Į klausimą, kas tapo paskutiniu lašu, perpildžiusiu taurę ir paskatinusiu pasukti skirtingais keliais, išsiskyrę vyrai atsakė:
Neištikimybė
„Mano kantrybė trūko, kai sužinojau, kad mūsų mažametė duktė matė žmonos meilužį. Būčiau galėjęs daug ką atleisti ir dėti pastangas, bet dėl to fakto akimirksniu žlugo tikėjimas mūsų santuoka. Dabar daugiausia pasitenkinimo teikia tai, kad pamačiau – tampu ne tik geresniu žmogumi, bet ir geresniu tėvu. Visada buvau geras tėvas, tačiau po skyrybų tikrai tapau puikesniu tėvu, nei kada būčiau pamanęs.“ – Danielis D.
Kurio nors sutuoktinio priklausomybė nuo tėvų
„Man tai buvo jos priklausomybė nuo savo artimųjų. Jos motina atvažiuodavo ir viešėdavo savaitėmis ar mėnesiais, kaip apsėsta šveisdavo mūsų namus ir skalbdavo. Mano buvusi žmona nesugebėdavo pasirūpinti vaikais be savo motinos pagalbos. Bet dėl mano artimųjų apsilankymo reikėdavo derintis iš anksto. Mano buvusios žmonos brolis gyveno su mumis metus ir keturis mėnesius, absoliučiai neprisidėdamas finansiškai. Po to išėjau iš namų. Mūsų santuoka nebuvo sėkminga, tarp mūsų nebuvo tvirto ryšio, nes jos artimieji jai buvo pirmoje vietoje, mūsų vaikai – antroje, o aš – tolimoje trečioje vietoje.“ – Drew. L.
Vaisių kokteilis
„Paskutinis santuoką sugriovęs lašas buvo ne pykčiai, ne ginčas, netgi ne nesusipratimas ar prastas komunikavimas. Rytai mūsų namuose būdavo karštligiški. Žmona pagamindavo ką nors valgyti man ir vaikams, kol aš sukraudavau į automobilį daiktus ar pavedžiodavau šunį, prieš mums išvažiuojant iš namų. Dažniausiai žmona man suplakdavo vaisių kokteilį, kurį labai mėgau. Vieną dieną gurkšnodamas savo pusrytinį kokteilį užspringau kažkuo kietu. Iškosėjau medinę atplaišą. Iš pradžių nesupratau, kas tai ir kaip pateko į mano kokteilį, paskui pamačiau ant spintelės medinį šaukštą, veikiausiai plaktuvo peiliukai atskėlė jo dalį. Pakėliau atplaišą ir parodžiau žmonai. Ji tik gūžtelėjo pečiais. Į darbą važiavome tylėdami, visą kelią galvojau, kiek mažai rūpiu žmonai.“ – Billas F.
Skyrybų advokato laiškai
„Žmona paprašė perrūšiuoti ir išmesti senus laiškus. Rūšiuodamas laiškus, nukirpdamas adresus ir mūsų pavardę, aptikau jos ir skyrybų advokato susirašinėjimą, kuris vyko nuo tada, kai susituokėme. Laiškuose ji kūrė planą, kaip prisiteisti iš manęs kuo daugiau pinigų išlaikymui, viename laiške minėjo slaptą savo banko sąskaitą. Tame pačiame laiške ji klausė savo advokato, kada pervesti pinigus iš mūsų bendros sąskaitos į jos asmeninę sąskaitą. Kai praėjo šokas ir nusišluosčiau ašaras, išėjau į ilgą pasivaikščiojimą šaltą vakarą. Supratau, kad buvau aklas ir kurčias, o šansų išsaugoti mūsų santuoką praktiškai nėra.“ – Mattas S.
Sulaužytos atviros santuokos taisyklės
„Mūsų santuoka suiro tada, kai mano tuometinė žmona ėmė rašyti meilės žinutes savo meilužei, gulėdama ant mūsų sofos ir visiškai ignoruodama mane. Uždaviau jai kelis klausimus, mėginau užmegzti pokalbį, bet ji neatsakė. Mes buvome susitarę dėl atvirų santykių, nes ją ėmė dominti moterys. Aš tam neprieštaravau, tik norėjau būti pirmas hierarchijoje. Deja, akivaizdu tai, kad nebebuvau jai svarbiausias. Mes turėjome išspręsti nemažai problemų, ir man atrodė – jei nebranginsime vienas kito, tikrai nepavyks atkurti tvirtų santykių.“ – Philipas T.
Metus laiko trukęs miegojimas atskirai
„Mano kantrybė išseko po to, kai metus laiko miegojau atskirai, ant sofos. Man prasidėjo panikos priepuoliai, pabusdavau vidury nakties, išpiltas šalto prakaito su besidaužančia širdimi ir bijodavau, kad mane ištiks širdies smūgis nuo streso. Suvokiau, kad turiu kažką keisti, antraip galiu mirti“, – Steve‘as R.
Skambutis
„Per aštuonerius santuokos metus mes abu su žmona ne kartą buvome nuklydę į kairę. Galiausiai pasiekėme tokį tašką, kad susitarėme – jei kuris nors dar kartą bus neištikimas, skirsimės. Neilgai trukus po mūsų susitarimo sulaukiu savo žmonos meilužio merginos skambučio. Ji davė savo vaikino pranešimų gaviklio numerį. Jos teigimu, mano žmona ir jo vaikinas – meilužiai, o jei aš paskambinsiu, mano žmona atskambins per pora minučių. Kai tikrai sulaukiau žmonos skambučio, mūsų santuoka tą akimirką nutrūko.“ – Davidas A.
Banko sąskaita
„Buvau išvargęs po intensyvios savaitės trukmės komandiruotės, važiavau namo ir staiga sulaukiau skambučio, kuris parodė – prieš 17 metų duoto pažado būti kartu, kol mirtis neišskirs, nepavyks tesėti. Skambino iš banko, norėdami patikslinti, kad aš tikrai pervedžiau 50 000 dolerių iš bendros mūsų sąskaitos į sąskaitą žmonos vardu, taip pat pakeičiau slaptažodžius ir patvirtinančius klausimus. Greitai paaiškėjo, kad žmona atsivedė kažkokį vyrą, kurį pristatė tarsi mane, kad galėtų pasiimti sau bendrą mūsų turtą. Mano banko darbuotojai buvo ganėtinai nuovokūs ir paskambino pasitikslinti, ar mūsų santuoka nepatiria sunkumų. Tai buvo baisus smūgis, atslūgus baimei ir pykčiui suvokiau, kad buvau niekšingai išduotas, nors pats troškau tik išsaugoti mūsų šešių asmenų šeimą. Ji taip pat uždarė mūsų atsiskaitomąją sąskaitą. Kai po kelių dienų mano darbdavys gavo pranešimą apie automatiškai nuo mano atlyginimo nuskaičiuojamą sumą, nebegalėjau pakęsti ir toleruoti jos savanaudiškumo.“ – Bryanas C.
Dovanų krepšelis
„Paskutinis lašas buvo tai, kad ji papasakojo draugėms apie mūsų sunkumus šeimoje. Buvome namuose su savo dviem vaikais, staiga paskambino į duris. Atidariau duris ir pamačiau prie laiptų krepšį, kuriame buvo alaus butelių, dovanėlių ir raštelis. 8 m. duktė paėmė raštelį ir praėjo skaityti. Pažvelgiau jai per petį ir pamačiau, kad pasirašyta: „Kalės“. Dovanas atsiuntė draugės, o kas buvo parašyta, dorai nepamenu, kažkokie palaikymo žodžiai jai ir patarimas mesti mane. Jos žinojo, kad visa šeima esame namuose – buvo vakarienės metas. Viskas buvo paskaičiuota – jos norėjo, kad pamatyčiau siuntinį. Mūsų santuoka ir taip braškėjo, negalėjo būti netinkamesnio laiko tokioms dovanoms. Be to, vaikai nežinojo, kas vyksta tarp tėvų.
Mane labiausiai įskaudino jos reakcija į faktą, kad duktė ką tik perskaitė raštelį. Buvusi žmona tepasakė: „Na, dabar mūsų duktė žino, kas yra geros draugės.“ Ir nusišypsojo – jai visa tai patiko. Tada supratau, kad ji nebetiki mūsų santuoka.“ – Markas P.
