Psichologas: jei vienam šeimoje „nelaiko nervai“, problemos gali glūdėti visai kitur

Jei gamina valgyti, tai žvanga visa virtuvė, jei kažką tvarkosi namie, viską stumdo, mėto, dar ir riebesnių keiksmažodžių prideda, jei kartu važiuojame mašina, „kenčia“ nuo jo komentarų visi blogai vairuojantys, net sunku kartu filmą ar žinias pažiūrėti – jam visi kvaili, ne taip kažką daro ir pan. Žodžiu, jei tik prasižioja, didesnė tikimybė, kad išsprūs negatyvas, nei kažkas normalaus. Ir vaikai jau sako, kad tėti, baik skleisti tą negatyvą. O jei dar blogai jaučiasi ar pavargęs, tai scenarijus garantuotas...

Ilgą laiką bandžiau atsiriboti ir bandyti nekreipti į tai dėmesio, bet negaliu sakyti, kad pavyko. Aš tikrai jautriai reaguoju į tokius pykčio ar tai blogos nuotaikos reiškimo būdus, atrodo, kad net pati suvirpu, tarsi koks elektros šokas pereina per kūną, nors tai manęs asmeniškai kaip ir neliečia. Bandžiau su juo kalbėti apie tai ne kartą ir ne dešimt. Viskas veltui – jis sako, kad aš dramatizuoju padėtį ir esu per daug jautri. Taip, aš tikrai esu jautri, bet ką galėčiau dėl to daryti? Kaip dar su juo kalbėti?“

Šią skaitytojos Vilmos situaciją pakomentavo psichologas Edvardas Šidlauskas iš psichika.eu.

© Shutterstock nuotr.

Komentaras

Geri poros santykiai pasižymi tuo, jog:

• Abu partneriai dėl jų stengiasi vienodai.
• Santykiai prisideda prie pasitenkinimo gyvenimu jausmo.
• Jie yra stiprybės šaltinis sunkumų atveju.

Artimi santykiai – tai teigiamas emocinis ryšys, tad akivaizdu, jog jūsų situacija grėsminga, nes nemalonūs jausmai ima kauptis ir gali persverti tai, kas pozityvu, kas jus jungia. Gerai, kad ieškote sprendimo, tai išties svarbu sustabdyti, jei jums ir vyrui jūsų santykiai atrodo vertingi.

Nei savo, nei kitų emocijų kontroliuoti negalime, jos kyla spontaniškai, tačiau galime rinktis kaip į tas emocijas reaguoti, galime rinktis elgesį. Taigi, jūsų konkrečiu atveju, neverta nė galvoti apie tai, kad kažkaip galima pakeisti vyro pesimizmą, karštakošišką būdą, tačiau galima aptarti jo elgesį, t. y. kokie konkretūs veiksmai jums atrodo priimtini ar nepriimtini. Jus erzina ne vyro negatyvumas, kaip savybė, o tai, kaip jis tai išreiškia – triukšmingas daiktų stumdymas, žvanginimas ir piktas kalbėjimas.

Paprastai, kai mes žmogui sakome, kad „tu blogai darai tai ir tai“, labai tikėtina reakcija bus savigyna, kuri pasireikš, pavyzdžiui, kaip jūsų jau aprašytas neigimas ar net mūsų pačių kaltinimas. Tai klasikinė konflikto pradžia. Pamėginkite žodelį „tu“, pakeisti į „aš“ ir išsakyti, kiek tai išeina ramiau, kaip jaučiatės dėl kažkokio konkretaus vyro elgesio. Pavyzdžiui: „baik mane nervinti žvangindamas puodais virtuvėje“ galime pakeisti į „žvangantys puodai virtuvėje mane labai nervina“ arba vietoje „baik nervinti viską kritikuodamas“ galima pakeisti į „mane vargina / nervina / siutina, kai girdžiu negatyvią šneką, aš noriu pailsėti / ramiai pabūti, prašau truputį ramybės“ ir panašiai. Frazę su prašymu liautis, kuri apibūdina jūsų jausmus, o ne kaltina vyrą, galite pakartoti ir kelis kartus, ji nėra įžeidi, užsipuolanti, čia išsakomi tik jūsų jausmai.

Jeigu tai nesuveikia, pamėginkite tiesiog paklausti, ko jis norėtų mainais, ką jūs galite padaryti, kad vienoks ar kitoks vyro elgesys liautųsi ateityje. Kokia to kaina? Ko jis nori už tai, kad patylėtų vairavimo metu ar žiūrint filmą arba kaip jis siūlo šią situaciją spręsti? Gal jis pradžioje sutiktų patylėti ne visą filmą, o bent 30 ar 15 minučių? Pasakykite, kad atsakymas, jog nieko daryti nereikia yra nepriimtinas, nes jūs jau tai išbandėte ir jums šis variantas nesuveikė, kad jaučiatės tik dar labiau kenčianti ar kažkaip panašiai, tad norite ieškoti kitų sprendimų.

Jeigu vyras ir toliau demonstruos abejingumą, tuomet panašu į tai, kad jam jūsų santuoka nėra jau tokia svarbi, todėl ir žmonos savijauta mažai rūpi. Dėl to gal ir neverta kažko kaltinti, tačiau belieka konstatuoti faktą, kad iš vyro jis pavirto kaimynu ar tiesiog kambarioku su bendrom sąskaitom. Būna ir taip.

Bet kuriuo atveju, neverta pasiduoti pesimizmui, jei vis dar esate kartu, tai veikiausiai yra ir gerų dalykų, kurie jus jungia. Jei mano minėti patarimai nesuveiks – rekomenduoju kreiptis į šeimų terapeutą.