aA
Velykos - įdomi šventė. Joje susiliejo pagoniškas džiaugsmas dėl ateinančio pavasario ir krikščioniškas džiaugsmas dėl atgimstančio Kristaus. Anglo- saksų Aštrėja, graikų Persefonė grįžta šiom dienom iš požeminio miego ir pasitinka saulę. O tada ir derlius geras - štai iš kur nudažyti kiaušiniai ir velykiniai krepšeliai.
Velykos
Velykos
© Corbis/Scanpix
Tris dienas trukusi Jėzaus iš Nazareto egzekucija baigėsi stebuklu – jis nežuvo, prisikėlė ir pažadėjo grįžti - štai iš kur mišios, verbos ir tikėjimas. Du šimtmečius Aleksandrijos astronomai ir mokyčiausi vienuoliai bandė priderinti istorinius įvykius prie mėnulio ir saulės kalendorių- juk Velykos turėjo vykti būtent pirmą sekmadienį po pavasario ekvinokcijos ir dar po pilnaties. Ir tik šešioliktame amžiuje Popiežiui Grigaliui XIII peržiūrėjus kalendorių Vakarų pasaulis suderino šios šventės datas. Suderino ir su palengvėjimu atsiduso: juk tai buvo ne šiaip suderinimas- tai buvo mito, istorijos, religijos ir astronomijos didelis susitarimas. Na, o Rytų pasaulis, likęs prie Juliano kalendoriaus, irgi atsiduso, tik liūdniau- dabar stačiatikiai švęs kitomis dienomis, nei katalikai ir protestantai.

O mes – tikintys ir netikintys – Velykų dienomis tiesiog ilsimės, šildomės iš kažkur atsiradusioje saulutėje, dažome kiaušinius, ridename juos ir bandome, kuris iš jų stipresnis. Mes jaučiame, kad kažkas mumyse keičiasi- ir tas kažkas kelia džiaugsmą, viltį, nerimą ir palengvėjimą.

Mūsų džiaugsmas iš dalies kyla todėl, kad padaugėja saulės. Mūsų lietuviška saulė nėra labai dosni, nes pusę metų ją dengia debesys su pragiedruliais. Ir žiūrint į balkšvai pilką vasario dangų mums neišvengiamai darėsi balkšvai pilka sielose. Kovo gale saulė retsykiais puikuojasi giedrame danguje ir retsykiais mūsų pilkšvą sielos nuotaiką praskaidrina džiaugsmas. Žinoma, šis saulės pasirodymas ir atšilimas kaitaliojasi su šalnomis ir sniegu, todėl mūsų sielose būna ne tiek pasitenkinimas, kiek viltis. Na, kažkas panašaus, kai moterys nešioja sijonus su skeltukais - jose pasirodanti moters koja vyrams - ne pasitenkinimas, o tik pažadas, tik viltis. Ji tai pasirodo, tai pasislepia. Kas neabejotinai prisideda prie erotinio pavasario pagyvėjimo vyriškos gyventojų dalies tarpe.

Tačiau gali būti, kad tai ne tik kūną, bet ir sielą apimantis džiaugsmas, nes Kristaus prisikėlimas - tai stebuklas. O stebuklo mums reikia mūsų viską apnuoginančiame mokslo ir striptizo pasaulyje, kada patį drastiškiausią televizijos siužetą prablaivina mintis: ”visa tai tik vaidyba ir komercija”.

Mums reikia stebuklo kaip niekad, kad pasaulyje dar būtų ir paslaptys, kad kur nors vyktų tikri ir gražūs dalykai, kad eitų ant kryžių didvyriai, parodantys mums, kad yra kažkas svarbesnio už mūsų materialų suinteresuotumą. Mes negalime gyventi tik dėl pinigų. Tai- labai liūdnas mūsų užsiėmimas, primenantis Judo parsidavimą- trisdešimt sidabrinių jam pasirodė įtikinamiau už Mokytoją. Todėl mums reikalinga atmintis apie Kristų. Apie džiaugsmą, kuris visuomet ateina po liūdesio.

Mūsų nerimas iš dalies kyla dėl to, kad Velykų metas mus sujudina. O miegoti, snausti, būti žiemos depresijoje - reiškia būti santykinai saugioje būsenoje. Niūrokoje, bet vis dėlto saugioje. Pavasaris- tai kvietimas veikti, tai šiokia tokia atsakomybė už savo pagyvėjusius norus ir lengva beprotystė. Užtat pavasario pažadas, saulės vilionė- tai ir nerimas. Tai kvietimas nebemiegoti, o pabusti. Kas kaimo žmonėms ir sodininkams siejasi su labai konkrečiais rūpesčiais, o miestiečiams – su nelabai gerais vaikų metiniais pažymiais ir pirmomis mintimis apie vasaros atostogas, kurioms reikia užsidirbti pinigų.

Velykinė šventė- tai nedidelė psichoterapija, sušvelninanti šį pavasarinį nerimą, įnešanti į ją mokyklines atostogas, nedarbo dienas, gražius daiktus, nes kūrybiškai nudažyti kiaušiniai ir verbos- tai tikrai gražu, o kiaušinių daužymas- dar ir nedidelė konkurencinės agresijos šeimose iškrova.

Tačiau Velykinis nerimas – tai ne tik pragmatiški rūpesčiai, tai ir nerimas dėl netikrumo. Kristus prisikėlė, jis nežuvo, tačiau gal tai buvo tik triukas, gal mirusį jo kūną mokiniai tik paslėpė, gal jo pažadas grįžti buvo tik paguoda viltį prarandantiems jo pasekėjams?

Mūsų istorinėje vaikystėje žmonės tikėdavo, kad saulę iš tiesų praryja piktasis dievas, ir tik stebuklas išgelbėja ją iš jo nasrų. Štai kodėl visos tos Pietų Amerikos, Irano ir Egipto piramidės ir zikkuratai – kad žyniai ir liaudis pavasarį maldautų, kad piktoji dvasia paleistų saulę. Žmonės turėjo prisidėti prie astronominių reiškinių, nes saulės ir apskritai gėrio žemėje atsiradimas nebūdavo nemokamas- reikėdavo magijos, maldų, žmogiškų pastangų, o kartais ir aukų, kad atsitiktų tai, ką dabar mes taip tingiai vadiname “natūraliu žemės ašies pakrypimu orbitos aplink saulę atžvilgiu”.

Žmonės tomis dienomis žinojo, kad dykai niekas nebūna, vadinasi, jautė nerimą, ar gėris ateis. Nes tai priklausė ne nuo saulės ašies, o nuo jų veiksmų. Jie jautė nerimą, išreikštą krikščionybėje neramia viltimi- ar Kristus iš tiesų grįš. Ir jeigu pagonims reikėjo tik reguliariai aukoti, tai krikščionims reikėjo mokėti daug brangiau - laikytis tam tikro gyvenimo būdo nuolat aukojant kai kurias savo aistras, ir gana žmogiškas bei malonias aistras.

Užtat ir nerimas mūsų netgi netikinčiose sielose- jei Kristus iš tiesų buvo, vadinasi, ir jo pažadas, ir jo nusakyta ateitis gali būti. O jei taip, tai gali būti, jog tu negali nevaržomas pažeidinėti Dievo įsakymų ir nemylėti savo artimo. Vadinasi, yra tame kažkas, kas nepaaiškinama šiuolaikinio mokslo ir psichologijos. Kas netelpa nei į televizinius žaidimus, nei į apvalią sumą banko kortelėje, kas neišsisprendžiama nuvykus prie Viduržemio jūros kurorto, netelpa į tavo “džipą” ir nenuvežama į naują dviejų aukštų namą gamtoje. Tu turi dar aukoti aistras. Jei tik nors kiek patiki Velykų stebuklu. Vadinasi, gyventi patikėjus reikia atsakingiau...

Velykinis metas verčia mus pasitikrinti – o kas dar liko šiame inde, kuris vadinasi siela? Kuo tu dar esi žmogus ir kuo tu dar gyveni, ir dėl ko tu gyveni?

Ir Velykinis palengvėjimas - kai supranti, kad tavo siela nežuvo. Kad šio indo dugne dar neišsieikvojo meilės atsargos. Kad kažkur dar yra žmogiškumas, kad dar rūpi tau tavo artimas, ir ne abstraktus, o konkrečiai tas, šalia kurio tu gyveni. Kad dar yra parako tavo parakinėse daryti mažus ir didelius žygdarbius mūsų pasaulyje, kuriame žygdarbis - laikytis tik meilės, tikėjimo ir vilties dėka.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

COVID-19 užsikrėtė vaistininkė asociacija prašo tirti visus vaistininkus (116)

Siekiant mažinti viruso plitimą ir apsaugoti vaistininkus, Lietuvos vaistinių asociacija prašo...

Tenisas lauke su žiūrovu apkarto visiems: teks susimokėti bent po 250 eurų papildyta policijos komentaru (454)

Domantas Kairys pasidalino savo feisbuko paskyroje, kad teko nuryti karčią piliulę už tai, kad...

Prieš Velykas prie maisto prekių parduotuvių nusidriekė didelės pirkėjų eilės (17)

Ketvirtadienį į „ Kas vyksta Kaune “ redakciją pradėjo plūsti skaitytojų užfiksuotos...

Šimašius įvardijo įvažiavimus į miestą, prie kurių stovės patikros postai kiti miestai planuoja užtverti gatves (79)

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį gyventojus ragino artimųjų nelankyti ir...

Apsauginių kaukių poreikio patenkinti neįmanoma (44)

Lietuvoje nuo penktadienio žmonėms privalant viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones,...

Pandemijos įkaitu tapęs Krapikas – apie bundančią Kiniją, griežtas taisykles ir Eurolygos perspektyvas (3)

„Užsidarius sunkiosios pramonės gamykloms, oro kokybė čia labai pagerėjo“, – karantino...

Rinka, kuriai koronavirusas nėra jau ir toks baisus: skaičiuoja, kaip gyventojai gali sutaupyti (3)

Per pastaruosius metus Lietuvos saulės energetikos rinka augo it ant mielių. Šalį paralyžiavęs...

Iš koronavirusu apsikrėtusios moters, kuri pabėgo iš ligoninės, atimtas pasas, liepta niekur nevykti (79)

Koronavirusu apsikrėtusi vilnietė prostitutė (gim. 1979 m.), kuri balandžio 7 d. per langą...

Sugretino naująjį koronavirusą su amerikiečių bestselerio siužetu, bet juos sieja tik vienas sutapimas

Pandemijos surakintame pasaulyje skandalingomis antraštėmis skaitytojus viliojantys portalai ėmė...

Bankų skolinimas būsto rinkai vis labiau senka – paskolų išdavimas gyventojams griežtėja (120)

Dėl koronaviruso krizės šalyje veikiantys bankai dar konservatyviau žvelgia į gyvenamųjų...

|Maža didelių žinių kaina