Dabar esu labai toli nuo viso to. Praėjo daug metų nuo tada, kai ta drama pasiekė finalą, kuriame liejosi sielvartas, ašaros ir įniršis. Tiesą sakant, tas skausmas niekada iki galo nepraeina.

Turbūt labiausiai įsimenantis to romano aspektas buvo tai, kaip jis pagaliau baigėsi – man paskambino mano meilužio žmona. Ji norėjo išgirsti detales.

Ji rado mano numerį vyro telefone ir paskambino man. Tiesą sakant, ji mūsų romano eigoje man skambino keletą kartų. Ji žinojo apie mano egzistavimą. Tik aš niekada neatsakydavau į jos skambučius. Kol vieną dieną tai padariau.

Man jau buvo gana. Buvo gana melagysčių, slapukavimo ir mano meilužio bailumo. Jis man sakė, kad jiedu su žmona nemyli vienas kito ir jų nesieja intymūs santykiai. Ilgus metus. Tačiau paaiškėjo, kad tai melas.

Jis sėdėjo ant dviejų kėdžių ir tuo mėgavosi labai ilgą laiką. Buvau išsekusi ir pasiruošusi judėti pirmyn. Tad atsakiau į skambutį tą naktį ir po dviejų valandų viskas buvo baigta.

Ji man uždavė daug klausimų. Ji vis dar neigė, nors žinojo. Ji klausinėjo manęs apie konkrečias detales, kurias žino tik meilužė. Ji klausinėjo apie konkrečius pasimatymus, kuriuose mes buvome, apie filmus, kuriuos kartu žiūrėjome. Ji norėjo žinoti viską.

Prireikė kelių valandų pokalbio telefonu, kol ji suprato, kad, taip, romanas buvo tikras ir jos vyras nuosekliai ir nedvejodamas jai melavo.

Tai, kas man labiausiai įstrigo joje – jos balsas. Jis buvo malonus. Ji vartojo tuos pačius žodžius, kaip ir mano meilužis. Galima buvo pasakyti, kad jie yra pora. Jie kalbėjo panašiai. Tai skaudino.

Pokalbis abiem mums atvėrė akis. Aš suvokiau, kad man buvo meluojama kur kas daugiau nei įtariau. Regis, kad ji suvokė tą patį. Ji man papasakojo, kad mano meilužis vadino mane tiesiog „kvaila blondine“, ir kad mes esame tik draugai. Kai ji aptiko daugiau įrodymų apie mane, jis jai pasakė, kad aš jį persekioju ir nepalieku jo ramybėje.

Persiunčiau jai visus balso pranešimus, kuriuos jis man paliko, maldaudamas su juo susitikti, kartodamas kaip mane myli ir kaip jam manęs reikia. Ir tai buvo pabaiga. Žinojau, kad po šio pokalbio jis niekada daugiau nebandys su manimi susisiekti. Jo žaidimas oficialiai baigėsi.

Mano meilužio žmona pokalbio pabaigoje pasakė, kaip stipriai manęs nekenčia. Sakė negalėtų rasti kito žmogaus visame pasaulyje, kurį labiau niekintų nei mane. Jai buvo visko per daug. Aš jos nekaltinu.

Galima buvo pasakyti pagal jos balsą, kad ji gerokai protingesnė nei mano meilužis. Ji prisiekė jį palikti ir pasakė man, kad skyrybų dokumentai jau paruošti. Tačiau supratau, kad ji vis dar myli jį.

Supratau, kad nenori jo palikti. Ji taip pat žinojo, kad aš nesu pirmasis jo paklydimas ir greičiausiai nebūsiu paskutinis.

Mano gyvenimas po to vakaro pasikeitė į gerąją pusę. Nukirtau virvę. Tai, kas buvo tamsoje, dabar atsirado dienos šviesoje.

Kartais svarstau, ar ji apie mane pagalvoja. Ar ji vis dar galvoja, kad manęs nekenčia. Svarstau, ar ji vis dar ištekėjusi už mano buvusio meilužio, ir ar ji laiminga. Taip pat svarstau, ar jos vyras vis dar prasideda su meilužėmis ir leidžia savo dienas meluodamas visoms toms moterims, kurios laiko jį savo glėbyje.

Niekada to tiksliai nesužinosiu. Vis dar skauda, kad tapau niekše kažkieno gyvenimo istorijoje. Kad ir judu į priekį, prisiimu atsakomybę, ar daugybę kartų atsiprašau savo meilužio žmonos (ką aš ir padariau), tokia patirtis gyvena su tavimi ir įsitaiso tavo sieloje.

Pasakiau visą teisybę. Išpirkau savo veiksmus. Ir tikrai po šio širdį draskančio pokalbio su savo meilužio žmona tapau kita moterimi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (517)