Priklausomybių gydymo specialistė Mavis Humes Baird įsitikinusi, kad priklausomybė nuo sekso yra liga, nes žmones valdo impulsas, kurio jie negali kontroliuoti, kad esti pokyčiai smegenyse, kurių vien tik psichoterapija negali išgydyti.
„Pavyzdžiui, jei poroje vienas partnerių mezga romanus, bet nėra priklausomas nuo sekso, šeimos ar santuokos psichoterapija yra labai efektyvi. Tačiau jei jis priklausomas nuo sekso, jokia pasaulio psichoterapija, kuri gilinsis į santykių problemas, nepadės.
Norint gydyti priklausomybę, galima kreiptis į porų konsultantus, kurie dirbo su priklausomybių problemomis. Negalite gydyti seksualinių problemų tarp partnerių, kol negydoma priklausomybė. O tai daroma suderinant specialų gydymą, dvylikos žingsnių programą ir kartais vaistus“, - "Huffington Post" sakė ji.
Kai kurie tyrinėtojai daro hipotezes, kad priklausomybė nuo sekso, alkoholio ar narkotikų, azartinių žaidimų pasižymi tais pačiais neurocheminiais pokyčiais smegenyse. Šie tyrinėtojai mano, kad šios, kaip ir kitų priklausomybių, gydymas turi būti kompensuojamas.
Kita vertus, egzistuoja ir kitoks požiūris, kaip, pavyzdžiui, dr. Herberto Kleberio, psichiatrijos profesoriaus Kolumbijos universiteto medicinos centre. Paklaustas apie priklausomybę nuo sekso, jis atsakė: „Ar tai priklausomybė? Esu įsitikinęs, kad lošimas yra priklausomybė, bet netikiu priklausomybe nuo sekso. Pripažinus tai, reiktų pripažinti ir kleptomaniją, apsipirkimo maniją, visa kita? Kur brėšime ribą?“
Dr. Janssenas pritarė dr. Kleberio skepticizmui sakydamas: „Nėra jokios patikimos statistikos dėl priklausomybės nuo sekso. Keliuose tyrimuose nustatyta, kad ji gali apimti penkis-dešimt procentų suaugusiųjų populiacijos. Dauguma sekso tyrinėtojų mieliau nenaudoja šio termino, rinkdamiesi „potraukį seksui“ ar „seksualinį impulsyvumą“, kalbėdami apie žmonių elgesį.“
Dr. Kleberis ir jo kolegos parašė straipsnį, kuriame įrodinėjo, kad priklausomybė nuo narkotikų buvo „chroniška liga“, o ne tik „socialinė problema“. Tačiau dr. Kleberis nėra įsitikinęs, kad tai, ką jis vadina „kontraversiška priklausomybe“ nuo sekso, interneto, maisto, apsipirkimo, yra išties priklausomybė.
„Mes nepakankamai žinome apie tai, kas vyksta smegenyse, esant šiems sutrikimams. Ar mes kalbame apie visus juos, ar išskiriame kai kuriuos? Tai vis dar svarstoma“, - sakė jis.
Kad ir kas galiausiai būtų nuspręsta dėl ligų klasifikavimo, viena, regis, aišku: žmonėms, kenčiantiems nuo šios problemos (ir jų mylimiesiems) skausmas ir pagalbos poreikis yra išties realūs. Tai sutrikimas, kuriam tikrai reikia daugiau tyrinėjimų. Kaip manote jūs?
