtis jį pamiršti?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Išsiskyrimas yra gana skausmingas procesas, sukeliantis aibę jausmų, bandymų viską grąžinti į buvusią padėtį, blaškymąsi. Dėl to puikiai suprantu jūsų pasimetimą, liūdesį, kaltės jausmą, norą vėl būti kartu su mylėtu žmogumi. Visgi visoje toje sumaištyje dabar svarbiausia būtų stabtelėti ir atsakyti į tam tikrus klausimus, kurie jums ir padėtų išsiaiškinti, ką daryti: pabaigti išgyventi santykių nutraukimą ar vis dėlto skirti dar daugiau energijos jų atgaivinimui.
Taigi pradėkite nuo bandymo suvokti, kokioje situacijoje jūs esate ir kaip ji veikia jūsų mintis ir jausmus. Pirmiausia, jūs išgyvenate nutrūkusį ryšį su svarbiu žmogumi. Tokios aplinkybės sukeltos emocijos neretai pakoreguoja tikruosius sprendimus, nes jie yra paremti ne realiais norais ir troškimais, o kalte, ilgesiu, liūdesiu, pykčiu, silpna neigiamų emocijų tolerancija.
Kitas svarbus dalykas, kurį reikėtų suvokti, jog nemaloni būsena jus labai slegia. Iš čia kyla klausimas ar jūs tikrai norite grįžti pas savo buvusį vaikiną ar jums tiesiog norisi nebejausti to, ką šiuo metu išgyvenate? Tai yra du pakankamai skirtingi dalykai, kuriuos sumaišiusi, galite ilgai kentėti.
Įvardinus savo būseną, pabandykite įvertinti savo troškimą vėl būti kartu. Jei jaučiatės kalta, dėl to, kad santykiai iširo, kas pastūmėjo jus taip elgtis? Ar tai, kas neleido pakankamai įvertinti draugystės reikšmingumo, pasikeitė ir nebekelia jums sunkumų?
Jei taip atsitiktų, jog prarastumėte galimybę jausti sunkias emocijas, ar be jų jus dar kas nors skatintų grįžti atgal? Ko jums labiausiai trūksta, galvojant apie buvusius santykius? Ar jūs jį mylite taip, kad galėtumėte galvoti ne tik apie savo norą grįžti, poreikį gauti atleidimą ir galbūt sumažinti kaltės išgyvenimą, bet ir priimti jo apsisprendimą būti atskirai?
Dar kartą perklaususi savęs apie esamą situaciją, turėtumėte pagalvoti ir apie kitą asmenį. Bet koks ryšys yra dviejų žmonių reikalas. Dėl to vargiai galite viena priimti sprendimą, ar santykiai gali gyvuoti, ar reikėtų juos galutinai nutraukti. Jei turite kokią nors galimybę, vertėtų dar kartą pasikalbėti su buvusiu draugu. Tačiau tą pokalbį reikėtų priimti kaip galutinį, o ne dar vieną bandymą kaip nors pakeisti jo nuomonę. Svarbu ir tai, jog jis nevirstų įtikinėjimu grįžti, o tik kaip leidimu išsakyti, ką jis nusprendė, ir bandymu priimti, jog tai yra jo teisė rinktis.
Kita vertus, jūs galite paklausti, ar turite bent kokią galimybę būti kartu po kurio laiko, tai taip pat leis suvokti, kiek galutinį sprendimą yra priėmęs jūsų mylėtas žmogus.
Prieš apsisprendžiant, kokia kryptimi nukreipti savo mintis, reikėtų priimti ir tai, jog kovojimas dėl santykių ar bandymas juos pamiršti nėra patys efektyviausi būdai, sprendžiant tokius sunkumus.
Pirmuoju atveju galima laukti, galbūt duoti žinoti kitam, jog jis yra vis dar svarbus, tačiau atkaklus ir spaudžiantis buvimas šalia dažniau sukelia norą gintis, nei artėti. Dėl to jei visgi pasirinktumėte bandymą atkurti santykius, reikėtų nemažai pagalvoti, kaip tai darysite. Nes panašu, jog jūsų draugas nėra nusiteikęs dar kartą grįžti į tas pačias vėžes. Nepamirškite paklausti savęs, ar tikrai esate pasiryžusi laukimui, o galbūt nusižeminimui, ir kas yra sunkiau: išsiskirti ar likti budėti.
Kalbant apie apsisprendimą galutinai nutraukti ryšius, turėčiau dar kartą paminėti, jog tai nėra pamiršimas. Taip pat šis procesas negali praeiti be neigiamų išgyvenimų. Kaip ir negali pajudėti iš vietos, kol jūs nesate nusprendusi, kur link einate. Jūsų įstrigimas, bandant viską grąžinti, priverčia jus išgyventi intensyvius nemalonius jausmus ir neužleidžia vietos kitiems: pykčiui, atsisveikinimo liūdesiui ir galiausiai situacijos priėmimui.
