Psichologė, dirbanti su smurto šeimoje aukomis, bestselerių autorė Tamara Star:

– Barniai ir susitaikymai – normalus reiškinys poros santykiuose. Vis dėlto jeigu jie itin dažni, reikėtų susimąstyti. Smurtas ne visuomet būna akivaizdus, kai jus stumdo, muša ar kitaip fiziškai žaloja. Tai gali būti įžeidinėjimai, žeminimas, kiekvieno jūsų žingsnio sekimas, nepaisymas jausmų, melas, seksualinis priekabiavimas.

Dažniausiai rizikuojame tie mūsų, kurių vaikystė nebuvo saulėta. Vaikai, ant kurių šaukė, paskui atsiprašinėdavo ir apipildavo dovanomis, kuriuos baugino, žemino, žlugdė morališkai ir fiziškai, auga nesuvokdami, kas yra normalūs santykiai. Jeigu jūsų vaikystė buvo kupina emocinių pakilimų ir kritimų, suaugę tokį santykių tipą galite priimti kaip meilę.

Pateiksiu aštuonis signalus, kurie perspėja apie smurtą santykiuose.

1. Jūs ypač paisote partnerio poreikių, pamiršdami apie savuosius.

Jūs tiesiogine ir perkeltine prasme vaikštote ant pirštų galų, kad tik neliūdintumėte partnerio. Greičiausiai taip vaikystėje elgėtės su tėvais, o dabar nesąmoningai namuose ir darbe su kolegomis.
Jūs geriau patylėsite, nesakysite savo nuomonės, kad tik neįsiūbuotumėte konflikto. Netgi pateisinate blogą elgesį su jumis – „vėl per aštriai į viską reaguoju“. Visa tai požymiai, kad negirdite savo vidinio balso. Kaskart, kai jus apninka abejonė: „Ar galiu dėl to nuliūsti?“, pro ausis praleidžiate svarbius dalykus, kuriuos išsako jūsų vidinis „aš“.

2. Jūs beveik nebendraujate su draugais.

Nebeturite laiko kaip anksčiau susitikti su draugais, nes visą jį skiriate santykiams su partneriu aiškintis. Vietoje to, kad kur nors kartu nueitumėte, savaitgalį praleidžiate nenutrūkstamai bardamiesi. Jaučiatės izoliuotas – partneris reikalauja, kad skirtumėte dėmesį tik jam. Jūs gi jį teisinate. Pamažu smurto aukos praranda pasitikėjimą savimi ir dėl kylančių problemų kaltina save.

3. Stengiatės išvengti bet kokių konfliktų.

Vietoje to, kad išsakytumėte viską, kas guli ant širdies, tylite, kad tik išsaugotumėte taiką. Beje, konfliktų vengiate visose sferose – ne tik darbe ar šeimoje. Galbūt tai jau tapo įpročiu, o gal tiesiog taip pavargote nuo barnių, kad nebepajėgiate išsakyti savo nuomonę.

Gyvenate tarsi suspaustas kiaute. Kovoti už savo interesus – neįveikiama užduotis, daug lengviau prisitaikyti, nei nerimauti, kad jūsų nepaklusnumas vėl sukels santykių audrą.

4. Jūs nesuvokiate savo poreikių ir jausmų.

Vaikai, kurie gyvena su emocionaliai nestabiliais, konfliktiškais tėvais, mokosi, kad jie yra svarbiausi, kad jais reikia rūpintis. Brandus žmogus, užaugęs tokioje šeimoje, pripranta būti tėvu savo tėvams, o paskui ir mylimam žmogui, teisinti juos ir kaltinti save, ignoruoti savo poreikius, stengiantis įsiteikti artimiesiems.

5. Dėl partnerio stumiate save į pavojų.

Pavyzdžiui, partneris agresyviai ir nesaugiai vairuoja. Jūs bijote ir giliai širdyje pykstate, tačiau tylite, kad nesukeltumėte eilinio jo pykčio priepuolio.

6. Jaučiate didžiulį nuovargį.

Visą dieną jaučiatės kaip nuvarytas arklys. Jums vis sunkiau įveikti kasdienes užduotis, susijusias su jūsų poreikiais, – galvoje rūkas ir jau nesate tikras, kad tie poreikiai jums svarbūs. Nustojote jaustis kompetentingu žmogumi, nepasitikite savo patirtimi ir žiniomis.

7. Užsiimate seksu, to nenorėdami.

Nenorite, bet užsiimate seksu – tiesiog dėl šventos ramybės. Toks scenarijus kartojasi vis dažniau? Kaskart, kai darote ką nors prieš savo valią, kad tik nekiltų konfliktas, atiduodate kitiems savo jėgą, išduodate save.

8. Atleidžiate vėl ir vėl.

Jau ne vieną kartą kalbėjote, kad nutraukiate santykius – tik tam, kad eilinį kartą atkleistumėte vienas kitam ir pažadėtumėte, kad mylėsite iki gyvenimo galo. Atleidžiate grubų elgesį su jumis, duodate paskutinį šansą ir tikite tuščiais pažadais, kurie niekada nebus ištesėti.

Tikra meilė, kai partneriai santykiuose yra lygiateisiai, jie vienodai duoda ir vienodai ima. Aišku, kartais galime daryti dėl partnerio tai, kas mums ne itin patinka, tačiau jei tokie poelgiai tampa įpročiu, tai – blogas ženklas.

Jeigu dvi sveikos asmenybės myli viena kitą, gerbia partnerio nustatytas ribas, pasidalija kaltę, kai reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi, ir kartu bando ieškoti išeities – be pykčio ir įžeidinėjimų.