- Pasigirsta kalbų apie neištikimybės geną. Kaip manote, ar jis iš tiesų yra?
- Aš linkusi galvoti kad neištikimas elgesys yra didele dalimi išmokstamas toje šeimoje, kurioje žmogus užauga. Dažnai taip ir sakoma: „na, ko iš jos tikėtis, jos ir mama buvo tokia“. Tačiau problema yra gerokai sudėtingesnė. Paprastai vaikas augdamas išmoksta būdų, kuriais priimta buvo reaguoti į stresą ar sunkesnes emocines situacijas. Jei naujo meilužio susiradimas buvo toks būdas, jam jis taip pat atrodys priimtinas ir normalus.
- Kas skaudžiau reaguoja į neištikimybę, moterys ar vyrai?
- Manyčiau kad vyrai. Moterys reaguoja labai skaudžiai, tačiau jos geriau moka įveikti bendrai santykių sunkumus ir yra daugiau linkusios į pasiaukojimą vardan krizės įveikimo. Tuo tarpu vyrai moters neištikimybę priima vienareikšmiškai – kaip gyvybiškai svarbios savojo „aš“ dalies pažeidimą. Dažniausiai jie jaučia, kad tokiuose santykiuose jų „aš“ nebegalės atgauti pakankamos savivertės ir linkę juose neužsibūti arba pradeda labai skaudžiai keršyti ir taip padaro santykius nebeįmanomus.
- Ko tikimės iš neištikimybės ir ko nesitikime? Kokie pavojai joje slypi?
Pagrindinis pavojus yra nesuvokimas, kad peržengus tam tikrą ribą kyla grėsmė mūsų psichikai. Tai, kas pradžioje gali atrodyti kaip trumpas ir romantiškas nuotykis, akimirkos silpnybė, kuomet, rodosi, nebeįmanoma atsispirti kilusiam geismui, gilesne prasme siejasi su agresija, autodestrukcija ir rizika. Norėčiau pabaigti tuo, kuo pradėjau. Meilė kitam žmogui, jo sielos ir širdies saugojimas suteikia mums unikalią galimybę pažvelgti į save per mylinčio žmogaus akis.
Mes galime būti savimi tik per santykį su kitu žmogumi. Tai yra didelė paslaptis ir dar didesnis paradoksas. Kai imame blaškytis, draskyti santykius, kyla pavojus prarasti savo sielos tapatumą. Nebežinosime nei kas esame, nei ko iš tiesų trokštame. Šia prasme riba tarp lengvo žaidimo ir dvasinės kančios yra labai nežymi, o ją peržengus kelio atgal nebėra.
Ne taip jau lengva atskirti, ar jausmai meilužiui yra tikri, ar tik nuotykis. Ar tai tikrai nauja meilė, kuri išardys jau ir taip išklibusią santuoką, ar tik noras atkeršyti vyrui, priversti jį vėl kentėti, tapti vėl svarbia ir geidžiama? Gal tai nauja galimybė? O gal tai tik apgaulė, niekur nevedantis akligatvis? Už kiekvienos neištikimybės istorijos rasime panašią kančios, meilės ir neapykantos dramą, kurios metu išliejama daug sielos kraujo ir iššvaistoma jėgų.
Patarimai, kaip elgtis, sužinojus apie partnerio neištikimybę:
Nepulkite kaltinti vien tik partnerio. Pradėkite mąstyti taip: mūsų santykius ištiko rimta krizė ir niekur nuo to nebepasislėpsi. Krizę teks bandyti įveikti. Svarbiausia nuspręsti, kaip tai darysite: po vieną ar drauge. Skirkite laiko apmąstyti bendrai šeimos ar poros situacijai. Prieš verždamiesi kalbėti su partneriu ir „sudėlioti visus taškus“, dalintis vaikus ir nekilnojamą turtą, gerai atlikite namų darbus:
Būtinai skirkite laiko sau: nueikite pas psichologą, psichoterapeutą, stilistą, kirpėją, gyvenimo būdo vadybininką ir kt. specialistus. Mes dažniausiai linkę pervertinti save ir nematome, kokie esame pilki, pavargę ir iš tiesų nuobodūs.
Apgalvokite, kokios yra galimos jūsų pokalbio pasekmės ir ko jūs patys iš tiesų norite iš šių savo santykių? Koks galėtų būti jūsų asmeninis indėlis, kuris leido išsivystyti tokio masto katastrofai?
Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodys jūsų poros gyvenimas ateityje? Po 5 ar po 10 metų?
Ir svarbiausias klausimas, kurį privalote sau užduoti: kiek tarp mūsų dar liko meilės, švelnumo ir pasitikėjimo. Ar dar, nežiūrint padarytų sužeidimų, šiuose santykiuose įmanoma apčiuopti gyvybės pulsą ir verta juos reanimuoti?
Nekaltinkite ir savęs, jei jaučiate, kad nieko padaryti nebeįmanoma. Poros santykiai visuomet yra dviejų žmonių reikalas ir juos taisyti ar gelbėti įmanoma tik abiems. Kad ir kaip norėtume, vieni mes negalime šios problemos išspręsti.
Lemia pajamų skirtumai
Kuo labiau vyras finansiškai priklausomas nuo savo žmonos ar draugės, tuo labiau jis linkęs į neištikimybę. Tuo tarpu vyro išlaikomos ar mažiau už jį uždirbančios moterys daug rečiau būna neištikimos. Tai atskleidė JAV Cornell universitete atliktas tyrimas.
Pasak sociologo Christian Munsh, vyrai, kuriuos išlaiko moterys, net 5 kartus dažniau būna neištikimi, lyginant su tais, kurie uždirba tiek pat, kiek jų sutuoktinės ar draugės. Mokslininkas daro išvadą, kad tokie vyrai galbūt jaučiasi nelaimingi, nevykėliai, nepilnaverčiai, o santykiai su kitomis moterimis tai tarsi kompensuoja. Įdomu, kad vyrai, kurie uždirba žymiai daugiau, nei jų partnerės, taip pat gerokai dažniau linkę apgaudinėti jas. Kaip ir tiek pat kiek sutuoktiniai ar daugiau už juos uždirbančios moterys. Geriausia, kai moteris uždirba šiek tiek mažiau nei vyras, apie 75 proc. jo pajamų. Labai retai neištikimybei ryžtasi vyrų pilnai išlaikomos moterys (namų šeimininkės).
Nelemtas genas?
Niujorko Binghamton universitete atliktas tyrimas mokslininkams leidžia daryti prielaidą, kad dėl polinkio į neištikimybę gali būti kalti genai.
Vienas tyrinėtojų, Justin Garcia, sako, kad žmonių seksualinis elgesys labai skirtingas. O kas jį lemia, iki šiol nebuvo žinoma. Mokslininkui ir jo komandai pavyko nustatyti, kad tai gali lemti tam tikri genai. Turintiems geną DRD 4 būdingas polinkis į neįpareigojančius seksualinius santykius, vienos nakties nuotykius ir neištikimybę. Manoma, kad tai susiję su didesniu dopamino, nervų sistemoje veikiančios medžiagos, išsiskyrimu. Didesnis jo kiekis lemia tam tikrą elgesį. Tokie žmonės mėgsta riziką, naujoves, nekenčia rutinos, jiems neįdomūs įprasti socialiniai ryšiai.