aA
Rašau, nes negaliu susitvarkyti su savo mintimis, labai reikia pagalbos. Pradėsiu iš pradžių. Su vyru kartu esame kiek daugiau nei ketverius metus. Prieš metus jis man pasipiršo, o šią vasarą nusprendėme susituokti.
© Shutterstock nuotr.

Buvo dviejų žmonių šventė, jauki ir kukli, tokia, apie kokią abu svajojome, tiesiog išvykome į nuostabią kelionę. Likus mėnesiui iki vestuvių, pasiūliau pabandyti sukurti naują gyvybę, mūsų meilės vaisių.

Sutiko be problemų, apie tai jau buvo kalbėta, po kelių dienų bandymo ir kelių savaičių jau džiaugiausi rezultatu, pilvelyje jau augo taip trokštamas vaikelis. Nėštumas buvo sklandus, tik antrą ir trečią nėštumo mėnesį labai daug miegojau, nes negalėjau pakelti nuovargio po didelio darbo krūvio. 

Gimdau po kelių savaičių, mažiau nei po mėnesio. Prieš porą savaičių vyras netyčia atsiuntė man žinutę, skirtą jo meilužei. Graži žinutė apie tai, kaip jam buvo gera su ja susitikti, pabūti, kaip jis ją dievina, linki nuostabių sapnų ir laiko ją glėbyje.

Aišku, tai trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus.  O tą dieną važiavome į ligoninę, apžiūrinėjome gimdyklas ir palatas...o grįžus jis „išvažiavo dirbti“. Dar pamiršau paminėti, kad jis yra darboholikas, labai daug laiko praleidžia darbe, o jei ne darbe, tai apie jį galvodamas, nemoka atsipalaiduoti, vis galvoja, ko nespėja ir ką reikės padaryti.

Viską prisipažino, kad trunka 3 - 4 mėn., teigia, kad per tą laiką tebuvo susitikę tik 4 kartus, du iš jų - turėjo lytinių santykių automobilyje, o porą kartų tik kavos atsigėrė. Be abejo, sako, kad tai buvo tik seksas ir ji jam nieko nereiškia, sako, kad ji ištekėjusi, kad tai sena kažkokia pažįstama, kurią atsitiktinai sutiko kažkur mieste. O ar tai yra tiesa, tai manau, kad taip ir nesužinosiu. Kas ten žino kaip buvo iš tikrųjų, gal tikrai tik keturi kartai, o gal keturi kartai per savaitę...

Besiaiškinant priežastis, tiesiai šviesiai pasakė, kad nebejaučia man fizinio potraukio. Turbūt net nereikia sakyti, kaip skaudu. Visada juo tikėjau, visada visiems draugams ir tėvams sakiau, kad jis tikrai daug dirba (ir savaitgaliais), kad reikia pasitikėti mylimu žmogumi, juk koks tada gyvenimas, jei artimiausiuoju netikėsi. Visada galėjo važiuoti su nakvyne su draugais į pirtį, nedraudžiau, nes ir abu esame kalbėję, kad jei žmogus norės nueiti į kairę, tai nereikia nei nakties, nei išvykos...

Tikrai netikėjau, kad jis galėtų taip pasielgti. O dabar jaučiuosi išduota, išdavė ir mane, ir mūsų dukrytę. Jaučiuosi pažeminta. Skaudu, kad tai ne vienkartinis kažkoks nuotykis, o planuoti susitikimai, planuota, kur važiuos, pirkti prezervatyvai (tikiuosi, ir tai tiesa, kad juos tikrai naudojo, juk aš nėščia). Nebegaliu juo tikėti, vis galvoju, ar tikrai darbe, ar tikrai nutraukė santykius.

Negaliu suprasti, kodėl taip pasielgė su manimi, nors sako, kad myli, kad bandykim išsaugoti, ką turėjom. Pats jis sako, kad tiki, jog viskas bus gerai, kad gal tereikia laiko, kad tai buvo klaida, kad supranta, ką padarė ir ką paaukojo, kad taip pat supranta, kad taip kaip buvo - nebebus.

O aš nežinioje... Ar galėsiu dar kada nors juo patikėti ir pasitikėti? Ar tai įmanoma? Ar išnyks kada judviejų besiglamonėjančių ir besimylinčių mašinoje vaizdas? Juk negaliu net į to automobilio pusę pažiūrėti... Ar galiu tikėti, kad ji jam nieko nereiškia? Tai kodėl tada ta žinutė, tokia graži rašoma žmogui, kuris nieko nereiškia? Kodėl jis taip padarė? Juk nėštumas ne amžinas, nejaugi taip reikia spręsti problemą, jei jau žmona pasidaro nebepatraukli?

Ir ar tikrai toks žmogus iš tiesų myli, jei ta žmona staiga pasidaro nebepatraukli? Ir ar galiu tikėtis, kad dar kada jis man jaus tą potraukį, nesinori tikėti, kad jo visai visai nebėra, nors iš elgesio panašu, kad kol kas taip... Ar įmanoma dar būti laimingiems po tokio sukrėtimo? Ko reikia, kad taip būtų?

Gimdymas ne už kalnų. Vyras vis dar sako, kad dalyvaus, kad padės, o aš nežinau, ar to reikia, kaip šioje vietoj su tuo fiziniu potraukiu, jei taip lengvai kai kam jis dingsta, tai kas tada laukia po gimdymo...?

Maža to, kad dabar jaučiuosi bjauri, kurios savas vyras net negeidžia. Nežinau, kaip ištverti, nenoriu skirtis, noriu vėl atrasti laimę su savo vyru, bet abejoju dėl jo, ar jis pakankamai to nori, o ir aš bijau, ar sugebėsiu jam atleisti tokią išdavystę, kai man labiausiai reikėjo saugumo ir jo paramos.

O jis stengiasi, savaip, bet stengiasi, kaip moka. Daug negražbyliauja, ant kelių klūpėdamas neatsiprašinėja ir „ant rankų nenešioja“. Todėl vis atrodo, kad nepakankamai ir nori. Padėkite, prašau, susigaudyti. Tik noriu žinoti dabar, ar ateityje įmanoma būti laimingai su išdavusiu žmogumi ir ar mylintis žmogus gali taip pasielgti? Šis nėštumas mano svajonėse buvo nuostabiausias mano laikas, o dabar kokį prisiminsiu...

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Šiuo metu jus supantys išgyvenimai turėtų būti, švelniai tariant, nelengvi. Laukimasis yra ypatinga būsena, kurią moteris išgyvena ne tik džiaugsminai, bet ir kupina pokyčių. Pirmiausia jų apstu kūne, o tuo pačiu ir viduje. Moters kismas nėra vien fizinis. Jis tarsi ženklas, jog naujai ateinanti gyvybė jau dabar pretenduoja į kitokį tėvų gyvenimą, nei jie buvo įpratę. Panašu, kad jūsų sutuoktiniui tas kitoks gyvenimas buvo netikėtas ir šiek tiek gąsdinantis.

Kad ir koks džiaugsmingas teoriškai turėtų būti laikas laukiantis vaiko, ypatingai pirmo, šeimai tai yra vienas iš nemažų iššūkių. Tai paliečia tiek moteris, tiek vyrus. Net sąmoningai ruošiantis vaikelio atėjimui, sunku numanyti, kokias asmenybės vietas palies šis laikas, kai keičiasi buvimo kartu įpročiai, galimybės. Žinoma, be galo gaila ir liūdna, kad jums teko patirti šį vyro išgąstį, jog situacija keičiasi būtent dabar, kuomet jums taip reikia globos ir palaikymo ateinant naujam žmogui, vis gi tai įvyko.

Tikiu, kad norisi kuo greičiau visame tame susivokti, išsiaiškinti ir susidėliojus į lentynėles padaryti sprendimus. Tačiau tai nėra taip paprasta. Sunkius emocinius išgyvenimus norime kuo greičiau perkeisti, nes juose būti be galo sunku. Sunku dėl to, kad jie žeidžia, sunku dėl to, kad jie koreguoja gražias būtas svajones ir visai su jomis nesusiderina. Sunku dėl to, kad dabar yra ne taip, kaip planavote. Visgi tai, ką galite dabar daryti, tiesiog leisti būti faktui, jog jūsų vyras suklydo.

Šis jo poelgis vargiai kaip nors savaime praeis. Tikėtina, jog norėdami likti kartu, turėsite nudirbti nemenką emocinį pykčio, susitaikymo ir atleidimo darbą. Gali būti, jog tam prireiks porų terapijos. Visgi vargu, ar pavyks vaikelio gimimo išvakarėse spėti viską sudėlioti į savo vietas ir įtikinti save, jog jau galite, ar taip ir negalėsite pasitikėti savo sutuoktiniu. Dėl to tai, ką galite daryti dabar, tai klausti savęs, kas jums šią akimirka būtų geriausia. Ne jūsų santykiams, ne vyrui, bet jums. Ir atsispiriant į tai, leisti sau tame išbūti.

Jei galite, leiskite sau kalbėti apie tai, kaip jaučiatės. Gal nebūtinai su sutuoktiniu, bet su jums artimu žmogumi, kuriuo pasitikite. Jei esate pajėgi išvengti kaltinimų, verta dalintis ir su vyru bei jo klausti, kaip jis mato tolesnę bendrystę. Tikiu, kad labai norisi gauti konkretų patarimą, kaip pabusti iš baisaus sapno ir gyventi toliau, visgi sunkios patirtys taip pat yra gyvenimo dalis, kurių neįmanoma nematyti, panaikinti greitai ir efektyviai kaip su kokiu dėmių valikliu.

Dėl to dar kartą pasikartosiu, jog šiuo metu verta leisti sau elgtis taip, kad galėtumėte sutikti vaikelį, ypatingai galvodama apie sutuoktinio dalyvavimą gimdyme (čia svarbu galvoti ne apie tai, ko norėjote, o apie tai, ko norite dabar) ir duoti sau laiko grįžti prie judviejų santykio sprendimo, ką labiausiai skatinčiau daryti terapijos metu.

Rekomenduojama literatūra: Yves Dalpe. Neištikimybė nėra banali. 2009 m.

Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (411)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (182)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (188)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Skvernelio reitingus gali sudeginti ne tik kova su kainomis (204)

Kainos – maisto, šildymo, komunalinių paslaugų – yra pirmo svarbumo reikalas Lietuvos...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (56)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (105)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...

Turistų spąstai Barselonoje – kosminės eilės ir kišenvagiai nuo šios vietos neatbaido (9)

Jei Barselona būtų draugė, tai būtų draugelka , kuriai nesigėdyčiau 4 valandą ryto...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (25)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Karjeros pergalė: Zverevas emocingai triumfavo finaliniame ATP turnyre (13)

Londone (Didžioji Britanija) pasibaigusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) sezono turnyre...