Tokia mintis pirmiausia šauna į galvą stebint aktorių Larisos Kalpokaitės ir Adolfo Večerskio žaismingą duetą populiariame LNK seriale „Nekviesta meilė“. Nuolat besisvaidančią ne tik žaibais, bet ir meilės kibirkštėlėmis porą suvaidinę aktoriai neslepia, kad scenarijaus tekstus jie gerokai paspalvino savo aštriais liežuviais.
© "Panevėžio balsas"
- Leisk man truputį pasnausti... – įsisupęs į chalatą, žmonos prašo Seimo narys Antanas Baronas.

- Pasnausti, pasnausti! Va tu man su savo pasnaudimu! – už kaklo susiima įpykusi Angelina Baronienė, apsisuka ant kulno ir kaip uraganas išūžia pro duris

- Angelina, aukse mano, ak tu, Angelina, velnių motina... – katino balsu po nosimi murkia prisidirbęs vyrelis.

Klausantis jų dialogų sunku nesišypsoti.

Lietuviškieji Adamsai

Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus A.Večerskio kabineto ramybei ateina galas, vos pro duris įžengia į susitikimą atskubėjusi aktorė L.Kalpokaitė. Ponas Adolfas žarsto komplimentus, į kuriuos atsako skardus žavios ir energingos moters juokas. Jie vis dar taip įsijautę į Baronų šeimos vaidmenis, kad ir pokalbio metu kartkartėmis prabyla jų lūpomis. Gurkšnodami kavą, aktoriai prisipažįsta, kad filmuotis seriale buvo nelengva, tačiau labai smagu.

Larisa: „Seniai taip buvo, kad tokia smagi kompanija susirinktų ir taip smagiai dirbtų, nebuvo nei vieno konflikto, nei vieno nesusipratimo. Mums buvo leista improvizuoti, daug žaisti. Žinote, kai maudaisi medžiagoje, kai malonu, atsiranda visokių šypsenų, juokelių, pačiam būna malonu. Tada trykšti kaip fontanas."

Aktoriai sutartinai linksi, kad scenos, filmuotos namie, jiems įsiminė labiausiai, o paklausti apie jų dueto sėkmės paslaptį šypsodamiesi išraiškingai pažvelgia vienas į kitą.

Larisa: „Sakyk paslaptį!"

Adolfas: „Visas paslaptis žino ji. Yra net tekstas toks scenarijuje."

Larisa: „Taip, aš viską geriau žinau (kvatoja)! Dievas žino, kur čia paslaptis. Visų pirma Adą labai seniai pažįstu, gražiai bendraujame, o tai labai svarbu dirbant. Apskritai mes kartu vaidinome gal tik kelis kartus, bet dažniausiai vaidmenis, kurie nebuvo labai susiję."

Adolfas: „Mūsų nesuleisdavo, bijojo..."

Larisa: "Tokią porelę pabandyk suleisti į vieną vietą!"

Adolfas: „Suleido, nes suprato, kad visuomenė jau pribrendo prie tokios lietuviškos poros. Nes, kaip mes sakome, Adamsams nėra ko lygintis su mumis."

Nesibaigiantys juokai

Jau kuris laikas lietuviški serialai buvo dingę iš TV ekranų, tačiau „Nekviestos meilės" populiarumas parodė, kad žmonės pasiilgę vaizdelių ne tik iš ašarojančios Meksikos. Aktoriams, kurie ne tik teatro scenoje, bet ir kine ne naujokai, kvietimas vaidinti nebuvo visai netikėtas.

Larisa: „Ir anksčiau filmavausi serialuose, vokiečių, ispanų, italų filmuose, todėl negaliu sakyti, kad vaidmuo buvo netikėtas. Bet gyvenimo ir scenos, ekrano logika tokia, kad vyresnis žmogus gauna mažiau darbo. Taip jau yra, kad jaunas, gražus veidas kadre geriau žiūrimas negu vyresnio. Todėl šis siūlymas man buvo labai malonus."

Adolfas: „Aš neturėjau vaidinti šiame seriale, tik po ilgų svarstymų atsiradau čia. Nežinojau, su kuo vaidinsiu, kol pamačiau pirminę seriją, kurioje kitas aktorius vaidino. Kai pažiūrėjau, nutariau, kad šita žmona man tinka, o visa kita jau ne mano reikalai. Sėkmė, kad mes puikiai vienas kitą papildome, tačiau negalima sakyti, kad vaidindama su kitu aktoriumi Larisa nebūtų nieko pasiekusi. Arba kad aš vaidindamas su kita moterimi nebūčiau patyręs tiek nesėkmių, kiek su ja (abu prapliumpa juoku)".

Jei kas nors būtų stovėjęs už pono Adolfo kabineto durų, tikriausiai būtų pamanęs, kad už jų vyksta ne interviu, o padų kutenimas. Netylantis aktorių juokas ir smagūs apsišaudymai žodžiais neleidžia abejoti - filmavimo aikštelėje buvo linksma.

Adolfas: „Nesąmonė, mudu verkėme... iš džiaugsmo! Kai ją pamatau, man ašaros byra! Čia aš buvau tas, kuris verkia!"

Larisa: „Mes abu kai pradėdavome juokauti, tai negalėdavome sustoti. Vieną sceną iki begalybės galėdavome vaidinti, patys juokdavomės, sustosime ar ne. Paskui atrinkdavome tai, kas įdomiausia, pakartodavome. Buvo labai smagu ir įdomu, tikiuosi, ne tik mums, bet ir kūrybinei grupei."

Larisa neįsivaizduoja gyvenimo be skardaus juoko, tačiau prisipažįsta, kad ir verkti, ir juoktis ne savo, o herojaus akimis ir lūpomis nėra lengva.

Larisa: „Sunku kadre nuoširdžiai juoktis ir verkti, dar sunkiau sulaikyti ašaras akyse. Bet to ir moko aktorius, viskas ateina su patirtimi. Net ir labai talentingas jaunas aktorius gali šito nemokėti. Aš, pavyzdžiui, nemokėjau juoktis. Prisimenu, kaip studentė gindama diplominį darbą tiesiog gimdžiau juoką - maniau, niekada to neišmoksiu. Bet vėliau atėjo atsipalaidavimas, laisvė ir pasitikėjimas savimi. Dabar tai darau su malonumu."

Technika – marintoja

Aktoriai Larisa Kalpokaitė ir Adolfas Večerskis
© M.Juknevičiūtės nuotr., žurnalas "Pana"

Teatro scenoje žodis išsprūsta kaip žvirblis ir negrįžta. Aktoriai improvizuoja ir to paties veiksmo antrą kartą nekartoja. Filmavimo kameros negailestingos, o dar negailestingesnis aidintis režisieriaus balsas: „Stop, kartojame!"

Adolfas: „Kartojama, jeigu blogai, kartais dėl techninių kliūčių, filmavimo klaidų, todėl aktorius apvagiamas - reikia turėti daug energijos, kad išlaikytum tai, kas buvo. Nes dažniausiai kartojimai baigiasi tuo, kad vaizdas ir garsas labai gražūs, o vaidyba jau išblėsusi. Kartais iš gerų aktorių technika pavagia jų gyvybę ir tada matome, atsiprašau už tokį pasakymą, keistus numirėlius. Nes aktorius kažkas numarina. Buvo ir ašarų filmavimo metu, nes žmonės tiesiog neišlaikydavo įtampos ir krūvio."

Larisa: „Man sunkiausia buvo tas kadrų ir drabužių keitimas. Bet žinote, moteriai vis tiek malonu persirengti (nusijuokia). Gal ne man, o techniniam personalui buvo sunkiausia keisti šukuosenas, perjungti mikrofonus..."

Adolfas: „Per trumpą laiką reikėjo save transformuoti iš vienos scenos į kitą. Aprengia ir tu galvoji: „Velnias, kur čia dabar esu?" Reikia greitai susigaudyti ir „persijungti". Aišku, gali viską palikti režisieriui ar montuotojams, bet jeigu nevaldai personažo - viskas, žiūrovas nepriims. Turi suvokti personažo logiką, o tai nėra lengva."

Larisa: „Bet tokia aktoriaus darbo specifika. Esu profesionalė, todėl privalau mokėti „persijungti" iš tragiškos scenos, vos ašaras nudžiovina, į humoristinę. Pavyzdžiui, vaidindama viename vokiečių filme, 16 dublių vieną isteriją kartojau. Po keliolikto dublio ėmiau pykti. Nesvarbu, kad aš aktorė, bet gyvas žmogus. Tačiau vis vien pakartojau tiek, kiek reikėjo."

Geri „blogiukai"

Tvirtai šeimą po padu laikančią moterį ir į nešvarius darbelius įsivėlusį Seimo narį vaidinantys aktoriai stoja mūru ginti savo personažų, kuriems jau priklijavome serialo „blogiukų" etiketes.

Adolfas: „Mūsų personažai - teigiami žmonės, turintys savo poziciją. Tai žmonės, kurie apie save galvoja teigiamai, todėl ir viskas, ką jie daro, teigiama."

Larisa: „Pagalvokite, jeigu moteris labai myli savo vyrą, labai myli dukrą ir anūkę, tai jas saugo ir gina. Jei žentas nevykęs, ką jau padarysi..."

Adolfas: „Girdžiu, kaip sako, kad vaidinu blogiuką. Jūs man galite pasakyti, kur jo blogumas?"

Primename ponui Adolfui sceną automobilyje, kur namo padegėjui sumoka pinigus. Arba naktį, praleistą naktiniame klube su jaunomis merginomis. Vaikšto, oi vaikšto ponas Baronas į kairę!

Adolfas Večerskis
© "Panevėžio balsas"

Adolfas: „Kokią kairę? Ten jo dešinė! Bet Baronas visa siela ištikimas žmonai. Jis yra liaudies išrinktasis, vadinasi, liaudžiai priklauso, o gražios merginos irgi yra jos dalis. Kur jūs matėte kokias nors erotines scenas? Sėdėdamas su mergina automobilyje net rankyte prie jos neprisiliečiau. Matėte pirmą sceną, kai aš išeinu vienas iš naktinio baro? Vienas ir vienišas, kenčiantis, o jūs traktuojate, kad pas panas buvau! Mūsų namuose anūkė miegojo, o aš knarkiu, tai todėl ir nuėjau į restoraną."

Savo personažę, karingąją Angeliną, teisina ir Larisa.

Larisa: „Aš puikiai suprantu tą moterį ir visiškai ją pateisinu, kaip ji reaguoja į vyro pavainikę dukterį ir jos nevykėlę mamytę. Nes mamytė, kuri girtuokliaudama sugebėjo pamesti dukrą, staiga, kai ji jau suaugo, atsivertė ir prašo pagalbos. Tai, pardon, čia teigiami personažai?"

Adolfas: „Po šio gilaus loginio paaiškinimo, manau, neturėtų kilti klausimų. Mes geri. Ar manote, kad tie, kurie su žvakėmis aplink bažnyčią eina, geri? Ko jie ten eina? Vadinasi, tiek prisidirba, kad jiems reikia eiti, o mes gyvename gražiai."

Namie - tikroji šeima

Seriale vienas kitą iš pusės žodžio suprantantys sutuoktiniai, užvėrę filmavimo aikštelės duris, grįždavo į savo šeimas, kuriose vyksta ne ką prastesni serialai.

Larisa: „Mano vyras, pažiūrėjęs seriją, kur aš labai baruosi, šaukiu, kad man jau vyro iki kaklo, sėdėjo, sėdėjo ir pradėjo juoktis: „Matai, sūneli, o man su ja gyventi reikia." (Juokiasi).

Aktorė, vaidinusi ūmią kaip viesulas moteriškę, pripažįsta, kad Angelina Baronienė turi ir jos bruožų.

Larisa: „Tik mano tas ūmus temperamento proveržis nėra ilgalaikis. Aš labai greitai atleidžiu ir pykčio ilgai nelaikau. Suprantu, kad reikia saugoti savo sveikatą, nes kuo ilgiau pyksti, save grauži, tuo gyvenime daugiau problemų atsiranda, pradedant skrandžio opomis ir širdies sutrikimais, baigiant rūščia veido išraiška. Šito aš labai nemėgstu. Stengiuosi apeiti aštrius kampus, o ne veržtis ir mušti galva į sieną. Nors kartais pasitaiko visko."

Ponas Adolfas irgi nevynioja į vatą - tobuli žmonės būna tik filmuose ir serialuose. Realiame gyvenime būna ir gražių akimirkų, ir pykčių.

Adolfas: „Mano žmona žiūri serialą ir dviprasmiškai šypsosi. Vadinasi, viskas taip ir yra. Mūsų šeimoje šou gal ir daugiau, nes čia filmas - pakarpo. Namie scenos kartais būna pavykusios, kartais ne. Mes nesame ta ideali pora, kuri vaikšto susikabinusi už rankų, vėjas plaukus kedena, saulė leidžiasi. Mes gyvename pilnakraujį gyvenimą. Tiesa, daiktais nesimėtome, nes kai išsidažėme butą baltai, nelabai gerai būtų. Mes gyvename normaliai, gražiai."

Vaikai neseka tėvų pėdomis

Spalvingosios Baronų šeimynėlės istorijas stebintys televizijos žiūrovai jau spėjo suporuoti Larisą ir Adolfą, tačiau aktoriai šypsodamiesi tikina, kad tikroviškoms šeimos scenoms juos įkvepia nuoširdi ir ilgametė draugystė.

Adolfas: „Man malonu Larisą matyti, mes gražiai bendraujame, bet aš su ja negyvenu. Ji su mano bendrakursiu gyvena daug metų, o mano žmona - su manimi. Esame ganėtinai senamadės šeimos, nesame tie standartiniai artistai, kurie vakare pareina nežinia su kuo, o ryte galvoja: „Velniai žino, koks jos vardas?" Mes esame stabilios šeimos."

Keletą mėnesių Larisos lūpose skambėjo Antano vardas, tačiau tik filmavimo aikštelėje. Namie aktorė nė karto nesusipainiojo kreipdamasi į vyrą.

Larisa: „Aš taip seniai su savo vyru gyvenu, kad greičiau jau personažą Antaną Jonu netyčia galėjau pavadinti (juokiasi). Nors kartais, kai daug repetuoju, įsigilinu į vaidmenį, pastebiu, kad kai kurie personažo charakterio bruožai atsikartoja ir namie, santykiuose su artimaisiais. Dažniausiai pati to nepastebiu, pastebi aplinkiniai, kurie mane pažįsta šiek tiek kitokią. Bet laikui bėgant atsikratau sau nebūdingų bruožų - suvaidinu, pamirštu ir vėl tampu savimi."

Valdingosios mamytės vaidmenį perkandusi aktorė tikina, kad į sūnaus gyvenimą stengiasi nesikišti.

Larisa: „Kur jau čia privadovausi, kai sūnui 22 metai! Gal ir pasakau ką - čia jis turėtų atsakyti, vadovauju jam ar ne. Bet jis gyvena savo gyvenimą, mokosi universitete..."

Adolfas: „Jos sūnus protingas, ji ne tik seriale protingą dukterį, bet ir gyvenime protingą sūnų pagimdė. Ne artistas, mokosi universitete, teisininkas, kaip ir mano abi dukros. Geri genai, gražūs tėvai, gražūs ir palikuoniai..."

Aktoriai sutartinai giria savo vaikus ir pasidžiaugia, kad neseka jų pėdomis.

„Gal jau užtenka, kad mes artistai", - sutartinai nugriaudėja garsus juokas ir kaip kuoka išmuša iš galvos likusius klausimus. Gal ir gerai - gyvenime, kaip ir seriale, kartais turi likti paslapčių ir intrigėlių. Ar visomis galima tikėti, paliekame spręsti jums.

Adolfas: „Aš mirsiu Angelinos glėbyje. Ji uždusins mane savo krūtimis..."

Larisa: „Taip! Ką jau turiu, tai turiu!" (Juokiasi)

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: arktinis šaltis šalį sukaustys ilgam (22)

Šią savaitę šalį stingdys šaltis . O „dėkoti“ galime į dvi dalis skilusiam poliariniam...

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (100)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (81)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Italijos lietuviai kyla į kovą su Rusijos propaganda (254)

Nusibodo Italijoje aiškinti, kad Lietuva tai ne Rusija, ir kad lietuviai turi savo tvirtą...

Tobulas muzikos ir 3D vaizdų spektaklis: elektroninės muzikos pionieriai „Kraftwerk“ atidavė duoklę Lietuvai (13)

Vokietijos muzikos grandai itin pamėgo lankytis Lietuvoje. „Scorpions“, „Accept“ ar buvusių...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (94)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Netiesa, kad Kaukėnas nežibėjo tarp superžvaigždžių: nusileido tik Fourcade‘ui (27)

Tik legendinis Martinas Fourcade‘as buvo greitesnis už Tomą Kaukėną lenktynėse, kuriose...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (243)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...

Vestuves nusprendė atšvęsti kitaip: vietoje puokščių pasirinko šuniukus (4)

Becky ir John'as buvo pačiame vestuvių planavimo įkarštyje, kai pamatė gyvūnų prieglaudos...

Lietuvių nuotykiai Šiaurės Korėjoje: vos išlipę iš lėktuvo svarstėme, kaip iš čia pabėgti (195)

Nuo pat vaikystės mane traukė keisti ir mistiniai dalykai. Buvo įdomu viskas kas baisu, gniaužia...