Paskaičiuota, kad pornografijai skirta 12 procentų visų interneto tinklalapių. Kiekvieną sekundę juose lankosi beveik 30 tūkstančių internautų visame pasaulyje. Didėjantis pornografijos populiarumas aiškinamas tuo, kad žmonėms darosi vis sudėtingiau sukurti santykius, kurie džiugintų pilnaverčiu seksu. Vis dėlto šioje srityje itin stinga tyrimų, kurie padėtų išsiaiškinti, kur čia priežastys, o kur pasekmės.
Kodėl mes tai darome?
Seksologė Irina Airijanc įvardija tris pagrindines priežastis, kodėl žmogus griebiasi pornografijos. Pirma – noras išvysti savo seksualinių fantazijų įgyvendinimą. Antra – žmogui stinga seksualinių santykių. Trečia – tai puikus stimulas masturbavimuisi.
„Priežastimi gali būti ir tokia situacija, kai norime išsaugoti santykius su partneriu, kuriam mūsų troškimai yra nepriimtini, - pridūrė specialistė. - Pavyzdžiui, jam arba jai nepatinka oralinis seksas, tad mes juo mėgaujamės žiūrėdami filmus, kuriuose tai rodoma, ir įsivaizduojame, kad tai vyksta su mumis. Tokiu atveju pornografija užpildo atsiradusią tuštumą mūsų geidulingume ir gali tapti visiškai sveikų santykių dalimi“.
Kai kurie žmonės neslepia žiūrintys pornografinius filmus netgi tuomet, kai turi nuolatinius ir juos tenkinančius santykius. Esą jie tai daro „dėl įvairovės ir autonomiškumo“.
Vis dėlto bijant išsakyti partneriui savo troškimus, kyla rizika, kad tai virs paslaptimi, apie kurią bus vis sunkiau kalbėti. Jausmas, kad kažką tenka slėpti, pamažu gimdys kaltės jausmą bei gali sukelti partnerių susvetimėjimą.
Psichologas Patrickas Carnesas, vienas pirmųjų pradėjęs nagrinėti seksualines priklausomybes, įvardijo pagrindinius požymius, būdingus priklausomiems nuo pornografijos. Dažniausia tokie žmonės yra kilę iš probleminių šeimų, jie yra patyrę žiaurų fizinį ar emocinį elgesį. Save jie apibūdina maždaug taip: „aš esu blogas“, „aš nieko nevertas“, „tokio, koks esu, manęs niekas nemyli“, „jeigu pradėsiu nuo kažko priklausyti, mano troškimai niekada nebus patenkinti“, „seksas – mano svarbiausias poreikis“.
Ekspertai tvirtina, kad tokiu atveju pornografija tenkina ne seksualinius, o psichologinius poreikius – seksas persipina su rūpinimusi savimi ir tampa vienu iš įprastų būdų įtampai – taip pat ir neseksualinei – nuimti.
Ar tai priklausomybė?
Seksualumo tyrinėtojas Erickas Janssenas įsitikinęs, kad terminas „priklausomybė“ netaikytinas perdėtam pornografijos vartojimui, o toks situacijos traktavimas atsikratyti šio pomėgio tikrai nepadeda.
Vis dėlto yra ir kitaip manančių. Štai psichologė Mary Anne Leyden įsitikinusi, kad egzistuoja toks dalykas, kaip priklausomybė nuo pornografijos.
„Vienas iš priklausomybę apibrėžiančių požymių – išsivysčiusi tolerancija ją sukeliantiems dalykams. Priklausomybė nuo narkotikų skatina didinti kvaišalų dozę. Norėdami pasiekti tokį patį susijaudinimą, nuo pornografijos priklausomi žmonės jaučia poreikį žiūrėti vis šiurkštesnius ir ekstremalesnius filmus“, - sako M. A. Leyden.
Manantieji, kad pornografiją galima priskirti priklausomybėms teigia, jog dėl savo prieinamumo pavojingiausia yra internetinė pornografiją. Galimybė anonimiškai lankytis pornografiniuose tinklalapiuose akivaizdžiai sumažina asmeninės atsakomybės jausmą.
Galimybė sustiprinti pasitikėjimą?
32 metų Viktorija, savo kompiuteryje peržiūrėdama naršytų tinklalapių istoriją aptiko, kad jos vyras yra prisiekęs pornografijos gerbėjas. „Mane apėmė siaubas suvokus, kad jis tai daro nuolat ir greičiausiai, jau seniai. Nejaugi jam maža manęs?“ - stebėjosi moteris.
Psichoterapeutai tvirtina, kad susidomėjimas internetine pornografija dažniausiai neturi nieko bendro su seksualiniu nepasitenkinimu. Kartą psichoterapeutas Miltonas Ericksonas yra pasakęs, jog savo varpai galima nurodyti „gulkis!“, tačiau neįmanoma nurodyti „stokis!“
Vien mintis apie seksą daugeliui vyrų kelia nerimą, nes kartu ateina klausimas – ar pavyks man šį kartą? Pornografijos peržiūra sukelia susijaudinimą ir leidžia įsitikinti, kad organizmas yra normalios būklės ir viskas tvarkoje. Be to, moterys vargu ar įsivaizduoja tą socialinį spaudimą, kurį junta vyrai – iš jų visuomenė reikalauja nuolatinio seksualinio aktyvumo ar bent jau pasirengimo tam, kitaip „tu ne vyras“.
Pornografija kaitina vyro seksualines fantazijas ir padeda jam išsaugoti jausmą, kad jie atitinka pageidaujamą „mačo“ įvaizdį, net jeigu realybėje jie turi tik vieną partnerę ar net visai nei vienos. Taip vyrai sustiprina savo seksualinį ir socialinį pasitikėjimą.
Moteris tai irgi domina
Moterys taipogi žiūri pornografiją ir nebūtinai su savo partneriais. Vienos prisipažįsta, kad tuo metu, kai turi partnerius, jų joms pakanka, tačiau užsitęsus pertraukai tarp romanų, dažnai griebiasi pornografijos. Tai joms padeda susigrąžinti susidomėjimą seksu ir pasijausti moterimi, kuri jaučia geismą.
Vis dėlto ne visos moterys savo susidomėjimą pornografija vertina taip ramiai. Yra ir tokių dailiosios lyties atstovių, kurios jaučiasi esančios nenormalios, jeigu jau jas tai domina. Jos bando to nedaryti, tačiau dažniausiai vėl neatsispiria pornografiniam filmui. Tokiais atvejais psichoterapeutai ragina žiūrėti tokią medžiagą kiek tik norisi ir nejausti jokios gėdos.
Ekspertai primena, kad domėtis seksu ilgus amžius buvo leista tik vyrams, bet ne moterims. Todėl kai kurios net pačioms artimiausioms draugėms bijo prisipažinti apie savo seksualinį smalsumą. O kai jis kyla, tai ima gluminti ir net kerta per savivertę. Tokiais atvejais problema slypi ne pornografijoje ar sekse, o savęs smerkime.
Pornografija tampa rimta problema tik tuo atveju, kai ji ne skatina seksualinius santykius su realiu partneriu, o visiškai juos išstumia, palikdama širdyje tuštumos ir nepasitenkinimo jausmą.
Feministinė pornografija
Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje kai kurias moteris ėmė piktinti vyriškas požiūris į pornografiją. Moteriškos kino erotikos „pionierėmis“ tapo prancūzės režisierės Catherine Breillat ir Virgienie Despentes. Vėliau išsivystė atskira feministinės pornografijos industrija.
Nuo „tradicinės“ pornografijos ji skiriasi trimis kriterijais. Pirma, režisierė (arba prodiuserė) yra moteris. Antra, rodomas realus moters orgazmas. Trečia, moteriško seksualumo diapazonas išplečiamas parodant jausmus, pašnekesius, preliudiją – tai, kas vyriškos pornografijos pramonės nedomina.
Moterų kurti pornografiniai filmai išsiskiria savo stilistika, humoru, atskleistais charakteriais bei kur kas tikroviškesniu seksu. Panašu, kad jie jau turi savo auditoriją, mat pernai metais Olandijoje startavo pirmas visą parą transliuojantis televizijos pornografinis kanalas specialiai moterims „Dusk“.
