„Buvau tikras kvailys, – konstatuoja vienas vaikinas. – Tai nutiko tik vieną kartą. Su savo partnere tada galvojome apie skyrybas. Mergina, kuriai pajutau simpatiją, taip pat neva ketino skirtis su savo vaikinu. Tą vakarą per daug išgėrėme, o vėliau visa tai ir atsitiko atsirėmus į sieną. Kitą dieną iš pat ryto aš pasakiau savo draugei, kad ją palieku. Toji kita mergina taip ir neišsiskyrė su savo partneriu. Viską kažkaip ištvėriau. Dabar turiu puikią žmoną ir mano gyvenimas nuostabus, tačiau visada žinosiu, kad padariau klaidą. Aš buvau iš tų, kurie tvirtino niekada nesulaužysią ištikimybės. Deja, dabar toks nebesu.“

„Buvau jaunas, kvailas ir aistringas, kaip paprastai ir būna studijų metais, – pradeda savo prisipažinimą kitas. – Nė neįsivaizdavau, kad padūkėliški mano vojažai sukels tokį skausmą tuometinei bičiulei. Dabar, kai esu vyresnis ir daug labiau subrendęs, visa tai prisimenu su ypač giliu liūdesiu ir neapsakomai gailiuosi.“

Dar vienas vyras pasistengė paaiškinti, kad jo neištikimybė buvo tarsi atsikeršijimas: jis tai padarė norėdamas atsimokėti savo merginai tuo pačiu. „Neištikimybei ryžausi tik sužinojęs, kad ji buvo neištikima, nors, aišku, melavo, kad nieko panašaus neįvyko, – nurodo jis. – Kaip tik tada susipažinau su geidulinga ir nuotykius mėgstančia moterimi ir, aišku, atsitiko tai, kas atsitiko.“

Visgi vyras negali nepripažinti, kad toks elgesys padėjo išryškėti problemai, kuri iš tiesų egzistavo. „Buvau toks skystablauzdis, kad nedrįsau prisipažinti, jog santykiai žlunga. Buvau pasiryžęs žūtbūt juos tęsti, taigi, maniau, kad jei „nueisiu į kairę“ ir tarsi būsime atsiskaitę, sugebėsiu jai atleisti. Deja, klydau. Netrukus ji vis tiek mane paliko.“

Ištikimybę galima sulaužyti ne vien su kuo nors pasimylint: juk žmones ypač žeidžia partnerių emocinė trauka kokiam nors trečiam asmeniui. Taigi, ne tik veiksmai, bet ir jausmai, pajėgūs sužlugdyti porų santykius.

„Nemėginau slėpti, kad bendrauju su kitomis moterimis, be to, visada pasistengdavau nutraukti bičiulystę, kai pajusdavau, kad reikalai krypsta į tai, ką vadinu emocine neištikimybe. Viskas visada kuo puikiausiai pavykdavo, išskyrus vieną atvejį. Apie jį aš taip pat papasakojau savo merginai. Mane išklausiusi ji ištarė frazę: „Jau geriau būtum iš tiesų su ja permiegojęs.“ Tada supratau, kad nesvarbu, kokias turi intencijas, ar esi girtas, ar blaivus. Tai, kas padaryta, yra padaryta. Galbūt kas nors pasakys, kad nieko ypač blogo aš nepadariau, nes tas ryšys nebuvo fizinis, tačiau mano mergina galvoja kitaip, o ir mane tai užgulė tarsi našta. Dar ir šiandien nepavyksta pamiršti, kaip mano prisipažinimo akimirką atrodė jos veidas ir kaip skambėjo jos balsas. Supratau, kad net tada, jei tos kitos moterys nėra mylimos, nevalia skaudinti žmogaus, kuris tau brangus. Net jei tos kitos moterys šiek tiek rūpi, privalai likti doras.“

Kai kurių žmonių papasakoti atvejai įrodo, kaip svarbu aiškiai ir neišsisukinėjant kalbėtis apie santykius.

„Maniau, kad mudviejų ryšys nutrūko, – prisimena viena moteris. – Tačiau jis manė, kad mums tiesiog reikalingas atokvėpis: kad tiktai kurį laiką pagyvensime atskirai, bet į kitus nesižvalgysime. Įsivaizduokite, kokį patyrė šoką, kai sužinojo, kad aš susisaisčiau su kitu žmogumi. Aš jokiu būdu nemaniau, kad laužau ištikimybę, tačiau vis tiek jaučiuosi siaubingai tai prisimindama.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (578)