aA
„Aš tave myliu“, - sako tėvai užmiegančiam vaikui ir apkloja jį šilčiau, kad ramiau miegotų. „Myliu tave“, - sako vaikas mamai ir rodo jai nupieštą paveiksliuką. „Myliu tave“, - šnabžda vienas kitam įsimylėjėliai ir bučiuojasi.
© Corbis/Scanpix

„Mes tave mylime“, - su ašaromis balse atsisveikina artimieji su velioniu ir užkasa karstą. Ir atvirkščiai, jei mama vaiką palieka verkiantį, jis pasipiktinęs šaukia: „Tu manęs nemyli!” O jei mylimasis išsisuka nuo bučinio, jo draugė pasipiktina: „Tu manęs nemyli“.

Kiekvieną prisipažinimą meile lydi kažkoks simbolinis veiksmas, kuriame yra rūpinimasis tuo žmogumi. O kodėl simbolinis?

Nepainiokime simbolinio veiksmo ir praktinio, nors jie kartais ir persidengia. Simbolinis meilės veiksmas tik nurodo meilę, juk mes nuveikiame kažką, kas dabar nebeturi, nors kažkada ir turėjo praktinę reikšmę. Tarkime, mes bučiuojamės, t.y. atliekame veiksmą, kuris primena kažkada svarbų maisto perdavimą iš lūpų į lūpas. Ir maistą tokiu būdu jaunimas perduoda tik žaisdamas vakarėlių žaidimus, tačiau bučinį mes vis dar vadiname meilės ženklu.

Šaltą rudens vakarą vaikinas savo merginai ant pečių uždeda švarką - jis atseit rūpinasi, kad jai būtų šilta. Nors iš tiesų jai ir ne šalta, bet ji priima tai kaip meilės ženklą. O štai vyriškis asistuoja moteriai: padeda paltą nusivilkti, į restoraną nuveda, pavaišina. Na, nereikia jai to praktiškai, juk pati užsidirba, tačiau šis vyriškio gestas simbolizuoja štai ką: “Aš - pajėgus ir finansų turintis, jei ką - pasirūpinsiu tavimi ir palikuoniais, taigi, esu aukšto seksualinio reitingo vyras“. Ir moteriai malonu.

Tačiau ar galima visa tai tapatinti su meile? Antai žinomas vokiečių psichoterapeutas Erichas Fromas knygoje „Meilės menas“ svarbiu meilės požymiu ir laiko rūpinimąsi. Tačiau prisiminkime, jog kartais šis veiksmas atitrūksta nuo meilės jausmo, ir vietoj jausmo lieka tik simboliniai rūpinimosi ženklai.

O dabar pažiūrėkime, ką tai reiškia. Štai vyras daug dirba ir viską, ką uždirba, parneša į namus. Jis nepamiršta kelialapio į šiltus kraštus šeimai ir brangių kalėdinių dovanų. Bet kad daug uždirbtų, jis daug laiko praleidžia darbe. Jei jo vaikai ir žmona pasakytų, kad jam, matyt, darbas rūpi labiau, nei šeima, jis pasipiktintų: „O tai kam aš, įdomu, dirbu? Aš juk dėl jūsų stengiuosi!“

Ir jeigu šeimos nariai jo prašytų daugiau laiko praleisti su šeima, jis, žinoma, teoriškai su tuo sutiktų. Tačiau praktiškai pasakytų, jog neturi laiko. Kitaip sakant, jis ir ne prieš tai, kad gerai yra būti su vaikais ir žmona, tačiau negali jis, nes laiko tam neturi. O laiko reikia tam, kad daug dirbtų. Kad užsidirbtų pinigų, už kuriuos po to sektų visokie simboliniai meilės ženklai: mašina žmonai, būrelis vaikui, netgi kelionė į tolimą šalį.

Taigi, ką jis daro praktiškai? Jis atima iš šeimos jiems skiriamą laiką ir mainais už tai atiduoda pinigus, kurie, atseit, yra meilės ženklai. O jei iš tiesų jis pasižiūrėtų į savo motyvus? Visai gali būti, kad jis atrastų kitokių siekių, kurie iš esmės pakeičia meilę meilės simboliais.
Tuomet paklausęs savęs, kaip jis jaučiasi, kai jo mašina nutolsta nuo namų, jis atrastų ne meilę, o pavyzdžiui, laisvės jausmą.

Išėjęs iš namų jis patenka į visai kitokią erdvę; joje jis - laisvas vyriškis. Ir jei visai atvirai, negalvoja jis tuomet apie savo šeimą! O seka akimis visokias gražias moteriškas figūras, lygina savo automobilį su kitų vyrų automobiliais, darbe rūpinasi savo reitingu ir savigarbą palaiko. Tačiau vakare namuose jis staiga visa tai pamiršta ir sako: “Aš rūpinuosi jumis, vadinasi, myliu“. Ir nereikia galvoti, kad jis yra visiškas egoistas. Jeigu jam praneštų, kad reikia vaiką iš bėdos gelbėti, ar į kokį gerą būrelį įtaisyti, argi jis nelėktų strimgalviais padėti? Argi nevežtų jis sūnaus į treniruotę, o dukros - namo iš naktinių šokių?

„Myliu tave, vaike, - sako jis tuomet, - todėl ir rūpinuosi“. Tačiau ar galima šiuo atveju tapatinti šiuos žodžius? Ar ne geriau būtų pasakyti: „Darbe jis rūpinasi savo padėtimi, ir uždirbtus pinigus iš tiesų atiduoda šeimai, ir netgi vaikų statusas ir gerovė jam rūpi, ir šeimos pragyvenimo lygis jam svarbus, tačiau... Kaip ten su meilės jausmu?

O štai labai pareiginga žmona, kuri į jokią laisvę nesiveržia, tačiau negali neatlikti būtino ritualo šeimai: vaikai pamaitinti, maistas nupirktas, skalbiniai į mašiną sudėti, gėlės palaistytos, virtuvė sutvarkyta, vaikai iš mokyklos parvežti, namų darbai patikrinti, pietūs išvirti, lovos paklotos, serialas pažiūrėtas, su vyru... Ne, su vyru pasimylėti ji nespėjo - o taip viskas atlikta!

Visa tai puiku, pareigos atliktos nepriekaištingai, tačiau būkime sąžiningi: ar visuomet jos rūpestis reiškia meilę? O gal kartais jai visa tai atrodo prievolė, pareigų jungas, kurį ji pati ant savęs užsidėjo?

O su meilės jausmu yra kaip ir su kiekvienu kitokiu jausmu - jame svarbu ne simbolinis gestas, ne išraiška, netgi ne veiksmas, o būtent pats jausmas. Ir jei tas meilės jausmas yra ne idėja, o iš tiesų, tai dažniausiai jis reiškiasi štai kuo: nuoširdžiu sugebėjimu paskirti savo laiką kitam žmogui. Ir sau, jei save myli. Jame nėra pareigos ir prievolės. Tiesiog meilės jausmas natūraliai nukreipia mus į mus pačius ar į kitą žmogų, išjungia skubėjimą ir sustabdo laiką. Ir paskirti save kitam tuomet išeina labai natūraliai be didelės prievolės.

Viskas atrodo taip dėmesingai, taip kantriai, kad mes pajaučiame - myli. O jei savimi rūpinamės, mūsų kūnas mums patiems sako: "Tu mane myli". Ir laikas tuo metu išvis sustoja. Kad geriau tai suvoktumėme, prisiminkime labai intymaus apsikabinimo momentus. Ne tik įsimylėjus, o pavyzdžiui, kai maži apkabindavome motiną, prisiglausdavome prie jos, pamenate, atrodė, laikas tikrai sustodavo? Ir štai šiame sustojusiame laike mes tyrinėjame mylimo žmogaus veidą, plaukus jo kedename, kūną glamonėjame. Ir visa tai darome neskubant, tarsi turėtumėm amžinybę... Į akis žiūrime, balso klausomės, bendraujame ... Štai kur meilė!

Ir rūpinimosi čia irgi gali būti („atnešiu tau obuolį iš šaldytuvo“; „pašildysiu tau kojas“, „nupirksiu tau išsvajotą paveikslą“) tačiau ne šitie veiksmai svarbiausi, juk juos ir imituoti galima. Ir leisiu sau nesutikti su E. Fromu - ne rūpinimasis yra meilės esmė, juk jis gali būti ir paprastos pareigos, ir prievolės, ir netgi kaltės išpirkimo išraiška.

Pagalvokime, galbūt galima meilės jausmą apibūdinti šitaip: tai sugebėjimas sustabdyti laiką dėl to žmogaus, kurį mylime.

Artėja vakaras, kai mes lauksime dvyliktos valandos. O ką, jei mes nelauksime jokios valandos? Kas bus, jei jau dabar sustabdysime savo laikrodžius vardan artimųjų žmonių? Ir iš tikrųjų pažiūrėsime jiems į akis – gal ten išvysime meilę?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pranckietis balsuoti dėl jo prašo dar šiandien, šaukiamas valdybos posėdis nuolat pildoma (70)

53 parlamentarų pasirašytą pareiškimą dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atšaukimo...

„New York Times“ tyrimas: Rusija vos per 12 val. Sirijoje subombardavo 4 ligonines (140)

Rusijos karinės oro pajėgos seniai kaltinamos ligoninių bombardavimu remiant Basharo al Assado...

Širinskienė ir Kirkilas peikia Pranckietį, bet patys postų kratosi (14)

Seimo nariai surinko parašus prieš Viktorą Pranckietį, jo postą teigia galintis užimti ir iš...

Lietuvos vežėjai prakalbo apie sektoriaus žlugimą: politikai vykdo genocidą (313)

Skubomis įvedamos mokesčių reformos gresia vežėjų bankrotais, – štai taip antradienį...

Nausėda: prabanga taip pat galėtų būti apmokestinama papildyta (501)

Beveik 100 dienų darbo laikotarpį pasiekęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo esąs ir...

„Ryto“ pasiūlymo vasarą negavęs baltarusis jaučiasi tapęs krepšinio mamutu

Belgrado „Partizan“ ekipai pirmadienį iš Vilniaus oro uosto atvažiavus tiesiai į...

Prie strategiškai svarbaus miesto – didelė atsakomoji ataka prieš Turkijos pajėgas skelbiama, kad teritoriją paliko visos humanitarinės organizacijos (106)

Sirijos kurdams pavyko pasipriešinti Turkijai viename iš pasienio miestų, kurio perėmimą Ankara...

Lietuvos darbo rinka – bene labiausiai nukraujavusi ES + laukia dar ne vienas sunkus iššūkis

Lietuva turi bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos...

Nausėda nepersigalvojo dėl Roko Masiulio: jis labai rimtai svarsto abi alternatyvas (53)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė nepakeitęs savo nuomonės dėl buvusio susisiekimo ministro Roko...

Septyni požymiai, kad jūsų vaikas priklausomas nuo elektroninių cigarečių (2)

Politikams vis ieškant būdų, kaip pažaboti elektroninių cigarečių vartojimą nepilnamečių...