Vienintelė problema yra ta, kad aš nepasitikiu juo, esu pavydi, šnipinėju jo daiktus, skaitau žinutes, bandau kontroliuoti. Taip buvo ne visą laiką – kai mes susipažinome, susitarėme, kad nebus nieko rimto, tiesiog susitiksime laisvalaikiu praleisti laiką be jokių įsipareigojimų (jo idėja).
Jis, pirmus puse metų susitikinėjo su kitomis merginomis, aš keliavau, taip pat susitikau su keletu kitų vaikinų. Nė vienas iš mūsų nesuko sau galvos. Apytiksliai po metų, jis man davė savo buto raktus, supažindino su šeima, draugais, tėvais, nusivežė atostogauti. Jo žodžiais, tai tapo rimta, tad aš turėčiau džiaugtis ir būti rami, tačiau gal kokį mėnesį ar du man vis sukasi galvoje mintys, kad jis ir toliau susitikinėja su kitomis ir panašiai. Jis mane įtikinėja, kad tik aš egzistuoju jo gyvenime ir kad apie metus laiko jis susitikinėja tik su manimi. Bet manęs vis neapleidžia tos baimės, kad pradžių pradžioje jis turėjo kelias drauges ir jo negraužė sąžinė…
Turbūt būtų verta paminėti, kad mano šeimoje santykiai buvo labai prasti ir konfliktiški, aš beveik nebebendrauju su savo tėvais ir tai mano pirma rimta draugystė.
Lauksiu Jūsų atsakymo,
Jolita (vardas pakeistas)